23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2003/03
Kiaulių veislės ir jų mišrinimo deriniai
  • Dr. Ramutis KLIMAS LIETUVOS GYVULININKYSTĖS INSTITUTAS
  • Mano ūkis

Statistikos departamento duomenimis, 2002 m. pradžioje ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose buvo laikoma 57 proc. (574,0 tūkst.), o žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse – 43 proc. (436,8 tūkst.) visų Lietuvoje auginamų kiaulių. Labai daug gyventojų laiko po kelias kiaules savo reikmėms, tačiau didžiausios jų grupės yra sukoncentruotos stambiuose kompleksuose.

Pa­grin­di­nė kiau­lių veis­lė ša­ly­je yra Lie­tu­vos bal­to­sios. Ji su­skirs­ty­ta į tris ti­pus: gry­na­veis­lį, be­ko­ni­nį (LB-B1) ir mė­si­nį (LB-M1). Šių ti­pų kiau­les lai­ko apie 65 proc. vi­sų kiau­lių veis­ly­nų. LB-B1 ti­pas su­kur­tas, pa­nau­do­jant Šve­di­jos ir Suo­mi­jos jorkšyrus, o LB-M1 ti­pas – Vo­kie­ti­jos lan­dra­sus. Tai vis­li (10-12 par­še­lių), pie­nin­ga (50-60 kg), ne­la­bai jaut­ri stre­sams, tin­ka­ma au­gin­ti kom­plek­suo­se ir ge­rai pri­si­tai­kiu­si vie­ti­nėms są­ly­goms kiau­lių veis­lė. 2000 m. kon­tro­li­nio pe­nė­ji­mo duo­me­ni­mis, gry­na­veis­lės Lie­tu­vos bal­to­sios per pa­rą pri­au­go vi­du­ti­niš­kai po 751 g ir ki­log­ra­mui pri­aug­ti su­nau­do­jo 3,36 pa­ša­ri­nius vie­ne­tus. Tai­gi šio ti­po kiau­lės ne­blo­gai pe­ni­si, ne­reik­lios pa­ša­rams, ta­čiau pra­stes­nės jų mė­si­nės sa­vy­bės. Rau­me­nų kie­kis jų sker­de­no­je sie­kia vi­du­ti­niš­kai 50-51 proc. Pa­ly­gin­ti su gry­na­veis­lė­mis, LB-B1 ir LB-M1 ti­pų kiau­lės yra il­ges­nio lie­mens, la­biau rau­me­nin­gos. Veis­ly­nuo­se gry­na­veis­lių Lie­tu­vos bal­tų­jų kiau­lių mė­sin­gu­mas ge­ri­na­mas, vyk­dant at­ran­ką pa­gal nu­ga­ros la­ši­nių sto­rį ir rau­me­nin­gu­mo pro­cen­tą.

 

Pra­mo­ni­niam miš­ri­ni­mui be mi­nė­tų Šve­di­jos jorkšyrų ir Vo­kie­ti­jos lan­dra­sų ga­li­ma nau­do­ti įvež­tus Da­ni­jos, Nor­ve­gi­jos, An­gli­jos ir Olan­di­jos jorkšyrus, Da­ni­jos, Suo­mi­jos, Bel­gi­jos ir Nor­ve­gi­jos lan­dra­sus, Vo­kie­ti­jos di­dži­ą­sias bal­tą­sias, pjet­re­nus, hempšyrus, diu­ro­kus.

 

Veis­li­nio prie­aug­lio ne­trūks­ta

 

Lie­tu­vo­je veis­li­nį prie­aug­lį au­gi­na ir pla­ti­na 52 kiau­lių veis­ly­nai, ku­riuo­se 2002 m. bu­vo lai­ko­ma per 98 tūkst. kiau­lių, iš jų  9,8 tūkst. par­ša­ve­džių bei 400 kui­lių. Veis­ly­nai iš­au­gi­na pa­kan­ka­mai veis­li­nio prie­aug­lio ne tik sa­vo ban­doms at­sta­ty­ti, bet ir kom­plek­sų, pre­ki­nių fer­mų ir ūki­nin­kų ūkių, ku­riuo­se vyk­do­mas pra­mo­ni­nis kiau­lių miš­ri­ni­mas, ban­doms. Len­te­lė­je nu­ro­dy­tuo­se veis­ly­nuo­se au­gi­na­ma 9-10 proc. vi­sų ša­ly­je vei­sia­mų kiau­lių.

 

Lie­tu­vo­je yra 6 veis­li­nin­kys­tės įmo­nės, ku­rio­se lai­ko­mi Lie­tu­vos bal­tų­jų bei dau­gu­mos mi­nė­tų im­por­tuo­tų veis­lių kui­liai-rep­ro­duk­to­riai sper­mai gau­ti. Tai VĮ „Kau­no re­gio­no veis­li­nin­kys­tė“ (Kau­no r.), VĮ „Šiau­lių re­gio­no veis­li­nin­kys­tė“ (Šiau­lių r.), VĮ „Vil­niaus re­gio­no veis­li­nin­kys­tė“, Kui­lių sper­mos ga­my­bos cen­tras (Ute­nos r.), AB „Ma­ri­jam­po­lės re­gio­no veis­li­nin­kys­tė“ (Marijampolės r.), Valstybinė kiaulių veislininkystės sto­tis (Rad­vi­liš­kio r.) ir UAB „litgenas“ (Kauno r.).

 

Ty­ri­mais nu­sta­ty­ta, kad įvež­tų veis­lių kiau­lių mė­si­nėms sa­vy­bėms nei­gia­mos įta­kos tu­ri ak­li­ma­ti­za­ci­jos (adap­ta­ci­jos) pro­ce­sas, t.y. pri­si­tai­ky­mas prie nau­jų ap­lin­kos są­ly­gų. To­dėl veis­ly­nuo­se vei­siant im­por­tuo­tų veis­lių kiau­les gry­nuo­ju vei­si­mu, tiks­lin­ga ne tik jas pa­dau­gin­ti, bet bū­ti­na iš­sau­go­ti ir jų spe­ci­fi­nes sa­vy­bes.

 

Veis­ly­nuo­se kiau­lių se­lek­ci­ja nu­kreip­ta jų vis­lu­mo ir pie­nin­gu­mo di­di­ni­mo, pe­nė­ji­mo­si ir mė­si­nių sa­vy­bių ge­ri­ni­mo kryp­ti­mi.

 

Ša­lies veis­ly­nuo­se lai­ko­mų Lie­tu­vos bal­tų­jų (gry­na­veis­lių, LB-B1 ir LB-M1 ti­pų), skir­tin­gos se­lek­ci­jos jork­šy­rų bei lan­dra­sų veis­lės pa­grin­di­nių par­ša­ve­džių vi­du­ti­nis vis­lu­mas yra 10-11 par­še­lių, diu­ro­kų, pjet­re­nų ir hemp­šy­rų – 7-9 paršeliai. Ka­dan­gi diu­ro­kai, pjet­re­nai ir hempšyrai nau­do­ja­mi pra­mo­ni­nio miš­ri­ni­mo de­ri­niuo­se tik kaip tė­vi­nė for­ma, šių veis­lių par­ša­ve­dėms aukš­ti vis­lu­mo rei­ka­la­vi­mai ne­ke­lia­mi. Įvai­rių veis­lių pa­grin­di­nių par­ša­ve­džių vi­du­ti­nis pie­nin­gu­mas (21 die­nos am­žiaus par­še­lių va­dos svo­ris) svy­ruo­ja nuo 32 iki 61 kg. Daž­nai pie­nin­ges­nės tos par­ša­ve­dės, ku­rių vis­lu­mas yra di­des­nis.

 

Už­sie­nie­tiš­kų veis­lių kiau­lės le­pes­nės, ta­čiau mė­sin­ges­nės

 

Kon­tro­li­nio pe­nė­ji­mo duo­me­ni­mis, Lie­tu­vo­je au­gi­na­mos vi­sos gry­na­veis­lės kiau­lės bei jų miš­rū­nai 100 kg svo­rį pa­sie­kė per 179 die­nas, pri­aug­da­mos per pa­rą 789 g ir ki­log­ra­mui prie­svo­rio su­nau­do­da­mos 3,06 pa­ša­ri­nių vie­ne­tų. Sker­de­nų įver­ti­ni­mo duo­me­ni­mis, jų nu­ga­ros la­ši­niai už pas­ku­ti­nio šon­kau­lio bu­vo vi­du­ti­niš­kai 21 mm sto­rio. Iš gry­na­veis­lių kiau­lių ge­riau­sio­mis pe­nė­ji­mo­si ir mė­si­nė­mis sa­vy­bė­mis iš­si­sky­rė Nor­ve­gi­jos ir Da­ni­jos lan­dra­sai, diu­ro­kai, Da­ni­jos jorkšyrai. Šių veis­lių kiau­lių vi­du­ti­nis prie­svo­ris per pa­rą bu­vo 829-893 g, o nu­ga­ros la­ši­nių sto­ris už pas­ku­ti­nio šon­kau­lio – 16-18 mm. Di­džiau­sias pe­nė­ji­mo­si he­te­ro­zės efek­tas (vi­du­ti­nis prie­svo­ris per pa­rą 900-1 000 g) bu­vo įvai­rių de­ri­nių miš­rū­nų, gau­tų pa­nau­do­jus diu­ro­kų veis­lės kui­lius.

 

Pa­grin­di­nis kiau­lių sker­de­nų ko­ky­bės ro­dik­lis yra rau­me­nin­gu­mo pro­cen­tas. Ypač tai ta­po ak­tu­a­lu, įve­dus EUROP stan­dar­tą sker­džia­moms kiau­lėms. Ver­ti­ni­mo, at­lik­to su apa­ra­tu Pig­log 105, duo­me­ni­mis (1 pav.), šalies veis­ly­nuo­se au­gi­na­mų gry­na­veis­lių Lie­tu­vos bal­tų­jų vi­du­ti­nis rau­me­nin­gu­mas sie­kė 50,8 proc., Vo­kie­ti­jos di­džių­jų bal­tų­jų - 52,3 proc., Lie­tu­vos bal­tų­jų be­ko­ni­nio (LB-B1) ir mė­si­nio (LB-Ml) ti­pų - ati­tin­ka­mai 52,6 ir 52,9 proc., Vo­kie­ti­jos lan­dra­sų - 54,4 proc., Suo­mi­jos lan­dra­sų, hemp­šy­rų ir Šve­di­jos jork­šy­rų - 56,1-56,2 proc., Da­ni­jos jork­šy­rų - 57,1 proc., Da­ni­jos lan­dra­sų ir diu­ro­kų - 58,1 proc., pjet­re­nų - 59,5 proc. bei Nor­ve­gi­jos lan­dra­sų - 59,9 proc.

 

Mišri­ni­mo de­ri­niai

 

Toks di­de­lis Lie­tu­vo­je lai­ko­mų kiau­lių veis­lių skai­čius su­ke­lia tam tik­rą au­gin­to­jų blaš­ky­mą­si. Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se vei­sia­mos 4-5 veis­lių kiau­lės, to­dėl ir nė­ra jo­kios pro­ble­mos jų de­ri­niams pa­rink­ti. No­rint su­ma­žin­ti įve­ža­mų kiau­lių veis­lių kon­ku­ren­ci­ją, gy­vu­lių veis­li­nin­kys­tės2001-2005 m. pro­gra­mo­je nu­ma­ty­ta pa­ge­rin­ti Lie­tu­vos bal­tų­jų rau­me­nin­gu­mą iki 53-55 proc.

 

Miš­ri­nant rei­kia ge­rai ži­no­ti pa­ren­ka­mų veis­lių sa­vy­bes ir tin­ka­mai jas de­rin­ti. Mo­ti­ni­nė veis­lė tu­ri bū­ti ge­rų rep­ro­duk­ci­nių, tė­vi­nė - ge­rų pe­nė­ji­mo­si ir mė­si­nių sa­vy­bių. Tai­gi pra­mo­ni­nio miš­ri­ni­mo efek­ty­vu­mas be šė­ri­mo ir lai­ky­mo są­ly­gų la­bai pri­klau­so nuo pa­rink­to kiau­lių veis­lių de­ri­nio.

 

Jau at­lik­ta įvai­rių veis­lių miš­rū­nų (n=2867) mė­sin­gu­mo įver­ti­ni­mo su apa­ra­tu Pig­log 105 duo­me­nų ana­li­zė (2 ir 3 pav.). Nu­sta­ty­ta, kad miš­rū­nų, gau­tų veis­ly­nuo­se ker­giant ar sėk­li­nant Lie­tu­vos bal­tą­sias im­por­tuo­tų veis­lių kui­lių sper­ma, rau­me­nin­gu­mas bu­vo 0,8-4,1 proc. di­des­nis ne­gu gry­na­veis­lių Lie­tu­vos bal­tų­jų (2 pav.). Ma­žiau­sios įta­kos miš­rū­nų rau­me­nin­gu­mui tu­rė­jo Vo­kie­ti­jos lan­dra­sai ir Šve­di­jos jorkšyrai (ati­tin­ka­mai 51,6 ir 51,7 proc.). La­biau­siai jų rau­me­nin­gu­mą di­di­no Nor­ve­gi­jos lan­dra­sai (54,9 proc.), diu­ro­kai bei pjet­re­nai (ati­tin­ka­mai 54,4 ir 54,3 proc.).

 

Veis­ly­nai, ku­riuo­se vei­sia­mos už­sie­nio veis­lių kiau­lės, taip pat ruo­šia miš­rū­nus kui­liu­kus, tin­ka­mus tri­jų ar ke­tu­rių veis­lių pra­mo­ni­niam miš­ri­ni­mui. Im­por­tuo­tų veis­lių miš­rū­nų vi­du­ti­nis rau­me­nin­gu­mas, pri­klau­so­mai nuo veis­lių de­ri­nio, svy­ra­vo nuo 51,9 iki 59,0 proc. (3 pav.). Didžiau­sias rau­me­nin­gu­mas bu­vo Nor­ve­gi­jos lan­dra­sų ir Nor­ve­gi­jos jork­šy­rų (59,0 proc.), Nor­ve­gi­jos lan­dra­sų ir hemp­šy­rų (58,7 proc.) bei hemp­šy­rų ir pjet­re­nų (58,5 proc.) miš­rū­nų.

 

Re­ko­men­duo­ja­mi veis­lių de­ri­niai

  • Mo­ti­ni­nė veis­lė – Lie­tu­vos bal­to­sios (gry­na­veis­lės, LB-B1 ir LB-M1 ti­pai), didžio­sios bal­to­sios ir jorkšyrai (išsky­rus Olan­di­jos se­lek­ci­jos) bei lan­dra­sai (išsky­rus Nor­ve­gi­jos se­lek­ci­jos).
  • Tė­vi­nė veis­lė – diu­ro­kai, pjet­re­nai, hempšyrai, Nor­ve­gi­jos lan­dra­sai ir Olan­di­jos jorkšyrai

 

Lie­tu­vo­je dau­giau nau­do­ja­mas dvie­jų ir tri­jų veis­lių, re­čiau - ke­tu­rių veis­lių pra­mo­ni­nis mišri­ni­mas.

 

Re­mian­tis ty­ri­mo duo­me­ni­mis, pa­reng­ti re­ko­men­duo­ja­mi pra­mo­ni­nio mišri­ni­mo de­ri­niai, pa­nau­do­jant Lie­tu­vos bal­tą­sias (2 len­te­lė). Rau­me­nin­gu­mą ir vis­lu­mą ma­ži­nan­čių veis­lių kui­liai (diu­ro­kai, hempšyrai, pjet­re­nai) vi­suo­se miš­ri­ni­mo de­ri­niuo­se tu­ri bū­ti nau­do­ja­mi pas­ku­ti­niai, o gau­ti miš­rū­nai re­a­li­zuo­ja­mi mė­sai. Miš­rū­nių kiau­lai­čių, gau­tų pa­nau­do­jant diu­ro­kų, hemp­šy­rų ir pjet­re­nų kui­lius, veis­lei pa­lik­ti ne­pa­tar­ti­na. Ka­dan­gi miš­rū­nai, pa­ly­gin­ti su Lie­tu­vos bal­to­sio­mis, reik­les­ni šė­ri­mo ir lai­ky­mo są­ly­goms, to­dėl miš­ri­ni­mo de­ri­nius kiau­lių au­gin­to­jai tu­ri pa­si­rink­ti pa­gal ūkio ga­li­my­bes. Kuo rau­me­nin­ges­nės kiau­lės, tuo jos reik­les­nės vi­sa­ver­čiam šė­ri­mui bei sau­ses­nėms ir šil­tes­nėms lai­ky­mo są­ly­goms.

 

Veis­li­nius gy­vu­lius pirk­ite tik iš veis­ly­nų

 

Kad pre­ki­niuo­se ūkiuo­se kiau­lės ge­rai pe­nė­tų­si, veis­li­nes kiau­lai­tes bū­ti­na įsi­gy­ti iš veis­ly­nų, o ne at­si­rink­ti iš sa­vų pe­ni­mų kiau­lių gru­pės. Nuo 2002 m. bir­že­lio mėn. 17 d. ga­li­ma par­duo­ti ir pirk­ti ma­žes­nio (nuo 30 kg) svo­rio veis­li­nius kui­liu­kus ir kiau­lai­tes. Į pre­ki­nius ūkius, ypač kom­plek­sus, pa­te­kęs jau­nes­nis veis­li­nis prie­aug­lis leng­viau pri­si­tai­ko prie nau­jų lai­ky­mo bei šė­ri­mo są­ly­gų ir iki ker­gi­mo (sėk­li­ni­mo) per­ser­ga įvai­rio­mis li­go­mis. Pa­brėž­ti­na, kad li­gų at­žvil­giu „šva­rių“ veis­li­nių kiau­lių prak­tiš­kai nė­ra. Lie­tu­vos kiau­lių au­gin­to­jų aso­cia­ci­jos na­rių nuo­mo­ne, be pri­va­lo­mų A gru­pės li­gų ty­ri­mo li­gų mo­ni­to­rin­gą tiks­lin­ga vyk­dy­ti vi­sų ka­te­go­ri­jų ūkiuo­se. Tu­rint vi­sus duo­me­nis apie li­gų iš­pli­ti­mą, bū­tų ga­li­ma pa­gal ben­dras ūki­nes li­gas su­gru­puo­ti kom­plek­sus ir veis­ly­nus. To­kiu bū­du į ūkius ne­pa­tek­tų kiau­lės, ser­gan­čios li­go­mis, ku­rių ta­me ūky­je dar nė­ra. Pre­ki­niuo­se ūkiuo­se, ge­ri­nant Lie­tu­vos bal­tų­jų kiau­lių pe­nė­ji­mo­si bei mė­si­nes sa­vy­bes pra­mo­ni­nio miš­ri­ni­mo me­to­du, bū­ti­na tu­rė­ti ir ge­rus spe­cia­li­zuo­tų veis­lių kui­lius. To­dėl tė­vi­nėms ban­doms at­nau­jin­ti kas­met tiks­lin­ga už­sie­ny­je įsi­gy­ti 20-50 gry­na­veis­lių kui­liu­kų, ku­rie pa­tek­tų į veis­ly­nus ir veis­li­nin­kys­tės įmo­nes-sėk­li­ni­mo punk­tus. Tam tu­rė­tų bū­ti ski­ria­ma pa­ra­ma.