- Algimantas BAGDONAVIČIUS
- Mano ūkis
Apie kiaulininkystės ekonomiką jau nemažai rašyta praėjusių metų žurnalo numeriuose, tačiau pastaruoju metu sąlygos kiaulininkystei plėtoti ypač nepalankios: kiaulienos supirkimo kaina nukrito žemiau savikainos. Šiame straipsnyje aptarsime kiaulienos savikainos mažinimo galimybes.
Norint sumažinti savikainą, pirmiausia reikia žinoti, kas lemia jos dydį. Kiaulininkystės lygį sąlyginai būtų galima vertinti abstrakčiu šešiakampiu. Kai kurie jo punktai buvo analizuojami 2002 m. Nr. 7 straipsnyje „Kiaulininkystės sėkmės piramidė“. Dėl kiaulių genetikos reikėtų priminti, kad paršavedės neturėtų būti specializuotų mėsinių veislių. Genetika taps labai svarbi, kai visiškai įsigalios nauja atsiskaitymo už kiaulių skerdenas tvarka. Kiaulių sveikatingumas turėtų pagerėti, nes 2003 m. sausio mėn. VMVT direktorius K.Lukauskas patvirtino įsakymą „Dėl kiaulių užkrečiamų ligų kontrolės“.
Didžiausia dalis (60-80 proc.) išlaidų, skaičiuojant kiaulienos savikainą, tenka pašarams. Tarp kiaulių auginimo specialistų vyrauja daugybė nuomonių, koncepcijų ir pasiūlymų. Buvo siūloma kiaules šerti daugiau baltymų turinčiais pašarais, tačiau jie labai brangūs. Be to, jei racione yra daugiau kaip 19 proc. baltymų, organizmas patiria depresiją. Kai kurie šėrimo specialistai rekomenduoja kiaulėms duoti daug vitaminų ir mikroelementų, kiti siūlo jų kiekius mažinti. Taigi kaip pasielgti? Matyt visų svarbiausia ir yra paties šeimininko požiūris. Šiandien, be abejo, labai reikalingas kompiuteris, tačiau jį kol kas turi ne kiekvienas. Vienas užsienio ekspertas kartą pasakė: „Geriausias kompiuteris yra gaspadoriaus galva ir paprasta skaičiavimo mašinėlė“. Tad pamąstykime ir paskaičiuokime.
Intensyviai ir vidutiniškai intensyviai auginamų kiaulių kombinuotuosiuose pašaruose baltymų ir energijos kiekiai skirtingi. Neintensyviai auginamų kiaulių pašaruose baltymų labai mažai, o vitaminų ir mineralų tik ketvirtadalis reikalingos normos.
Pavyzdys I – 60 proc. II – 80 proc. III – 50 proc. IV – 50 proc. V – 80 proc. VI – 50 proc. Iš viso: 370 proc. Taigi šiame pavyzdyje kiaulininkystės lygis vertinamas 61,7 proc. (370:6). Pagal gautą rodiklį, galima daryti išvadas, kaip pagerinti ūkio ekonomiką. Vertinti minėtus punktus turėtų nepriklausomi ekspertai, tačiau gali ir pats šeimininkas
Ar verta mažinti baltymų kiekį?
Baltymų kiekis pašaruose turi būti optimalus. Kas atsitinka, sumažinus jų kiekį? Jei vienoje tonoje kombinuotųjų pašarų sumažinamas lizino kiekis 0,05 proc., paršų priesvoris per parą sumažėja 30-40 g, tačiau sutaupomi 6 Lt (tiek atpinga 1 t kombinuotojo pašaro). Skaičiavimo pavyzdyje naudojami duomenys iš intensyviai penimų kiaulių lentelių.
160 d. – 42 d. (pirmosios paršelio gyvenimo dienos) = 118 d. x 40 g = 4,72 kg mėsos. Taigi iš vienos kiaulės prarandama 4,72 kg mėsos arba 16,52 Lt (4,72x3,5 Lt/kg).
Per penėjimo laikotarpį sušeriama 236,4 kg pašarų (247,2 kg – 10,8 kg (per 42 d.). Šiame pašarų kiekyje sumažinus lizino 0,05 proc., sutaupoma 1,42 Lt (6 Lt x 236,4 : 1 000 kg). Taigi sumažinus lizino kiekį 0,05 proc., patiriamas 15,1 Lt nuostolis (16,52-1,42).
Bandymais nustatyta, kad atjunkius 0,5 kg daugiau nei įprasta sveriantį paršelį, iki 70 d. amžiaus jis priaugs 3 kg svorio daugiau. Ar verta paršelius šerti brangesniais pašarais ir auginti intensyviai, rodo šis skaičiavimas. Neintensyviai auginami paršeliai iki atjunkymo suėda 10 kg pigių pašarų, kurių vertė 8 Lt. Intensyviai auginamiems paršeliams reikia specialių kombinuotųjų pašarų (apie 5,2 kg), kurie kainuoja 14,1 Lt. Taigi intensyviai auginamų paršelių pašarai kainuoja 6,1 Lt brangiau (14,1-8), tačiau jie priauga 3 kg daugiau, o pardavus daugiau sveriantį paršą pajamų gausite 10,5 Lt daugiau (3 kg x 3,5 Lt/kg). Šerdamas brangesniais, bet geresniais pašarais, augintojas papildomai gauna 4,4 Lt (10,5-6,1).
Tęsinys kitame numeryje
4lenteles ir 1 pav.
