Pabaiga, pradžia Nr. 1

Nustatę ar įtarę, kad karvė serga tešmens uždegimu (slaptuoju ar klinikiniu), nedelsdami kvieskite veterinarijos gydytoją, kuris paskirs karvei gydymą.

Tešmens užde­gi­mo diagnostika

Kiek­vie­ną mel­žia­mą kar­vę vie­ną kar­tą per mė­ne­sį rei­kia iš­tir­ti, ar ne­ser­ga slap­tuo­ju teš­mens už­de­gi­mu. Tam nau­do­ja­mi eks­pres diag­nos­ti­kos tes­tai, ku­rių su­dė­ty­je yra pa­vir­šiaus ak­ty­vių­jų me­džia­gų ir in­di­ka­to­rių (CMT, Mas­tes­tas, Mas­ti­ra­pid, Mas­ti­tis Test, Mas­ti­tis test NK ir kt.). Tes­tų su­dė­ty­je esan­čios pa­vir­šiaus ak­ty­vio­sios me­džia­gos su­ar­do so­ma­ti­nių ląs­te­lių sie­ne­les ir jų bran­duo­lius bei ska­ti­na jų ag­liu­ti­na­ci­ją (su­li­pi­mą) į gu­mu­lė­lius. Su­irus ląs­te­lėms, pie­nas tam­pa klam­pus ir tą­sus. Kuo dau­giau so­ma­ti­nių ląs­te­lių pie­ne, tuo mi­ši­nys yra klam­pes­nis.

Ser­gan­čių kar­vių gy­dy­mas

Koks gy­dy­mas bus veiks­min­gas, ga­li nu­sta­ty­ti tik ve­te­ri­na­ri­jos spe­cia­lis­tas, iš­ty­ręs, kas su­kė­lė už­de­gi­mą ir įver­ti­nęs kar­vės imu­ni­nę sis­te­mą.

Kad in­fek­ci­ja ne­iš­plis­tų, ser­gan­čias kar­ves bū­ti­na gy­dy­ti ne­del­siant. Vie­nas iš me­to­dų yra kar­vių gy­dy­mas il­go vei­ki­mo an­ti­mas­ti­ti­niais pre­pa­ra­tais, švirkš­čia­mais į teš­me­nį lak­ta­ci­jos pa­bai­go­je. Šie vais­tai skir­ti gy­dy­ti la­ten­ti­nes in­fek­ci­jas, ku­rios ky­la lak­ta­ci­jos me­tu, ir ap­sau­go­ti pie­no liau­ką nuo nau­jų in­fek­ci­jų. Už­trū­ku­sių kar­vių gy­dy­mas yra veiks­min­ges­nis ne­gu lak­tuo­jan­čių, nes an­ti­bio­ti­kai nė­ra iš­mel­žia­mi. Be to, gy­do­mų an­ti­bio­ti­kais kar­vių pie­no var­to­ti mais­tui ir ver­še­lius gir­dy­ti ne­ga­li­ma. Tai­gi pa­ti­ria­ma di­de­lių nuos­to­lių.

Teš­mens už­de­gi­mo, ku­rio su­kė­lė­jas yra auk­si­nis sta­fi­lo­ko­kas, gy­dy­mo veiks­min­gu­mas per 25 me­tus su­ma­žė­jo apy­tiks­liai nuo 80 iki 36,4 proc. Sa­vai­mi­nio pa­svei­ki­mo daž­nu­mas per tą pa­tį lai­ko­tar­pį su­ma­žė­jo nuo 45 iki 25 proc. Taip yra dėl to, kad mas­ti­tą su­ke­lian­tys mik­ro­or­ga­niz­mai pri­si­tai­kė prie ap­lin­kos.

Kuo in­fek­ci­ja se­nes­nė, tuo sta­fi­lo­ko­ki­nio mas­ti­to prog­no­zė blo­ges­nė. Per lak­ta­ci­ją vi­du­ti­niš­kai iš­gy­do­ma 40 proc. kar­vių, ser­gan­čių auk­si­nio sta­fi­lo­ko­ko su­kel­tu mas­ti­tu, bet lė­ti­niais at­ve­jais – ma­žiau kaip 15 proc. Už­trū­ku­sių kar­vių gy­dy­mo re­zul­ta­tai yra ge­res­ni. Kad auk­si­nis sta­fi­lo­ko­kas ūky­je ne­iš­plis­tų, šiuo su­kė­lė­ju in­fe­kuo­tas kar­ves bū­ti­na iš­bro­kuo­ti.

Ser­gan­čių kar­vių gy­dy­mas tu­rė­tų bū­ti la­bai tiks­lus – gy­dy­ti rei­kia tik tais an­ti­bio­ti­kais, ku­riems jaut­rus su­kė­lė­jas. Ki­taip bus ska­ti­na­mas at­spa­rių (an­ti­bio­ti­kams) su­kė­lė­jų dau­gi­ni­ma­sis. Ser­gan­čių kar­vių pie­no ban­di­nius bak­te­rio­lo­gi­niam ty­ri­mui ge­riau­siai im­ti bai­giant melž­ti, nes slap­ta­sis už­de­gi­mas daž­niau­siai pa­žei­džia al­ve­o­les, o pas­ku­ti­nis pie­nas ir iš­mel­žia­mas iš al­ve­o­lių. Ne­pa­svei­ku­sias kar­ves, kad ne­pla­tin­tų šių grei­tai plin­tan­čių su­kė­lė­jų, rei­kia iš­bro­kuo­ti.

Už­trū­ku­sias kar­ves, už­krės­tas auk­si­niu sta­fi­lo­ko­ku, ge­riau gy­dy­ti trum­po vei­ki­mo an­ti­mas­ti­ti­niais pre­pa­ra­tais, juos švirkš­čiant į in­fe­kuo­tus teš­mens ket­vir­čius kas 48 va­lan­das ke­tu­ris kar­tus. Ne­di­de­lis an­ti­bio­ti­kų kie­kis il­gai vei­kian­čiuo­se pre­pa­ra­tuo­se tu­ri ma­žes­nį te­ra­pi­nį efek­tą ne­gu an­ti­bio­ti­kai, įei­nan­tys į trum­pai vei­kian­čių an­ti­mas­ti­ti­nių pre­pa­ra­tų su­dė­tį. Be to, nu­sta­ty­ta, kad auk­si­nis sta­fi­lo­ko­kas ga­li iš­gy­ven­ti leu­ko­ci­tuo­se ir gy­dy­mo me­tu an­ti­bio­ti­kai bak­te­ri­jų ne­pa­sie­kia. Bak­te­ri­jos leu­ko­ci­tuo­se lie­ka tol, kol jie su­yra (5-7 pa­ras). Veiks­min­giau­si an­ti­bio­ti­kai ir jų de­ri­niai kar­vėms, ser­gan­čioms sta­fi­lo­ko­kų su­kel­tu tešmens užde­gi­mu, gy­dy­ti yra: amok­si­ci­li­nas+kla­vu­la­ni­nė rūgš­tis; klok­sa­ci­li­nas; pe­ni­ci­li­nas+no­vo­bio­ci­nas ir ce­fa­los­po­ri­nai. Sta­fi­lo­ko­kų su­kel­tas mas­ti­tas gy­do­mas dvi - pen­kias pa­ras.

Veiks­min­giau­si an­ti­bio­ti­kai kar­vėms, ser­gan­čioms strep­to­ko­kų su­kel­tu tešmens užde­gi­mu, gy­dy­ti: pe­ni­ci­li­nas; am­pi­ci­li­nas; amok­si­ci­li­nas; klok­sa­ci­li­nas. Strep­to­ko­kų su­kel­tas mas­ti­tas gy­do­mas ne trum­piau kaip dvi pa­ras.

Jei už­trū­ku­sios kar­vės bu­vo gy­dy­tos, tai ap­si­ver­šia­vu­sios jos re­čiau ser­ga kli­ni­ki­niu mas­ti­tu. Nu­sta­ty­ta, kad po gy­dy­mo iš kar­vės per lak­ta­ci­ją pri­mel­žia­ma be­veik 200 kg pie­no dau­giau, o SLS vi­dur­kis su­ma­žė­ja 20-30 proc. Už­trū­ku­sioms kar­vėms gy­dy­ti siū­lo­ma daug il­go vei­ki­mo (21-42 pa­ros) an­ti­mas­ti­ti­nių pre­pa­ra­tų. Strep­to­ko­kų ir sta­fi­lo­ko­kų su­kel­tą teš­mens už­de­gi­mą ga­li­ma gy­dy­ti Or­be­nin EDC, Dryc­lo­xa, No­roc­lox DC, Al­bad­ry Plus ir ki­tais pre­pa­ra­tais. Strep­to­ko­kų, sta­fi­lo­ko­kų ir gram­nei­gia­mų (žar­nų laz­de­lės ir kt.) bak­te­ri­jų su­kel­tas teš­mens už­de­gi­mas gy­do­mas Bo­vac­lox DC Xtra TM, Naf­pen­zal DC, Ce­fa Dri, Be­nes­ter­my­cin Dry Cow ir ki­tais pre­pa­ra­tais.

Pas­ta­rai­siais me­tais vis sun­kiau gy­dy­ti kar­ves, ser­gan­čias teš­mens už­de­gi­mu, ku­rį su­kė­lė gram­nei­gia­mos bak­te­ri­jos (žar­nų laz­de­lė (iš­ma­tų bak­te­ri­ja) ir kt.). Gram­nei­gia­mas bak­te­ri­jas vei­kia: ko­lis­ti­nas; amok­si­ci­li­nas; gen­ta­mi­ci­nas; ce­fa­los­po­ri­nai; ne­omi­ci­nas; strep­to­mi­ci­nas ir ki­ti an­ti­bio­ti­kai. Gy­dy­mo truk­mė 2-5 pa­ros. Ser­gant ūmiu teš­mens už­de­gi­mu, su­kel­tu gram­nei­gia­mų bak­te­ri­jų, re­ko­men­duo­ja­ma 2-5 pa­ras švirkš­ti an­ti­už­de­gi­mi­nių, an­ti­en­do­tok­si­nių pre­pa­ra­tų (Flu­ni­xi­ne, Ke­top­ro­fe­ne, Phe­nyl­bu­ta­zo­ne, De­xa­met­ha­zo­ne ar Pred­ni­so­lo­ne).

Kar­vėms, ku­rių so­ma­ti­nių ląs­te­lių skai­čiaus vi­dur­kis di­des­nis kaip 200 tūkst./ml, po pas­ku­ti­nio mel­ži­mo re­ko­men­duo­ja­ma su­švirkš­ti an­ti­mas­ti­ti­nių pre­pa­ra­tų.

Dau­giau mas­ti­tu ser­gan­čių kar­vių pa­sveiks­ta, jei kar­tu švirkš­čia­mi an­ti­mas­ti­ti­niai pre­pa­ra­tai į pie­no liau­ką ir tos pa­čios gru­pės an­ti­bio­ti­kai į rau­me­nis.

Kar­vės or­ga­niz­mo at­spa­ru­mas ne­pa­lan­kiems veiks­niams

Kar­vės at­spa­ru­mą teš­mens už­de­gi­mui be ap­lin­kos veiks­nių nu­le­mia ir ge­ne­ti­niai veiks­niai (apie 10-20 proc.). Ski­ria­si at­ski­rų kar­vių leu­ko­ci­tų (so­ma­ti­nių ląs­te­lių) sa­vy­bės, nu­le­mian­čios grei­tes­nį mik­ro­or­ga­niz­mų su­nai­ki­ni­mą. Daž­niau teš­mens už­de­gi­mu ser­ga kar­vės su il­gais spe­niais, sil­pnu teš­mens raiš­čiu, di­de­liu tar­pu tarp prie­ki­nių ir už­pa­ka­li­nių spe­nių ir kt. Pas­ta­ruo­ju me­tu pa­ste­bi­ma, kad kai ku­rių kar­vių spe­nių ga­liu­kai yra ly­gūs (bu­ki) ar net su duo­bu­tė­mis. Šis de­fek­tas yra pa­vel­di­mas ir daug įvež­ti­nių kar­vių tu­ri to­kius spe­nius. Jei kar­vės spe­nio ga­liu­kas su duo­bu­te, tai po mel­ži­mo ja­me lie­ka pie­no la­šas, ku­ria­me są­ly­gos mik­ro­or­ga­niz­mams dau­gin­tis ypač ge­ros.

Kad kar­vės ne­su­sirg­tų tešmens už­de­gi­mu

Kar­vės svei­ka­tai tu­ri įta­kos me­tų lai­kas, kli­ma­tas, lai­ky­mo są­ly­gos, ban­dos dy­dis ir dau­gy­bė ki­tų veiks­nių. Teš­mens li­goms da­ro įta­ką ir lak­ta­ci­jos pe­ri­odas, pro­duk­ty­vu­mas, am­žius, šė­ri­mo bei lai­ky­mo są­ly­gos. Teš­mens būk­lė pri­klau­so ir nuo mel­žė­jų kva­li­fi­ka­ci­jos, kruopš­tu­mo, kar­vių lai­ky­mo, prie­žiū­ros ir mel­ži­mo hi­gie­nos.

Pa­grin­di­nės teš­mens už­de­gi­mo pro­fi­lak­ti­nės prie­mo­nės

• Tin­ka­mas kar­vių lai­ky­mas. Ge­rai ven­ti­liuo­ki­te tvar­tą, bet ven­ki­te skers­vė­jų; iš kar­vių sto­vė­ji­mo vie­tų daž­nai ša­lin­ki­te mėš­lą; pa­kan­ka­mai krei­ki­te – guo­lia­vie­tės tu­ri bū­ti šil­tos ir sau­sos.

• Vi­sa­ver­tis ir su­ba­lan­suo­tas šė­ri­mas. Še­riant kar­ves, at­si­žvel­ki­te į ener­gi­nių ir mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų po­rei­kį. Prie nau­jų pa­ša­rų pra­tin­ki­te pa­laips­niui (per 10-14 die­nų) di­din­da­mi jų kie­kį. Jei­gu stai­ga pa­kei­si­te pa­ša­rus, kar­vės di­džia­ja­me prie­skran­dy­je ne­spės su­si­for­muo­ti mik­ro­flo­ra, pa­dedanti su­virš­kin­ti nau­ją pa­ša­rą. Kar­vė ne­gaus pa­kan­ka­mai mais­to me­džia­gų pie­nui sin­te­tin­ti ir nau­dos or­ga­niz­me su­kaup­tas me­džia­gas, to­dėl nu­silps ir taps ne­at­spa­ri in­fek­ci­jų su­kė­lė­jams.

• Tin­ka­mas tešmens pa­ruošimas melžti. Kiek­vie­nai kar­vei nau­do­ki­te at­ski­ras pa­šluos­tes; kad spe­niai bū­tų šva­rūs ir sau­si, ge­rai nu­va­ly­ki­te teš­me­nį.

• Tin­ka­ma bei ge­rai nau­do­ja­ma mel­ži­mo įran­ga. Tai­syk­lin­gai už­dė­ki­te mel­žik­lius; ste­bė­ki­te, kad mel­ži­mo me­tu va­ku­u­mas iš­lik­tų vie­no­do ly­gio; prieš nuim­da­mi mel­ži­mo apa­ra­tus, iš­jun­ki­te va­ku­u­mą; kruopš­čiai iš­plau­ki­te mel­ži­mo apa­ra­tus.

• Spe­nių dez­in­fek­ci­ja po mel­ži­mo. Pa­mel­žę karve, dez­in­fe­kuo­ki­te spe­nius, nes mel­žiant spe­nio sfink­te­ris iš­si­tam­po ir apie 30 min. po mel­ži­mo bū­na pra­vi­ras. To­dėl už­de­gi­mo su­kė­lė­jai ga­li leng­vai pa­tek­ti į teš­me­nį. Dez­in­fek­ci­nis tir­pa­las ne­lei­džia bak­te­ri­joms pa­tek­ti į pie­no liau­ką. Pa­si­rin­ki­te to­kią dez­in­fek­ci­nę prie­mo­nę, ku­rio­je yra gli­ce­ri­no. Jis minkš­ti­na spe­nio odą ir ji tam­pa elas­tin­ges­nė. Nau­do­jant vien tik dez­in­fek­ci­nę me­džia­gą, spe­niai „iš­sau­sė­ja“.

• Anks­ty­voji mas­ti­to diag­nos­ti­ka. Vie­ną kar­tą per mė­ne­sį vi­sas mel­žia­mas kar­ves iš­tir­ki­te eks­pres diag­nos­ti­kos tes­tu.

• Veiks­min­gas ser­gan­čių kar­vių gy­dy­mas lak­ta­ci­jos ir už­trū­ki­mo pe­ri­odu. Įta­rę, kad kar­vė ser­ga slap­tuo­ju ar kli­ni­ki­niu teš­mens už­de­gi­mu, kreip­ki­tės į ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­ją, ku­ris pa­skirs gy­dy­mą. Ne­už­trū­kin­ki­te ne­pa­gy­dy­tų kar­vių.

• Lė­ti­niu mas­ti­tu ser­gan­čių kar­vių bro­ka­vi­mas. Jos ban­do­je pla­ti­na teš­mens už­de­gi­mą su­ke­lian­čias bak­te­ri­jas, ku­rios už­kre­čia ki­tas kar­ves. Bro­kuo­ki­te to­kias kar­ves, ku­rių teš­mens ket­vir­čiai kie­ti ar de­for­muo­ti, teš­muo nu­ka­ręs, spe­nių ga­liu­kai su­ža­lo­ti. Taip pat ir tas, ku­rios tris kar­tus per lak­ta­ci­ją sir­go kli­ni­ki­niu mas­ti­tu ar­ba ne­pa­svei­ko po gy­dy­mo už­trū­ki­mo me­tu.     

No­rint su­ma­žin­ti kar­vių ser­ga­mu­mą teš­mens už­de­gi­mu, bū­ti­na pro­fi­lak­ti­nes prie­mo­nes tai­ky­ti ir lak­ta­ci­jos, ir už­trū­ki­mo me­tu.