- Laima BARANAUSKAITĖ VALSTYBINĖ AUGALŲ APSAUGOS TARNYBA
- Mano ūkis
Viena iš žalingiausių bulvių ligų, kurios kontrolei visose auginančiose bulves pasaulio šalyse skiriamas ypatingas dėmesys, – bulvių žiedinis puvinys. Ligos židinių rasta visose Lietuvos apskrityse. Kuo pavojingas bulvių žiedinis puvinys? Kokie fitosanitarinės rizikos faktoriai?
Ligą sukeliančiai bakterijai būdinga latentinė (ramybės) būsena. Bakterija kelis sezonus gali gyventi ir daugintis bulvėse, tačiau nei augalai, nei gumbai neatrodys sergantys – nesimatys ligos simptomų. Paslėpta infekcija gali padaryti daug žalos, jei sergančios bulvės bus pasodintos ar parduotos.
Ligą sukelia bakterija Clavibacter michiganensis subsp. sepedonicus (Spieckermann et Kotthoff) Davis et al., turinti karantininio organizmo statusą. Europos Sąjunga bulvių žiedinio puvinio (bacterial ring rot, bactériose annulaire, bakterienringfäule) kontrolei yra priėmusi specialią direktyvą 93/85/EEB. Derinant šalies įstatymus su Europos Sąjungos direktyvomis, Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinta „Bulvių žiedinio puvinio fitosanitarinės kontrolės ir fitosanitarijos priemonių taikymo tvarka”.
Ši liga padaro didelę ekonominę žalą. Kadangi bakterijos užkemša vandens indus, augalai silpnai auga, vysta, gali net žūti, o bulvių gumbuose vystosi žiedinis puvinys. Yra duomenų, kad Šiaurės Amerikoje dėl šios ligos bulvių derlius sumažėjo 50 proc., Rusijoje – iki 47 proc., Lietuvoje liga sumažino derlių saugyklose nuo 5 iki 21 proc. Žala gali dar padidėti, jei gumbai prieš sėją pjaustomi.
Bulvių žiedinio puvinio paplitimo rizika yra didelė, nes šalyse, su kuriomis prekiaujame, rasta šios ligos židinių. Ligą sukelianti bakterija pirmą kartą buvo aptikta ir aprašyta 1913 m. Vokietijoje. Šiuo metu bulvių žiedinis puvinys išplitęs ir Baltarusijoje, Skandinavijos šalyse, Graikijoje, Japonijoje, JAV, Kanadoje, Kazachstane, Kinijoje, Kipre, Korėjoje, Latvijoje, Lenkijoje, Nepale, Rusijoje (centrinėje ir rytinėje dalyse, Leningrado srityje), Ukrainoje, Uzbekijoje. Pavieniai židiniai rasti Austrijoje, Estijoje, Olandijoje, Prancūzijoje. Ligos židinių rasta visose Lietuvos apskrityse.
Ligos plitimo būdai
Pagrindinis infekcijos šaltinis – užkrėstos bulvės. Ligą sukelianti karantininė bakterija dirvoje nežiemoja, tačiau lieka gyvybinga teigiamoje temperatūroje iki 1,5 metų maišuose. Ilgai išsilaiko ant padargų, įrankių, sandėliuose. Dažnai bakterija išgyvena savaiminukėse bulvėse, bulvienojuose. Bakteriją platina kolorado vabalai, nematodai, amarai, tripsai, blakutės, kiti čiulpiantieji vabzdžiai.
Kol kas žiediniam puviniui atsparių bulvių veislių nėra, taipogi nėra cheminės ir biologinės apsaugos metodų bulvių vegetacijos ir sandėliavimo metu.
Aptikus užkrėstų bulvių, iškyla jų utilizacijos problema. Leidžiama tokias bulves perdirbti (sušutinant) ir sušerti gyvuliams, tačiau vėl didėja ligos paplitimo rizika: bakterijos gali išplisti per transportą, bulvių perdirbimo įrankius, drabužius ir t.t.
Fitosanitarinių tyrimų laboratorijoje žiedinio puvinio sukėlėjas(C. michiganensis subsp. Sepedonicus) nustatomas nuo 1998 metų. Laboratorija turi visą būtiną įrangą, kuria galima nustatyti net latentinę bakteriją. Iki praėjusių metų didžiausias dėmesys buvo skiriamas sėklinių bulvių tyrimams. Tačiau 2002 m. rudenį buvo nuspręsta atlikti bulvių žiedinio puvinio monitoringą, t.y. įvertinti šalyje užaugintų maistinių bulvių kokybę bulvių žiedinio puvinio atžvilgiu. Buvo ištirti 526 maistinių bulvių bandiniai (vienas bandinys – 200 bulvių gumbų). Bandiniai buvo paimti 31 Lietuvos rajone iš 229 ūkių, prikasusių nuo vienos iki 200 t maistinių bulvių. Dažniausiai vidutiniame ūkyje auginama 2,5-3 ha bulvių. Net 56 bulvių bandiniai buvo užkrėsti karantinine bakterija, sukeliančia bulvių žiedinį puvinį.
Ligos požymiai
Daugeliu atvejų infekcijos laipsnis buvo toks didelis, kad ligos požymius galima buvo pamatyti vizualiai. Išilgai perpjovus infekuotą gumbą, dažniausiai ties stolono prisegimo vieta matėsi, kaip vandens indai keičia spalvą: pagelsta, vėliau paruduoja. Ligos pradžioje siauras audinių sluoksnis, išsidėstęs abipus vandens indų, atrodo lyg prisisotinęs vandens ar stikliškas, be suminkštėjimo. Todėl vandens indų žiedas vizualiai tarsi pastorėja, atrodo gelsvas. Ligai progresuojant, minėtas audinių sluoksnis pradeda pūti, suminkštėja. Švelniai suspaudus perpjautą gumbą, iš infekuoto indų pluošto ištrykšta bakterijų išskyros ir pūvantys audiniai: kreminė, sausa, kartais grūdėta, į sūrį panaši masė.
Vėliau, kai į pūvančius audinius patenka kitos bakterijos ir grybai, prasideda antrinė infekcija, vandens induose susiformuoja tuštumos, kurias supa sukamštėjęs rudas audinys. Dažnai išorinis audinių sluoksnis atsiskiria nuo vidinio, nes audiniai abipus vandens indų suyra. Be to, gumbo išorėje aplink akutes galima pastebėti rausvas, vėliau rudas dėmes. Vėlesnėje ligos stadijoje gumbo luobelė atsiskiria nuo vidinių audinių, gali atsirasti plyšių, kurių pakraščiai rausta ir ruduoja. Per atsivėrusius plyšius į gumbą patenka kiti mikroorganizmai, sukeliantys jau minėtą antrinę infekciją, lydimą kartais blogo kvapo ir audinių šlapiavimo.
Reikėtų žinoti, kad dažnai net labai infekuotos bulvės iš išorės atrodo visiškai sveikos: luobelė nepažeista, nėra blogo kvapo, akutės gyvybingos. Tačiau praradęs stangrumą gumbas atrodo lyg būtų pašalęs. Tik perpjovus tokį gumbą galima pamatyti apytakinės sistemos pakitimų.
Apsaugos priemonės
Laukuose, kuriuose užaugusiame derliuje rasta karantininė bakterija, mažiausiai trejus metus po to, kai ji buvo nustatyta, būtina taikyti visas priemones, kad būtų sunaikintos savaime augančios bulvės, neauginti jokių bulvių ar bulvinių šeimos augalų. Ketvirtaisiais metais sertifikuotas sėklines bulves auginti tik maistui, o penktaisiais bulves galima auginti kaip sėklines ar maistines.
Pirmaisiais ir antraisiais metais po puvinio nustatymo būtina dezinfekuoti visus padargus, įrankius, transporto priemones, sandėlius, talpyklas dezinfekcinėmis medžiagomis, kurių sudėtyje yra chloro, amonio, fenolio junginių. Prieš dezinfekavimą būtina nuplauti nuo dezinfekuojamų objektų visas organines liekanas.
Pageidautina sėklines bulves auginantiems ūkininkams nesikeisti technika, ūkio inventoriumi su kaimynais, kurių bulvės netirtos ar auginamos tik maistui. Ūkininkai turėtų atkreipti dėmesį, kad skolinta technika žemės ūkio darbams nudirbti gali padaryti didžiulę žalą, jei toji technika bus užkrėsta minėta bakterija.