Pas­ta­ruo­sius dve­jus me­tus so­do au­ga­lų dau­gi­na­mo­sios medžiagos tie­kė­jai vis sun­kiau re­a­li­zuo­ja iš­au­gin­tus so­di­nu­kus.

Ar ryš­kė­jan­čios ten­den­ci­jos – kai­nų kri­ti­mas, so­di­nu­kų paklausos ma­žė­ji­mas – iš­liks, do­mi­na vi­sus šios rin­kos da­ly­vius.

Per­pro­duk­ci­ja ar trū­ku­mas?

So­di­na­mo­sios me­džia­gos rin­ko­je su­si­da­rė pa­ra­dok­sa­li si­tu­a­ci­ja. Se­zo­no me­tu tur­guo­se, mu­gė­se ar pa­ro­do­se, kur par­da­vi­mui su­ve­ža­mi di­džiu­liai kie­kiai so­do au­ga­lų iš di­des­nių ir ma­žes­nių Lie­tu­vos ir ne tik Lie­tu­vos me­de­ly­nų, jau­čia­ma di­de­lė kon­ku­ren­ci­ja ir rin­kos per­so­ti­ni­mas. Au­gi­nan­čių ir par­duo­dan­čių so­di­nu­kus kas­met dau­gė­ja.

Su­si­gun­dę ga­ran­tuo­tu (ir ne­ma­žu!) pel­nu, me­de­lius ir vais­krūmius pra­dė­jo dau­gin­ti vi­si, kas tu­ri nors men­kiau­sią su­pra­ti­mą apie tai. Ypač gy­ve­nan­tys stam­bes­nio ir gar­ses­nio me­de­ly­no pa­šo­nė­je, ku­rio var­du, in­fra­struk­tū­ra ir vie­na ki­ta pa­slau­ga ga­li­ma pa­si­nau­do­ti. Dau­gu­ma šių so­di­na­mo­sios me­džia­gos tie­kė­jų yra orien­tuo­ti į mė­gė­jiš­ką so­di­nin­kys­tę. De­ja, mė­gė­jų so­di­ni­mo tem­pai kas­met ma­žė­ja ir to­liau ma­žės. Ko­lek­ty­vi­niai so­dai ne­ple­čia­mi, nau­jos so­dy­bos ne taip grei­tai ku­ria­si. So­di­nu­kų rei­kia ne­bent žu­vu­siems ar pa­se­nu­siems vais­medžiams at­so­din­ti. Be to, kei­čia­si ir pa­čių ko­lek­ty­vi­nių so­dų funk­ci­jos: jie tam­pa la­biau rek­re­a­ci­nio po­bū­džio, kur di­des­nis dė­me­sys ski­ria­mas ap­lin­kai ir de­ko­ra­ty­vi­nei pu­sei. Vie­nas ki­tas vais­me­dis čia rei­ka­lin­gas dažniau pa­puošimui, o ne žie­mos at­sar­goms kaup­ti.

Ke­lis kar­tus dau­giau už vi­sus mė­gė­jus so­di­na­mo­sios me­džia­gos nu­per­kan­ti pir­kė­jų da­lis yra ver­sli­niai so­dai ir uo­gy­nai. Tai spe­cia­li­zuo­ti so­di­nin­kys­tės ūkiai, UAB, AB ar ŽŪB, ku­rio­se in­ten­sy­viai at­so­di­na­mi ir per­tvar­ko­mi pa­se­nę so­dai. Tai taip pat nau­ji ūki­nin­kų so­dai ir uo­gy­nai, ku­rių sa­vi­nin­kai, nu­si­vy­lę tra­di­ci­niu že­mės ūkiu, pa­si­rin­ko pel­nin­ges­nį so­di­nin­kys­tės ver­slą. Šios gru­pės pir­kė­jams so­di­na­mo­sios me­džia­gos, t.y. ko­ky­biš­kų ir ati­tin­ka­mų veis­lių so­di­nu­kų, rei­kia daug. De­ja, dėl įvai­rių prie­žas­čių kar­tais at­si­tin­ka ir taip, kad kai ku­rių pa­klau­są tu­rin­čių so­di­nu­kų vi­siems ne­pa­kan­ka. Ne vi­sa­da dėl to kal­ti me­de­ly­nai, nes su­pla­nuo­ti ir at­spė­ti, ko­kios veis­lės su ko­kiais po­skie­piais bus rei­ka­lin­gos po dve­jų tre­jų me­tų, kol trun­ka dau­gi­ni­mo cik­las, yra su­dė­tin­ga. Džiu­gu, kad so­dų vei­sė­jai jau pra­de­da gal­vo­ti ir pa­teik­ti už­sa­ky­mus dau­gi­ni­mui iš anks­to, ta­čiau ši pro­ce­dū­ra tu­rė­tų bū­ti tai­ko­ma pla­tes­niu mas­tu.

Ser­ti­fi­kuo­ti me­de­ly­nai

Lie­tu­vo­je 2002 m. bu­vo 32 ser­ti­fi­kuo­ti me­de­ly­nai.

Vi­sų rū­šių so­do au­ga­lus Lie­tu­vo­je dau­gi­na 9 me­de­ly­nai. Li­ku­sie­ji spe­cia­li­zuo­ja­si dau­gin­ti tik juo­duo­sius ser­ben­tus ir braš­kes. Pa­gal vi­są dau­gi­ni­mo sche­mą (po­skie­pių au­gy­nai, skie­pūg­li­niai ir sėk­li­niai so­dai, ūg­li­nės plan­ta­ci­jos) 2002 me­tais dir­bo 4 ša­lies me­de­ly­nai (Lie­tu­vos so­di­nin­kys­tės ir dar­ži­nin­kys­tės ins­ti­tu­to me­de­ly­nas, UAB “Dem­ba­vos me­de­ly­nas”, ŽŪB “Anykš­čių vais­me­džiai”, ūki­nin­ko A.Spei­čio me­de­ly­nas). Ki­tus ša­lies me­de­ly­nus ūg­li­ne ir skie­pūg­li­ne me­džia­ga daž­niau­siai ap­rū­pin­da­vo LSDI me­de­ly­nas. Dar 4 ša­lies me­de­ly­nai tu­rė­jo ve­ge­ta­ty­vi­nių po­skie­pių dau­gi­ni­mo au­gy­nus. Šie me­de­ly­nai po­skie­piais ap­si­rū­pin­da­vo pa­tys ir pa­teik­da­vo į rin­ką aukš­tos ko­ky­bės dau­gi­na­mą­ją me­džia­gą.

Nuo 1998 iki 2001 m. vals­ty­bės kon­tro­liuo­ja­mų me­de­ly­nų skai­čius nuo­lat di­dė­jo, taip pat di­dė­ja jų dau­gi­ni­mo ap­im­tys bei aukš­tes­nių ka­te­go­ri­jų (eli­ti­nės ir ser­ti­fi­kuo­tos) so­di­na­mo­sios me­džia­gos kie­kis. Tai ro­do, kad so­do au­ga­lų dau­gin­to­jai krei­pia dė­me­sį į so­di­na­mo­sios me­džia­gos ko­ky­bę. Ser­ti­fi­kuo­ti ša­lies me­de­ly­nai orien­tuo­ja sa­vo veik­lą ir į mė­gė­jiš­ką, ir į ver­sli­nę so­di­nin­kys­tę. Pa­si­kei­tus so­di­nu­kų rin­kai, su­ma­žė­jus mė­gė­jiš­kos so­di­nin­kys­tės plėtros tem­pams, pa­grin­di­ne so­di­nin­kys­tės kryp­ti­mi tu­ri tap­ti ver­sli­niai so­dai.

So­di­na­mo­sios medžia­gos tie­kė­jai

Vi­sus so­di­nu­kų tie­kė­jus ga­li­ma su­skirs­ty­ti į ke­tu­rias gru­pes, ku­rių ap­im­tys, tiks­lai, so­di­na­mo­sios me­džia­gos ko­ky­bė ir jos kon­tro­lė, ga­lų ga­le ir at­sa­ko­my­bė, la­bai ski­ria­si.

Mė­gė­jiš­ki me­de­ly­nai. Tai di­des­ni ir ma­žes­ni tie­kė­jai, dir­ban­tys iš­skir­ti­nai su so­di­nin­kais mė­gė­jais. Dau­gu­mos jų iš­au­gin­tų so­di­nu­kų iš­ori­nė ko­ky­bė per pas­ta­ruo­sius ke­le­rius me­tus ge­rė­ja, jie vis in­ten­sy­viau re­kla­muo­ja­mi. Ta­čiau nie­kas ne­ga­li ga­ran­tuo­ti, ar išlai­ky­ta veis­lių ta­pa­ty­bė ir so­di­nu­kų dau­gi­ni­mo pro­ce­so rei­ka­la­vi­mai. Ga­lų ga­le ir tei­sin­gos re­kla­mos to­kie me­de­ly­nai ne­su­tei­kia. Ten­ka nu­si­pirk­ti su­maišytų veis­lių ir ne­re­tai su­si­du­ria­ma su li­cen­ci­juo­tų veis­lių ne­tei­sė­tu dau­gi­ni­mu, aki­vaiz­džiai ne­tei­sin­gais tei­gi­niais re­kla­mo­je. Ne­pa­si­ti­kė­ji­mas kren­ta ir ant tik­rai ge­rai dir­ban­čių mė­gė­jiš­kų me­de­ly­nų.

So­di­na­mo­sios me­džia­gos per­par­da­vi­nė­to­jai su­per­ka di­de­liais kie­kiais so­di­nu­kus tie­sio­giai iš au­gin­to­jų ir su ant­kai­niu pa­tei­kia pir­kė­jams. Tik­rai nė­ra nie­ko blo­go to­kio­je jų veik­lo­je. Ta­čiau il­gai ke­liau­jan­tys so­di­nu­kai iš vie­nos vie­tos į ki­tą grei­tai pra­ran­da sa­vo ko­ky­bę. Per­par­da­vi­nė­to­jai dar ma­žiau at­sa­ko už so­di­na­mo­sios me­džia­gos ko­ky­bę ir daž­niau­siai va­do­vau­ja­si vie­nin­te­liu kri­te­ri­ju­mi – pi­giai pirk bet ką, o par­duok bran­giai tai, ko pir­kė­jas pa­gei­dau­ja. Dar ge­rai, jei so­di­nu­kai bu­vo įsi­gy­ti ser­ti­fi­kuo­ja­muo­se me­de­ly­nuo­se. Nors kar­tais nu­ken­čia ir jie, kuomet jau pre­ky­bai ne­be­tin­ka­mi sod­me­nys (pa­džiū­vę, pa­žeis­ti) par­da­vi­nė­ja­mi su jų ofi­cia­lio­mis eti­ke­tė­mis. Da­bar tu­rės keis­tis ir šių me­de­ly­nų veik­la, nes vals­ty­bės įsta­ty­muo­se yra nu­ma­ty­ta so­di­na­mo­sios me­džia­gos tie­ki­mo į rin­ką tvar­ka.

So­di­na­mo­sios medžia­gos im­por­tuo­to­jai. Jau an­tri me­tai pa­ste­bi­ma, kad į Lie­tu­vos rin­ką pa­ten­ka už­sie­nio ša­ly­se, daž­niau­siai Len­ki­jo­je, iš­au­gin­ta vais­me­džių ir vais­krūmių so­di­na­mo­ji me­džia­ga. Pa­gal veis­les, so­di­nu­kų iš­si­vys­ty­mą, for­ma­vi­mo ypa­tu­mus, nau­do­tus ag­ro­tech­ni­nius ele­men­tus ne­sun­ku nu­sta­ty­ti, kur so­di­nu­kai yra iš­au­gin­ti. Dau­gė­ja braš­kių dai­gų, ag­ras­tų, re­tes­nių so­do au­ga­lų, obe­lai­čių. To­kia pre­ky­ba yra ne­le­ga­li! Vi­sa so­di­na­mo­ji me­džia­ga Lie­tu­vo­je tu­ri bū­ti kon­tro­liuo­ja­ma dėl ka­ran­ti­ni­nių li­gų ir ken­kė­jų. Im­por­ta­vus so­do au­ga­lų so­di­nu­kus, jie tu­ri bū­ti pa­so­din­ti į griež­tus rei­ka­la­vi­mus ati­tin­kan­čius lau­kus ir ste­bi­mi tiek me­tų, kiek nu­ma­ty­ta kiek­vie­nai rū­šiai. Tai reiš­kia, kad im­por­tuo­ta so­di­na­mo­ji me­džia­ga ga­li bū­ti skir­ta ver­sli­niams so­dams ar uo­gy­nams įveis­ti, gal ir to­li­mes­niam so­di­nu­kų dau­gi­ni­mui, ta­čiau jo­kiu bū­du ne­ga­li pa­tek­ti tie­sio­giai į pre­ky­bą, nes ga­li su­kel­ti mil­ži­niš­kų pro­ble­mų. Džiau­gia­mės, kad Lie­tu­vo­je ne­pa­pli­tęs sly­vų rau­pų vi­ru­sas, ne­už­fik­suo­ta bak­te­ri­nės deg­li­gės at­ve­jų, ki­tų pa­vo­jin­gų li­gų ir ken­kė­jų. De­ja, ti­ki­my­bė jiems at­si­ras­ti yra la­bai di­de­lė.

Ne tik ka­ran­ti­ni­niai ob­jek­tai yra pa­vo­jin­gi so­dų ir uo­gy­nų at­ei­čiai. Daug ža­lin­gų au­ga­lų ir dir­vos mik­ro­or­ga­niz­mų ga­li bū­ti pa­skleis­ti po vi­są ša­lį su so­di­na­mą­ją me­džia­ga. Ne­si­lai­kant nu­sta­ty­tos dau­gi­ni­mo sche­mos ir tin­ka­mai jos ne­kon­tro­liuo­jant, me­de­ly­nai ga­li pa­teik­ti į rin­ką ne­ko­ky­biš­kų so­di­nu­kų, ku­rių ir pro­duk­ty­vu­mas, ir pro­duk­ci­jos ko­ky­bė bus pras­ta, so­dai ar uo­gy­nai trum­pa­amžiai, be to, ga­li už­krės­ti ir ki­tus sod­me­nis. Bet ką pirk­da­mi var­to­to­jai rei­ka­lau­ja ga­ran­ti­jų, ku­rių dau­gu­ma mė­gė­jiš­kų me­de­ly­nų tie­siog ne­tu­ri tei­sės duo­ti.

Pa­si­kei­tus įsta­ty­mi­nei ba­zei, tu­rė­tų keis­tis iš­var­din­tų me­de­ly­nų gru­pių veik­la. Dau­gu­ma jų tu­rės re­gist­ruo­tis, per­tvar­ky­ti tech­no­lo­gi­jas, kad ati­tik­tų nu­ma­ty­tus rei­ka­la­vi­mus. Ta­čiau di­džiau­sias poveikis rin­kai su­tvar­ky­ti yra pir­kė­jų no­rai. Kol jie dėl ži­nių trū­ku­mo ir in­for­ma­ci­jos sto­kos ne­kreips dė­me­sio į tai, ką per­ka, vi­sa­da at­si­ras be­si­nau­do­jan­čių to­kia padėtimi.

Ko­ky­biš­kiau­sia so­di­na­mo­ji me­džia­ga yra dau­gi­na­ma vals­ty­bės kon­tro­liuo­ja­muo­se me­de­ly­nuo­se.

Ser­ti­fi­kuo­ja­mi me­de­ly­nai. Ga­lu­ti­nė ser­ti­fi­ka­vi­mo sche­ma so­do dau­gi­na­ma­jai me­džia­gai dar nė­ra ofi­cia­liai pa­tvir­tin­ta. Ta­čiau ir da­bar ser­ti­fi­kuo­ja­mi me­de­ly­nai pri­si­lai­ko dau­gi­ni­mo sche­mos – tu­ri spe­ci­fi­nius rei­ka­la­vi­mus ati­tin­kan­čius po­skie­pių au­gy­nus, skie­pūg­li­nius so­dus, vais­krūmių dau­gi­ni­mo ūg­li­nius au­gy­nus, iš­lai­ko vi­sus tech­no­lo­gi­nius au­gi­ni­mo ir prie­žiū­ros rei­ka­la­vi­mus. Šie me­de­ly­nai pa­tys at­sa­ko už so­di­na­mo­sios me­džia­gos ko­ky­bę, be to, juos taip pat kon­tro­liuo­ja Vals­ty­bi­nės sėk­lų ir grū­dų tar­ny­bos prie ŽŪM spe­cia­lis­tai. Jie at­lie­ka lau­ko ap­ro­ba­ci­ją, ku­rios me­tu tik­ri­na veis­lių ta­pa­ty­bę, gry­nu­mą, sod­me­nų ko­ky­bę, taip pat kon­tro­liuo­ja pa­ruoš­tų re­a­li­za­ci­jai siun­tų ko­ky­bę ir, jei jos ati­tin­ka pri­va­lo­muo­sius rei­ka­la­vi­mus, iš­duo­da ser­ti­fi­ka­tus. Ser­ti­fi­kuo­ja­mi me­de­ly­nai taip pat pe­ri­odiš­kai kon­tro­liuo­ja­mi Vals­ty­bi­nės au­ga­lų ap­sau­gos tar­ny­bos spe­cia­lis­tų, ku­rie tik­ri­na, ar so­di­na­mo­jo­je medžia­go­je nė­ra ka­ran­ti­ni­nių li­gų ir ken­kė­jų, tiria dir­vą kenks­min­giems or­ga­niz­mams nu­sta­ty­ti. Gai­la, kad in­ves­ta­vę į me­de­ly­nus daug pi­ni­gų, mo­kan­tys už vals­ty­bi­nę kon­tro­lę, ser­ti­fi­kuo­ja­mi me­de­ly­nai tu­ri ly­gio­mis są­ly­go­mis kon­ku­ruo­ti su ne­kon­tro­liuo­ja­mais me­de­ly­nais, per­par­da­vi­nė­to­jais ir ne­le­ga­liais im­por­tuo­to­jais.