Pes­ti­ci­dų Lie­tu­vo­je su­nau­do­ja­ma pa­ly­gin­ti ma­žai: vie­nam hek­ta­rui aria­mos že­mės ten­ka apie 0,6 kg au­ga­lų ap­sau­gos prie­mo­nių. Tuo tar­pu Va­ka­rų Eu­ro­pos ūki­nin­kai vi­du­ti­niš­kai su­nau­do­ja po 6-8 kg vie­nam hek­ta­rui pa­sė­lių, tai yra 10-13 kar­tų dau­giau.

Ša­lies žem­dir­biai 2001 me­tais su­nau­do­jo 1 700 to­nų pes­ti­ci­dų ar­ba 748,2 to­nos jų veik­lio­sios me­džia­gos. Nu­purkš­ta 1 401 800 ha pa­sė­lių. Pa­ly­gin­ti su 1989 me­tais, pes­ti­ci­dų nu­pirk­ta 5,25 kar­to ma­žiau. Dėl to, kad trūks­ta ge­rų purkš­tu­vų, ne vi­sa­da che­mi­ka­lai pa­nau­do­ja­mi ra­cio­na­liai, ne vi­suo­met pa­sie­kia­mas lau­kia­mas efek­tas. Dar pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai in­sek­ti­ci­dai sklei­džia­mi šluo­te­le, o in­di­vi­du­a­liuo­se šilt­na­miuo­se nau­do­ja­mos ge­ro­kai pa­di­din­tos pro­fe­sio­na­liam nau­do­ji­mui skir­tų fun­gi­ci­dų (fun­da­zo­lo) nor­mos.

Purkš­tu­vai rei­ka­lin­gi che­mi­ka­lams iš­purkš­ti ne tik nuo pik­tžo­lių, bet ir nuo au­ga­lų li­gų bei ken­kė­jų. Be to, jie nau­do­ja­mi pa­sė­liams de­si­kuo­ti ir de­to­liuo­ti, vi­sai au­ga­li­jai su­nai­kin­ti, pa­pil­do­mai skys­to­mis trą­šo­mis tręš­ti. To­dėl vi­si api­purš­kia­mų au­ga­lų pa­vir­šiai tu­ri bū­ti pa­deng­ti che­mi­ka­lais. Ši tai­syk­lė ne­tai­ko­ma tik purš­kiant dir­vi­nius ir sis­te­mi­nius her­bi­ci­dus ar­ba pa­pil­do­mai trę­šiant. Purš­kiant in­sek­ti­ci­dus ir fun­gi­ci­dus vi­si au­ga­lo la­pai tu­ri bū­ti pa­deng­ti iš abie­jų pu­sių.

Au­ga­lų api­purš­ki­mo ko­ky­bė pri­klau­so nuo pes­ti­ci­dų tir­pa­lo iš­purš­ki­mo nor­mos ir la­še­lių dy­džio. Sie­kiant pa­deng­ti au­ga­lų apa­ti­nes da­lis, pes­ti­ci­dų mi­ši­nio nor­ma di­di­na­ma iki 600 lit­rų hek­ta­rui, ma­ži­na­mas ag­re­ga­to grei­tis. Di­di­nant tir­pa­lo kie­kį, ap­do­ro­ji­mo efek­tas pa­sie­kia­mas dėl che­mi­ka­lų nu­la­šė­ji­mo nuo vir­šu­ti­nių au­ga­lų pa­vir­šių į že­mes­nius. Da­lis au­ga­lų ap­sau­gos prie­mo­nių pa­ten­ka ant že­mės, dėl to ma­žė­ja pes­ti­ci­dų veiks­min­gu­mas, la­biau už­ter­šia­ma ap­lin­ka. Dėl daž­nų su­sto­ji­mų purkš­tu­vams už­pil­dy­ti, kai purš­kia­ma di­de­lė tir­pa­lo nor­ma, la­bai (1,5-1,8 kar­to) ma­žė­ja na­šu­mas, di­dė­ja dar­bų sa­vi­kai­na. Veš­lia­me pa­sė­ly­je rei­kia­mas efek­tas ne­pa­sie­kia­mas net ir purš­kiant di­de­lę pes­ti­ci­dų tir­pa­lo nor­mą. De­si­kuo­jant pa­ša­ri­nių run­ke­lių sėk­lo­jų, re­ko­men­duo­ja­ma pa­sė­lius ap­do­ro­ti per du kar­tus, tarp at­ski­rų purš­ki­mų tu­rė­tų pra­ei­ti ne ma­žiau kaip 5 die­nos. Ap­do­ro­jant pes­ti­ci­dais pa­au­gu­sias bul­ves (bul­vie­no­jų aukš­tis 35 cm), apa­ti­niams la­pams ten­ka vos de­šim­ta­da­lis vi­du­ti­nės pes­ti­ci­dų nor­mos.

Pes­ti­ci­dų efek­ty­vu­mą ga­li­ma pa­di­din­ti, ma­ži­nant la­še­lių dy­dį. Kuo ma­žes­ni la­še­liai, tuo di­des­nis jų kon­tak­ti­nis pa­vir­šius, tuo ge­riau pa­den­gia­mas au­ga­lų pa­vir­šius. Ta­čiau smul­kius la­še­lius leng­vai nu­ne­ša oro sro­vės, vė­jas. Šis pro­ce­sas va­di­na­mas la­še­lių drei­fa­vi­mu. Dėl to di­dė­ja pes­ti­ci­dų nuos­to­liai, la­biau ter­šia­ma gam­ta, at­si­ran­da pa­vo­jus pa­kenk­ti gre­ta au­gan­tiems au­ga­lams. Purš­ki­mo me­tu net 6 met­rų aukš­ty­je nuo že­mės ju­da ne­ma­žas pes­ti­ci­dų kie­kis. Di­džiau­siu la­še­lių drei­fa­vi­mu pa­si­žy­mi daž­niau­siai nau­do­ja­mi ply­ši­niai plokš­čias­rau­čiai purkš­tu­kai. To­dėl pa­sė­lius ap­do­ro­ti che­mi­ka­lais re­ko­men­duo­ja­ma tik ne­vė­juo­to­mis die­no­mis (vė­jo grei­tis iki 3 m/s).

In­žek­to­ri­niai purkš­tu­kai dir­ba čiurkš­li­nio siur­blio prin­ci­pu. Pes­ti­ci­dų tir­pa­las pa­ten­ka į in­žek­to­rių, per ku­rio šo­nuo­se esan­čias sky­lu­tes įsi­ur­bia­mas oras. Skys­tis iš­purš­kia­mas ne la­še­liais, bet pūs­le­lė­mis. Pes­ti­ci­dų tir­pa­lo pūs­le­lės es­ti šiek tiek sun­kes­nės už la­še­lius. Jos ma­žiau drei­fuo­ja, ma­žiau jų nu­ne­ša oro sro­vės. To­dėl che­mi­ka­lų purkš­tu­vai, su­kom­plek­tuo­ti su in­žek­to­ri­niais purkš­tu­kais, ga­li dirb­ti, esant 4,5-6 m/s vė­jo grei­čiui. Ta­čiau ty­ri­mai pa­ro­dė, kad in­žek­to­ri­niais purkš­tu­kais pa­skleis­tų pes­ti­ci­dų efek­ty­vu­mas yra ma­žes­nis už ply­ši­niais purkš­tu­kais iš­purkš­tų che­mi­ka­lų. In­žek­to­ri­niai purkš­tu­kai ma­ži­na gam­tai da­ro­mą ža­lą, ta­čiau, sie­kiant efek­to, rei­kia iš­purkš­ti di­des­nes pes­ti­ci­dų nor­mas.

Hid­rop­neu­ma­ti­niai purkštu­vai

Įvai­rių ša­lių (Vo­kie­ti­ja, Olan­di­ja, Da­ni­ja, Len­ki­ja, Bal­ta­ru­si­ja) moks­li­nin­kų at­lik­tais ty­ri­mais ir ban­dy­mais nu­sta­ty­ta, kad ge­riau­siai pes­ti­ci­dus iš­purš­kia hid­rop­neu­ma­ti­niai purkš­tu­vai. To­kio ti­po ma­ši­no­se yra ne tik siurb­lys su purkš­tu­kais, bet ir na­šus ven­ti­lia­to­rius su skirs­to­mai­siais vamz­džiais. Che­mi­ka­lų la­še­lius oro sro­vė nu­krei­pia į že­mės ūkio au­ga­lus. Net tan­kiau­sius au­ga­lus ir jų vi­sas da­lis nuo vir­šaus iki že­mės che­mi­ka­lų tir­pa­las pa­den­gia to­ly­giai. Šių purkš­tu­vų la­še­lių drei­fa­vi­mas (nu­ne­ši­mas oro sro­ve) su­ma­žin­tas 90 proc. Tai yra ge­riau­sias ro­dik­lis tarp vi­sų au­ga­lų ap­sau­gos ma­ši­nų.

Ban­dy­to­jai tei­gia, kad hid­rop­neu­ma­ti­nių purkš­tu­vų pri­va­lu­mas yra tas, kad ma­ši­nos ge­rai dir­ba net esant iki 8,1 m/s vė­jo grei­čiui. To­dėl pail­gė­ja jų pa­nau­do­ji­mo truk­mė, su­da­ro­mos ga­li­my­bės ap­do­ro­ti au­ga­lus tin­ka­miau­siu lai­ku. Tir­pa­lo nor­mą ga­li­ma su­ma­žin­ti iki 30-100 l/ha. Purkš­tu­vai sta­bi­liau dir­ba va­žiuo­jant 10-12 km/val. grei­čiu. To­dėl hid­rop­neu­ma­ti­niai purkš­tu­vai es­ti apie 1,5-2 kar­tus ma­žes­ni už įpras­ti­nes hid­rau­li­nes ma­ši­nas. Dėl ge­ro tir­pa­lo pra­si­skver­bi­mo į au­ga­lus, nau­jo ti­po purkš­tu­vai es­ti ne­pa­mai­no­mi, apsau­gant au­ga­lus nuo li­gų, ken­kė­jų, de­si­kuo­jant že­mės ūkio au­ga­lus (ja­vus, li­nus, sėk­la­žo­les ir dar­žo­vių sėk­lo­jus).

Pa­grin­di­nis hid­rop­neu­ma­ti­nių purkš­tu­vų pri­va­lu­mas – 25-50 proc. ma­žes­nės au­ga­lų ap­sau­gos che­mi­ka­lų nor­mos. Tai di­de­lė eko­no­mi­nė nau­da, nes ja­vų pa­sė­lių vie­nam hek­ta­rui ten­ka iš­leis­ti apie 400 li­tų pes­ti­ci­dams, cuk­ri­nių run­ke­lių – 800 Lt, bul­vėms – net 1 200 Lt. Au­gi­nant šim­tą hek­ta­rų bul­vių, per vie­ne­rius me­tus už su­tau­py­tus pes­ti­ci­dus ga­li­ma nu­si­pirk­ti nau­ją mo­der­nų purkš­tu­vą. Be to, purš­kiant ma­žes­nes che­mi­ka­lų nor­mas, efek­ty­viau juos pa­nau­do­jant, tau­so­jama ne tik gam­ta ir žmo­nių svei­ka­ta, bet ir pa­di­dė­ja že­mės ūkio au­ga­lų der­lin­gu­mas, su­ma­žė­ja pes­ti­ci­dų li­ku­čių pro­duk­ci­jo­je. Nu­sta­ty­ta, kad tin­ka­mai pa­sklei­dus fun­gi­ci­dus ja­vuo­se, gau­na­mas 0,2-0,4 t di­des­nis der­lius ne­gu iš­purš­kus che­mi­ka­lus įpras­ti­niais purkš­tu­vais.

Vie­nin­te­lis hid­rop­neu­ma­ti­nių purkštu­vų trū­ku­mas – aukš­ta kai­na. Ven­ti­lia­to­rius, jo pa­va­ra ir or­ta­kių sis­te­ma 12 m dar­bi­nio plo­čio purkš­tu­vui kai­nuo­ja apie 14 000 Lt, o 24 m dar­bi­nio plo­čio purkš­tu­vui – 18 200 Lt. Ta­čiau dėl vi­sos ei­lės pri­va­lu­mų, au­ga­lų ap­sau­ga tai­kant hid­rop­neu­ma­ti­nius purkš­tu­vus šiuo me­tu yra pi­giau­sia.

Ge­riau bran­ges­nis, bet ge­ros ko­ky­bės

Į Lie­tu­vą įve­ža­ma dau­ge­lio ša­lių ir dau­gy­bės fir­mų pa­ka­bi­na­mų­jų, pri­ka­bi­na­mų­jų, mon­tuo­ja­mų ir sa­va­ei­gių purkš­tu­vų. Tai da­niš­ki Har­di In­ter­na­tio­nal, vo­kiški Rau, John De­e­re, Ama­zo­nen-Wer­ke, suo­miški Junk­ka­ri purkš­tu­vai. Ki­ti tie­kė­jai siū­lo ma­žiau ži­no­mų fir­mų purkš­tu­vų. Ta­čiau Lie­tu­vos ūki­nin­kai per­ka len­kiš­kus purkš­tu­vus, ku­rių di­de­lė da­lis net ne­iš­ban­dy­ta ir ne­ser­ti­fi­kuo­ta Len­ki­jo­je. Že­mės ūkio ma­ši­nų pra­mo­nės ins­ti­tu­to di­rek­to­riaus pro­fe­so­riaus K.Mie­le­cio (Poz­na­nė) duo­me­ni­mis, Len­ki­jo­je purkš­tu­vus ga­mi­na per 300 įvai­rių dirb­tu­vių ir ga­myk­lų. Mū­sų žem­dir­biai su­si­gun­do ma­ža kai­na. Pa­ka­bi­na­ma­sis „Ag­ro­mech“ fir­mos purkštu­vas P307/3 (re­zer­vu­a­ro tal­pa 300 l, dar­bi­nis plo­tis 10 m, ag­re­guo­ja­mas su trak­to­riu­mi T 25/30) kai­nuo­ja 1 400 zlo­tų (apie 1 200 Lt). Spe­cia­lis­tai tei­sė­tai len­kiš­kus purkš­tu­vus va­di­na lais­ty­tu­vais, nes už­pil­džius pu­sę re­zer­vu­a­ro, ma­ši­na pra­de­da skleis­ti pes­ti­ci­dus net ne­už­ve­dus trak­to­riaus va­rik­lio. Pa­tys len­kai no­riau per­ka „Har­di“ fir­mos ma­ši­nas. Net­gi Bal­ta­ru­si­jo­je, kur la­bai trūks­ta purkš­tu­vų (vie­nai ma­ši­nai ten­ka 1 340 ha pa­sė­lių, tai yra 16,5 kar­to dau­giau ne­gu Vo­kie­ti­jo­je), ne­re­ko­men­duo­ja­ma pirk­ti len­kų ga­my­bos ma­ši­nų.

Ap­tar­ti vi­sų fir­mų purkš­tu­vus yra su­dė­tin­ga. To­dėl len­te­lė­je pa­tei­kia­mi la­biau­siai pa­pli­tu­sių ma­ši­nų ro­dik­liai. Pa­teik­ta kai­na yra ga­myk­li­nė, be pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio ir tie­ki­mo iš­lai­dų. Mi­ni­ma­lus pes­ti­ci­dais ap­do­ro­ja­mas plo­tas, kad ver­tė­tų pirk­ti nuo­sa­vą ma­ši­ną, ap­skai­čiuo­tas kaip pa­sto­vių iš­lai­dų san­ty­kis su pa­slau­gų įmo­nių įkai­nio ir kin­ta­mų iš­lai­dų skir­tu­mu. To­dėl pir­miau­sia ap­skai­čiuo­tos tie­sio­gi­nės purkš­tu­vų nau­do­ji­mo iš­lai­dos, pri­tai­kius Va­ka­rų ir Ry­tų že­mės ūkio ma­ši­nų ga­lio­jan­čius amor­ti­za­ci­jos ir re­mon­to nor­ma­ty­vus bei šiuo me­tu esan­čias ban­ko pa­lū­ka­nų nor­mas.

Duo­me­nys ro­do, kad nors mo­der­nūs hid­rop­neu­ma­ti­niai purkš­tu­vai yra bran­ges­ni, ta­čiau įvai­rių ti­pų ma­ši­nų purš­ki­mo kai­na yra pa­na­ši. Es­mi­nis skir­tu­mas yra tik mi­ni­ma­lus purš­kia­mas plo­tas, dėl ku­rio ver­ta įsi­gy­ti ma­ši­ną. Pa­pras­tą pa­ka­bi­na­mą­jį purkš­tu­vą ver­ta pirk­ti, tu­rint 25 ha pa­sė­lių (skai­čiuo­ja­ma, kad že­mės ūkio au­ga­lai vi­du­ti­niš­kai bus ap­do­ro­ja­mi 4 kar­tus, purš­kiant her­bi­ci­dais, in­sek­ti­ci­dais, fun­gi­ci­dais, au­gi­mo re­gu­lia­to­riais, de­si­kan­tais ar de­fo­lian­tais, pa­pil­do­mai trę­šiant skys­to­mis trą­šo­mis ar­ba pes­ti­ci­dų ir trą­šų mi­ši­niais), o hid­rop­neu­ma­ti­nį – 90-100 ha. Ma­žes­nių ūkių sa­vi­nin­kams tiks­lin­ga nau­do­tis ag­ro­ser­vi­so įmo­nių ar­ba kai­my­nų pa­slau­go­mis.

Pri­ka­bi­na­mie­ji purkš­tu­vai bran­ges­ni už pa­ka­bi­na­muo­sius. Jie nau­do­ti­ni lau­kuo­se be tech­no­lo­gi­nių vė­žių. Šio ti­po purkš­tu­vus tiks­lin­ga pirk­ti, jei dir­ba­ma apie 200 ha pa­sė­lių.

Pa­ly­gin­ti ne­se­niai pa­si­ro­dė mon­tuo­ja­mi Mar­ro ti­po hid­rop­neu­ma­ti­niai purkš­tu­vai. Jie yra ma­nev­rin­gi ir ga­li bū­ti nau­do­ja­mi įvai­raus dy­džio lau­kuo­se. Šių ma­ši­nų ba­kas mon­tuo­ja­mas trak­to­riaus prie­ky­je, o purkš­tu­kų si­jos su oro skirs­ty­mo sis­te­ma – už­pa­ka­ly­je. Mar­ro Twin for­ces purkš­tu­vų dar­bi­nis plo­tis ga­li bū­ti 18; 20; 21 ir 24 m, ba­ko tal­pa 1 000 ir 1 300 lit­rų. Kai­na pri­klau­so nuo purkš­tu­vo dy­džio: 1 000 lit­rų tal­pos ir 18 m plo­čio purkš­tu­vas kai­nuo­ja apie 84 500 Lt. Šio ti­po purkš­tu­vai ga­li bū­ti ag­re­guo­ja­mi su Be­lo­rus 820 ti­po trak­to­riais. Jį ver­ta pirk­ti, tu­rint apie 150 ha pa­sė­lių.

Di­de­liems plo­tams pri­žiū­rė­ti – sa­va­ei­giai ar­ba per­tvar­ky­ti purkš­tu­vai

Sa­va­ei­giai purkš­tu­vai kai­nuo­ja nuo 300 000 iki 500 000 li­tų. Jie skir­ti stam­biems ūkiams, ku­riuo­se dir­ba­ma 400 ha ir dau­giau pa­sė­lių. Sa­va­ei­giai purkš­tu­vai yra la­bai na­šūs. Per die­ną jie ap­do­ro­ja per 100 ha pa­sė­lių.

Ūki­nin­kų ko­o­pe­ra­ty­vams, pa­slau­gų įmo­nėms pa­tar­ti­na su­si­kom­plek­tuo­ti sa­va­ei­gį purkš­tu­vą iš trak­to­riaus Be­lo­rus 820 ir mon­tuo­ja­mo hid­rop­neu­ma­ti­nio purkštu­vo Mar­ro Twin for­ce. Tai bus apie 3 kar­tus pi­giau už stan­dar­ti­nį sa­va­ei­gį purkš­tu­vą.

Ne­ma­ža ūki­nin­kų da­lis, že­mės ūkio įmo­nių ir ben­dro­vių tu­ri ge­rus įpras­ti­nius va­ka­rie­tiš­kus purkš­tu­vus. Šio­se ma­ši­no­se ver­tė­tų pa­pil­do­mai įreng­ti ven­ti­lia­to­rius su or­ta­kiais. Tai pi­gus bū­das per­tvar­ky­ti purkš­tu­vus, juo­lab, kad dau­gu­ma fir­mų ga­mi­na įvai­rius purkš­tu­vų prie­dus. To­kie per­tvar­ky­ti purkš­tu­vai, pa­vyz­džiui, pa­ga­min­ti iš suo­miš­ko Junk­ka­ri 700/12 purkš­tu­vo ir da­nų „Kyn­des­toft“ fir­mos ven­ti­lia­to­riaus su hid­rau­li­ne va­rik­lio pa­va­ra bei oro skirs­to­mai­siais vamz­džiais, sa­vo eko­no­mi­niais ro­dik­liais ne­nu­si­lei­džia ir net­gi len­kia stan­dar­ti­nius hid­rop­neu­ma­ti­nius purkš­tu­vus. Taip ga­li­ma per­tvar­ky­ti ir lie­tu­viš­kus purkš­tu­vus, įren­gus juo­se da­niš­ką pneu­ma­ti­nę sis­te­mą.

Di­de­lė da­lis purkš­tu­vus ga­mi­nan­čių fir­mų mon­tuo­ja ki­tų ga­myk­lų ven­ti­lia­to­rius su or­ta­kiais. Mi­nė­ta da­nų fir­ma „Kyn­des­toft“ tie­kia pneu­ma­ti­nes purkš­tu­vų sis­te­mas ne tik Da­ni­jos, bet ir An­gli­jos, Vo­kie­ti­jos ir Pran­cū­zi­jos purkš­tu­vų ga­min­to­jams. Jų dar­bi­nis plo­tis pri­tai­ky­tas 12-36 met­rų purkš­tu­vams. Len­kų fir­ma „Bu­ry“ pneu­ma­ti­nes sis­te­mas per­ka iš Ita­li­jos. An­glų fir­ma „Gem Spre­e­yrs“ per­ka Iz­ra­e­lio fir­mos „De­gan“ ven­ti­lia­to­rius su or­ta­kiais pa­ka­bi­na­moms, pri­ka­bi­na­moms, mon­tuo­ja­moms ir sa­va­ei­gėms ma­ši­noms. An­gli­jos ga­min­to­jų tei­gi­mu, jų hid­rop­neu­ma­ti­niai purkš­tu­vai yra ne­pa­mai­no­mi bul­vių pa­sė­liams ir aukš­ta­ū­giams au­ga­lams.

Jau prieš pen­ke­rius me­tus ša­lies žem­dir­biai pra­dė­jo tei­rau­tis, kaip pa­si­ga­min­ti ven­ti­lia­ci­nes sis­te­mas įpras­ti­niams purkš­tu­vams. To­dėl ša­lies pra­mo­nės įmo­nės ga­lė­tų ga­min­ti ne tik purkš­tu­vus, bet ir ven­ti­lia­to­rius su or­ta­kiais. La­biau yra ži­no­mos sis­te­mos su aši­niais ven­ti­lia­to­riais. Plin­ta nau­ja pneu­ma­ti­nė Dan­foil sis­te­ma su iš­cen­tri­niais ven­ti­lia­to­riais, lei­džian­ti su­ma­žin­ti tir­pa­lo kie­kį iki 30 l/ha, o pes­ti­ci­dų nor­mą 50 proc.

Rei­ka­la­vi­mai griež­tėja

Įsto­jus į Eu­ro­pos Są­jun­gą, ne­del­siant teks vyk­dy­ti griež­tes­nius ap­lin­kos ap­sau­gos rei­ka­la­vi­mus, da­ly­vau­ti nau­jo­je pro­gra­mo­je „Ap­lin­ka 2010: mū­sų at­ei­tis, mū­sų pa­si­rin­ki­mas“. Iš­skir­ti­nis dė­me­sys šio­je pro­gra­mo­je ski­ria­mas ap­lin­kai ir žmo­nių svei­ka­tai tau­so­ti, pa­vo­jin­goms che­mi­nėms me­džia­goms val­dy­ti. Nu­ma­to­ma plė­to­ti eko­lo­gi­nę žem­dir­bys­tę, to­dėl teks nau­do­ti bio­lo­gi­nius pre­pa­ra­tus, ku­rie yra ir bran­ges­ni, ir ma­žiau veiks­min­gi. Jau da­bar rei­kia rū­pin­tis mo­der­niais purkš­tu­vais, už­tik­ri­nan­čiais efek­ty­vų ir tau­pų pes­ti­ci­dų nau­do­ji­mą.