- Dr. Ramutis KLIMAS LIETUVOS GYVULININKYSTĖS INSTITUTAS
- Mano ūkis
Statistikos departamento duomenimis, 2002 m. pradžioje ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose buvo laikoma 57 proc. (574,0 tūkst.), o žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse – 43 proc. (436,8 tūkst.) visų Lietuvoje auginamų kiaulių. Labai daug gyventojų laiko po kelias kiaules savo reikmėms, tačiau didžiausios jų grupės yra sukoncentruotos stambiuose kompleksuose.
Pagrindinė kiaulių veislė šalyje yra Lietuvos baltosios. Ji suskirstyta į tris tipus: grynaveislį, bekoninį (LB-B1) ir mėsinį (LB-M1). Šių tipų kiaules laiko apie 65 proc. visų kiaulių veislynų. LB-B1 tipas sukurtas, panaudojant Švedijos ir Suomijos jorkšyrus, o LB-M1 tipas – Vokietijos landrasus. Tai visli (10-12 paršelių), pieninga (50-60 kg), nelabai jautri stresams, tinkama auginti kompleksuose ir gerai prisitaikiusi vietinėms sąlygoms kiaulių veislė. 2000 m. kontrolinio penėjimo duomenimis, grynaveislės Lietuvos baltosios per parą priaugo vidutiniškai po 751 g ir kilogramui priaugti sunaudojo 3,36 pašarinius vienetus. Taigi šio tipo kiaulės neblogai penisi, nereiklios pašarams, tačiau prastesnės jų mėsinės savybės. Raumenų kiekis jų skerdenoje siekia vidutiniškai 50-51 proc. Palyginti su grynaveislėmis, LB-B1 ir LB-M1 tipų kiaulės yra ilgesnio liemens, labiau raumeningos. Veislynuose grynaveislių Lietuvos baltųjų kiaulių mėsingumas gerinamas, vykdant atranką pagal nugaros lašinių storį ir raumeningumo procentą.
Pramoniniam mišrinimui be minėtų Švedijos jorkšyrų ir Vokietijos landrasų galima naudoti įvežtus Danijos, Norvegijos, Anglijos ir Olandijos jorkšyrus, Danijos, Suomijos, Belgijos ir Norvegijos landrasus, Vokietijos didžiąsias baltąsias, pjetrenus, hempšyrus, diurokus.
Veislinio prieauglio netrūksta
Lietuvoje veislinį prieauglį augina ir platina 52 kiaulių veislynai, kuriuose 2002 m. buvo laikoma per 98 tūkst. kiaulių, iš jų 9,8 tūkst. paršavedžių bei 400 kuilių. Veislynai išaugina pakankamai veislinio prieauglio ne tik savo bandoms atstatyti, bet ir kompleksų, prekinių fermų ir ūkininkų ūkių, kuriuose vykdomas pramoninis kiaulių mišrinimas, bandoms. Lentelėje nurodytuose veislynuose auginama 9-10 proc. visų šalyje veisiamų kiaulių.
Lietuvoje yra 6 veislininkystės įmonės, kuriose laikomi Lietuvos baltųjų bei daugumos minėtų importuotų veislių kuiliai-reproduktoriai spermai gauti. Tai VĮ „Kauno regiono veislininkystė“ (Kauno r.), VĮ „Šiaulių regiono veislininkystė“ (Šiaulių r.), VĮ „Vilniaus regiono veislininkystė“, Kuilių spermos gamybos centras (Utenos r.), AB „Marijampolės regiono veislininkystė“ (Marijampolės r.), Valstybinė kiaulių veislininkystės stotis (Radviliškio r.) ir UAB „litgenas“ (Kauno r.).
Tyrimais nustatyta, kad įvežtų veislių kiaulių mėsinėms savybėms neigiamos įtakos turi aklimatizacijos (adaptacijos) procesas, t.y. prisitaikymas prie naujų aplinkos sąlygų. Todėl veislynuose veisiant importuotų veislių kiaules grynuoju veisimu, tikslinga ne tik jas padauginti, bet būtina išsaugoti ir jų specifines savybes.
Veislynuose kiaulių selekcija nukreipta jų vislumo ir pieningumo didinimo, penėjimosi ir mėsinių savybių gerinimo kryptimi.
Šalies veislynuose laikomų Lietuvos baltųjų (grynaveislių, LB-B1 ir LB-M1 tipų), skirtingos selekcijos jorkšyrų bei landrasų veislės pagrindinių paršavedžių vidutinis vislumas yra 10-11 paršelių, diurokų, pjetrenų ir hempšyrų – 7-9 paršeliai. Kadangi diurokai, pjetrenai ir hempšyrai naudojami pramoninio mišrinimo deriniuose tik kaip tėvinė forma, šių veislių paršavedėms aukšti vislumo reikalavimai nekeliami. Įvairių veislių pagrindinių paršavedžių vidutinis pieningumas (21 dienos amžiaus paršelių vados svoris) svyruoja nuo 32 iki 61 kg. Dažnai pieningesnės tos paršavedės, kurių vislumas yra didesnis.
Užsienietiškų veislių kiaulės lepesnės, tačiau mėsingesnės
Kontrolinio penėjimo duomenimis, Lietuvoje auginamos visos grynaveislės kiaulės bei jų mišrūnai 100 kg svorį pasiekė per 179 dienas, priaugdamos per parą 789 g ir kilogramui priesvorio sunaudodamos 3,06 pašarinių vienetų. Skerdenų įvertinimo duomenimis, jų nugaros lašiniai už paskutinio šonkaulio buvo vidutiniškai 21 mm storio. Iš grynaveislių kiaulių geriausiomis penėjimosi ir mėsinėmis savybėmis išsiskyrė Norvegijos ir Danijos landrasai, diurokai, Danijos jorkšyrai. Šių veislių kiaulių vidutinis priesvoris per parą buvo 829-893 g, o nugaros lašinių storis už paskutinio šonkaulio – 16-18 mm. Didžiausias penėjimosi heterozės efektas (vidutinis priesvoris per parą 900-1 000 g) buvo įvairių derinių mišrūnų, gautų panaudojus diurokų veislės kuilius.
Pagrindinis kiaulių skerdenų kokybės rodiklis yra raumeningumo procentas. Ypač tai tapo aktualu, įvedus EUROP standartą skerdžiamoms kiaulėms. Vertinimo, atlikto su aparatu Piglog 105, duomenimis (1 pav.), šalies veislynuose auginamų grynaveislių Lietuvos baltųjų vidutinis raumeningumas siekė 50,8 proc., Vokietijos didžiųjų baltųjų - 52,3 proc., Lietuvos baltųjų bekoninio (LB-B1) ir mėsinio (LB-Ml) tipų - atitinkamai 52,6 ir 52,9 proc., Vokietijos landrasų - 54,4 proc., Suomijos landrasų, hempšyrų ir Švedijos jorkšyrų - 56,1-56,2 proc., Danijos jorkšyrų - 57,1 proc., Danijos landrasų ir diurokų - 58,1 proc., pjetrenų - 59,5 proc. bei Norvegijos landrasų - 59,9 proc.
Mišrinimo deriniai
Toks didelis Lietuvoje laikomų kiaulių veislių skaičius sukelia tam tikrą augintojų blaškymąsi. Europos Sąjungos šalyse veisiamos 4-5 veislių kiaulės, todėl ir nėra jokios problemos jų deriniams parinkti. Norint sumažinti įvežamų kiaulių veislių konkurenciją, gyvulių veislininkystės2001-2005 m. programoje numatyta pagerinti Lietuvos baltųjų raumeningumą iki 53-55 proc.
Mišrinant reikia gerai žinoti parenkamų veislių savybes ir tinkamai jas derinti. Motininė veislė turi būti gerų reprodukcinių, tėvinė - gerų penėjimosi ir mėsinių savybių. Taigi pramoninio mišrinimo efektyvumas be šėrimo ir laikymo sąlygų labai priklauso nuo parinkto kiaulių veislių derinio.
Jau atlikta įvairių veislių mišrūnų (n=2867) mėsingumo įvertinimo su aparatu Piglog 105 duomenų analizė (2 ir 3 pav.). Nustatyta, kad mišrūnų, gautų veislynuose kergiant ar sėklinant Lietuvos baltąsias importuotų veislių kuilių sperma, raumeningumas buvo 0,8-4,1 proc. didesnis negu grynaveislių Lietuvos baltųjų (2 pav.). Mažiausios įtakos mišrūnų raumeningumui turėjo Vokietijos landrasai ir Švedijos jorkšyrai (atitinkamai 51,6 ir 51,7 proc.). Labiausiai jų raumeningumą didino Norvegijos landrasai (54,9 proc.), diurokai bei pjetrenai (atitinkamai 54,4 ir 54,3 proc.).
Veislynai, kuriuose veisiamos užsienio veislių kiaulės, taip pat ruošia mišrūnus kuiliukus, tinkamus trijų ar keturių veislių pramoniniam mišrinimui. Importuotų veislių mišrūnų vidutinis raumeningumas, priklausomai nuo veislių derinio, svyravo nuo 51,9 iki 59,0 proc. (3 pav.). Didžiausias raumeningumas buvo Norvegijos landrasų ir Norvegijos jorkšyrų (59,0 proc.), Norvegijos landrasų ir hempšyrų (58,7 proc.) bei hempšyrų ir pjetrenų (58,5 proc.) mišrūnų.
|
|
|
Lietuvoje daugiau naudojamas dviejų ir trijų veislių, rečiau - keturių veislių pramoninis mišrinimas.
Remiantis tyrimo duomenimis, parengti rekomenduojami pramoninio mišrinimo deriniai, panaudojant Lietuvos baltąsias (2 lentelė). Raumeningumą ir vislumą mažinančių veislių kuiliai (diurokai, hempšyrai, pjetrenai) visuose mišrinimo deriniuose turi būti naudojami paskutiniai, o gauti mišrūnai realizuojami mėsai. Mišrūnių kiaulaičių, gautų panaudojant diurokų, hempšyrų ir pjetrenų kuilius, veislei palikti nepatartina. Kadangi mišrūnai, palyginti su Lietuvos baltosiomis, reiklesni šėrimo ir laikymo sąlygoms, todėl mišrinimo derinius kiaulių augintojai turi pasirinkti pagal ūkio galimybes. Kuo raumeningesnės kiaulės, tuo jos reiklesnės visaverčiam šėrimui bei sausesnėms ir šiltesnėms laikymo sąlygoms.
Veislinius gyvulius pirkite tik iš veislynų
Kad prekiniuose ūkiuose kiaulės gerai penėtųsi, veislines kiaulaites būtina įsigyti iš veislynų, o ne atsirinkti iš savų penimų kiaulių grupės. Nuo 2002 m. birželio mėn. 17 d. galima parduoti ir pirkti mažesnio (nuo 30 kg) svorio veislinius kuiliukus ir kiaulaites. Į prekinius ūkius, ypač kompleksus, patekęs jaunesnis veislinis prieauglis lengviau prisitaiko prie naujų laikymo bei šėrimo sąlygų ir iki kergimo (sėklinimo) perserga įvairiomis ligomis. Pabrėžtina, kad ligų atžvilgiu „švarių“ veislinių kiaulių praktiškai nėra. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos narių nuomone, be privalomų A grupės ligų tyrimo ligų monitoringą tikslinga vykdyti visų kategorijų ūkiuose. Turint visus duomenis apie ligų išplitimą, būtų galima pagal bendras ūkines ligas sugrupuoti kompleksus ir veislynus. Tokiu būdu į ūkius nepatektų kiaulės, sergančios ligomis, kurių tame ūkyje dar nėra. Prekiniuose ūkiuose, gerinant Lietuvos baltųjų kiaulių penėjimosi bei mėsines savybes pramoninio mišrinimo metodu, būtina turėti ir gerus specializuotų veislių kuilius. Todėl tėvinėms bandoms atnaujinti kasmet tikslinga užsienyje įsigyti 20-50 grynaveislių kuiliukų, kurie patektų į veislynus ir veislininkystės įmones-sėklinimo punktus. Tam turėtų būti skiriama parama.