Lietuvos klimato ir dirvožemio sąlygos puikiai tinka juodiesiems ir raudoniesiems serbentams auginti. Atsigaunančios vaisių ir uogų perdirbimo įmonės, gilaus šaldymo, mechanizuoto derliaus skynimo galimybės skatina didinti šių verslinių uogynų plotus. Prieš penkerius metus Lietuvoje buvo apie 640 ha, o šiuo metu - apie 1 500 ha verslinių serbentynų. Pagal šį rodiklį Lietuva užima šeštąją vietą Europoje.

Veis­lės

Juo­dų­jų ser­ben­tų veis­lių se­lek­ci­ja pa­sau­ly­je vis la­biau orien­tuo­ja­si į pro­duk­ci­jos ko­ky­bę. Nau­jų veis­lių uo­go­se sie­kia­ma pa­di­din­ti as­kor­bo rūgš­ties, an­ti­ok­si­dan­tų bei ete­ri­nių alie­jų kie­kį. Ži­no­ma, pa­grin­di­niai se­lek­ci­niai rei­ka­la­vi­mai veis­lėms iš­lie­ka tie pa­tys: vė­ly­vas žy­dė­ji­mas (kai jau bū­na pra­ėju­sios pa­va­sa­ri­nės šal­nos); at­spa­ru­mas li­goms ir ken­kė­jams; glaus­ta krū­mų for­ma; der­lu­mas; uo­gų tin­ka­mu­mas ga­ben­ti ir pan.

Didžio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je vers­li­nė­se plan­ta­ci­jo­se pla­čiau­siai au­gi­na­mos Ben Lo­mond, Ben Al­der, Ben Tir­ran, Ben Sa­rek, Ben Con­nan, Ben Ne­vis bei Bald­win veis­lės. Šios ša­lies veis­lės už­ima 85 proc. Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos bei 50 proc. vi­sos pa­sau­li­nės pro­duk­ci­jos. Pas­ta­rai­siais me­tais ūki­nin­kai sa­vo plan­ta­ci­jo­se so­di­na ir nau­jas – Ben Gairn bei Ben Ho­pe veis­les. Pa­čios nau­jau­sios juo­dų­jų ser­ben­tų veis­lės Ben Do­rain ir Ben Avon su­kur­tos 2001 m. Ško­ti­jos moks­li­nin­kų duo­me­ni­mis, jos la­bai der­lios, uo­gos tik­rai ko­ky­biš­kos, jo­se daug as­kor­bo rūgš­ties. Pas­ta­rų­jų veis­lių ver­sli­nė­se plan­ta­ci­jo­se dar nė­ra.

Ben Gairn (F4/1/67) – vi­du­ti­nio anks­ty­vu­mo, der­lin­ga juo­dų­jų ser­ben­tų veis­lė, su­kur­ta Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je. Uo­gos vi­du­ti­nės, la­bai ge­ros ko­ky­bės (tin­ka sul­tims). Krū­mai vi­du­ti­nio au­gu­mo, tru­pu­tį iš­si­sklei­dę. Pa­grin­di­nėms gry­bi­nėms li­goms iš da­lies at­spa­rūs, žie­dų pil­na­vi­du­rei at­spa­rūs.

Ben Ho­pe (C1/9/10) – vė­ly­vo­ji, der­lin­ga juo­dų­jų ser­ben­tų veis­lė, su­kur­ta Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je. Uo­gos vi­du­ti­nio dy­džio, la­bai ge­ros ko­ky­bės (tin­ka sul­tims). Krū­mai vi­du­ti­nio au­gu­mo, tru­pu­tį iš­si­sklei­dę. Pa­grin­di­nėms gry­bi­nėms li­goms iš da­lies at­spa­rūs, ser­ben­ti­nei er­ku­tei at­spa­rūs.

Skan­di­na­vi­jos šaly­se do­mi­nuo­ja Ben se­ri­jos, ta­čiau pla­čiai au­gi­na­mi ir Öje­byn, Ti­ta­nia, Stor­klas, Po­lar bei In­ter­con­ti­nen­tal veis­lių ser­ben­tai. Da­ni­jo­je Ben Lo­mond su­da­ro 52 proc., o Ben Al­der - 32 proc. ver­sli­nio ser­ben­ty­no su­dė­ties.

Kai­my­ni­nė­je Len­ki­jo­je ver­sli­nė­se plan­ta­ci­jo­se pla­čiau­siai au­gi­na­mos ško­tiš­kos veis­lės: Ben Lo­mond, Ben Al­der, Ben Tir­ran, Ben Ne­vis. Vis la­biau plin­ta vie­ti­nės kil­mės nau­jau­sios juo­dų­jų ser­ben­tų veis­lės – Ti­ben ir Ti­sel.

Ti­ben (Ti­ta­nia x Ben Ne­vis) – vė­ly­vo­ji, der­lin­ga juo­dų­jų ser­ben­tų veis­lė, su­kur­ta Len­ki­jo­je. Uo­gos vi­du­ti­nio dydžio, ge­ros ko­ky­bės (tin­ka sul­tims), jų su­dė­ty­je daug (185 mg/proc.) as­kor­bo rūgš­ties. Krū­mai glaus­ti. Veis­lė at­spa­ri milt­li­gei, vi­du­ti­niš­kai at­spa­ri rū­dims ir de­gu­liams.  Tin­ka­ma me­cha­ni­zuo­tai skin­ti.

Ti­sel (Titania, savidulka) - vi­du­ti­nio anks­ty­vu­mo, der­lin­ga juo­dų­jų ser­ben­tų veis­lė, su­kur­ta Len­ki­jo­je. Uo­gos vi­du­ti­nio dydžio, ge­ros ko­ky­bės (tin­ka sul­tims), jų su­dė­ty­je la­bai daug (275 mg/proc.) as­kor­bo rūgš­ties. Krū­mai vi­du­ti­niš­kai iš­si­sklei­dę. Iš da­lies at­spa­rūs milt­li­gei, rū­dims, vi­du­ti­niš­kai at­spa­rūs de­gu­liams. Veis­lė tin­ka­ma ko­mer­ci­nėms plan­ta­ci­joms.

Ki­to­se Va­ka­rų Eu­ro­pos šaly­se (Ny­der­lan­duo­se, Aust­ri­jo­je, Bel­gi­jo­je, Pran­cū­zi­jo­je, Veng­ri­jo­je, Ai­ri­jo­je, Ita­li­jo­je, Švei­ca­ri­jo­je, Ru­mu­ni­jo­je, Če­ki­jo­je, Slo­va­ki­jo­je, bu­vu­sios Ju­gos­la­vi­jos ša­ly­se) au­gi­na­mos ir vie­ti­nės se­lek­ci­jos veis­lės, ta­čiau sa­vo po­pu­lia­ru­mu už­lei­džia vie­tą Ben se­ri­jai.

Bal­ti­jos šaly­se juo­dų­jų ser­ben­tų plan­ta­ci­jos už­ima svar­bią vie­tą tarp vi­sų ver­sli­nių uo­gak­rū­mių. Es­ti­jo­je po­pu­lia­rios Za­gad­ka, Pa­miatj Va­vi­lo­va ir Ben, Lat­vi­jo­je - Ben veislės. Švie­žias uogas var­to­ti vis po­pu­lia­res­nės tam­pa lie­tu­viš­kos veis­lės Jo­ni­niai bei Al­miai.

Lie­tu­vo­je ūki­nin­kai ver­sli­nė­se plan­ta­ci­jo­se so­di­na ško­tiš­kas Ben Lo­mond, Ben Al­der, Ben Tir­ran, Ben Ne­vis, šve­diškas Ti­ta­nia, Öje­byn, ru­siš­ką Za­gad­ka veis­les. Nau­jos kar­tos lie­tu­viš­kų juo­dų­jų ser­ben­tų veis­lių Lai­miai, Pi­lė­nai, Jo­ni­niai, Al­miai, Vy­čiai, Ga­ga­tai, Kri­viai, Ku­po­li­niai ir Va­ka­riai uo­gų tin­ka­mu­mas skin­ti me­cha­ni­zuo­tai dar ti­ria­mas, to­dėl ūki­nin­kai šių veis­lių ver­sli­nių plan­ta­ci­jų plės­ti dar ne­sku­ba. Pa­čios nau­jau­sios Lie­tu­vos so­di­nin­kys­tės ir dar­ži­nin­kys­tės ins­ti­tu­to juo­dų­jų ser­ben­tų veis­lės – Bliz­giai ir Tau­riai.

Ser­ben­tų au­gi­ni­mas po priedango­mis

Daž­niau­siai taip au­gi­na­mi rau­do­nie­ji ser­ben­tai, re­čiau juo­die­ji. Po prie­dan­go­mis gau­na­mas 2-3 sa­vai­tė­mis anks­ty­ves­nis der­lius, uo­gos bū­na šva­rios, sau­sos, jos il­giau ne­nu­by­ra nuo ša­kų.

Len­ki­jos pa­tir­tis ro­do, kad po prie­dan­go­mis au­gin­ti la­biau­siai tin­ka Jonk­he­er van Tets, He­ros ir Erst­ling aus Vierländen rau­do­nie­ji ser­ben­tai. Me­de­ly­nuo­se iš­au­gin­ti krū­me­liai tu­ri bū­ti su­for­muo­ti su vie­nu (He­ros) ar­ba dviem stie­bais (Jonk­he­er van Tets, Erst­ling aus Vierländen), tai pri­klau­so nuo at­ra­mų ti­po (V for­mos ar ho­ri­zon­ta­lios). Krū­me­liai so­di­na­mi į že­mę (la­biau­siai pa­pli­tęs bū­das) ar­ba į ve­ge­ta­ci­nius in­dus ru­de­nį, o ki­tų me­tų se­zo­no pra­džio­je nors ne­daug, bet anks­ti de­ra. Su­for­muo­ti ser­ben­tų stie­bai pri­ri­ša­mi prie at­ra­mų. Tarp jų 50-60; 100-120; 150-180 cm aukš­ty­je iš­tem­pia­ma cin­kuo­ta vie­la. Il­giau­si ser­ben­tų stie­bai nu­krei­pia­mi į ei­lę, o iš­au­gę tar­pu­ei­lių link iš­pjau­na­mi iki že­mės. Kas­met iš­kar­po­mi iš šak­nies kak­le­lio iš­au­gę nu­li­niai ūg­liai. De­šimt die­nų iki uo­gų sky­ni­mo vie­na­me­čiai ūg­liai pa­trum­pi­na­mi iki 5-10 cm. Uo­gos ski­na­mos ke­kė­mis, kai vi­sai su­noks­ta. Jos pi­la­mos į ma­žas (100-200 g) bal­tas dė­žu­tes ir at­vė­si­na­mos.

Po­krū­mių prie­žiū­ra ir herbici­dai

Ser­ben­ty­ne tarp vais­krūmių ei­lių ga­li­ma lai­ky­ti juo­dą­jį pū­dy­mą ar­ba daž­nai šie­nau­ja­mą žo­ly­ną. Po­krū­miuo­se svar­bu ne­leis­ti pri­si­veis­ti dau­gia­me­tėms pik­tžo­lėms. Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ir ki­to­se Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­ly­se jau­nų ser­ben­tų po­krū­miai už­den­gia­mi juo­da plė­ve­le. Po ja bū­na drėg­niau bei ma­žiau pik­tžo­lių. Se­nes­nių ser­ben­tų po­krū­miai ati­den­gia­mi.

Trum­pa­am­žes dvi­skil­tes pik­tžo­les (gars­tu­kus, ba­lan­das, žliū­ges ir kt.) ge­rai nai­ki­na si­ma­zi­nas (2-3 kg/ha), ku­rio Lie­tu­vo­je lei­džia­ma su­nau­do­ti tik li­ku­čius. Įdo­mu tai, kad Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ser­ben­tus au­gi­nan­tys ūki­nin­kai juo ir­gi vis dar purš­kia plan­ta­ci­jas. Len­ki­jo­je trum­pa­am­žės dvi­skil­tės pik­tžo­lės nai­ki­na­mos izo­to­pu 50 WG (2-3 kg/ha) (si­ma­zi­no ana­lo­gu), dev­ri­lo­nu 450 SC (3-4 kg/ha), du­a­liu 960 EC (1,5-1,8 kg/ha). Pa­pras­tuo­sius var­pu­čius, bal­tą­sias smil­gas, dir­vi­nes smil­guo­les bei ki­tas vie­na­me­tes ar dau­gia­me­tes vie­nas­kil­tes pik­tžo­les veiks­min­gai nai­ki­na fiu­zi­la­das su­per (3-4 l/ha). Len­ki­jo­je purš­kia­ma agi­lu 100 EC (1,25-1,5 l/ha), tar­ga su­per 5 EC (3-4 l/ha), pan­te­ra 040 EC (2-4 l/ha), bas­ta 150 SL (3 l/ha) pre­pa­ra­tais.

Ser­ben­tų for­ma­vi­mas ir ge­nė­ji­mas

Uo­gak­rū­miai bai­gia­mi for­muo­ti de­ran­čia­me ser­ben­ty­ne (4-7 me­tais), o ge­ni­mi sis­te­min­gai. Iš­pjau­na­mos se­nes­nės ne­gu 4-5 me­tų, ne­pro­duk­ty­vios, li­gų, ken­kė­jų bei tech­ni­kos pa­žeis­tos, iš­gu­lu­sios, au­gan­čios į krū­mo vi­du­rį ša­kos. Iš si­bi­ri­nio ir al­da­ni­nio ser­ben­tų ki­lu­sių veis­lių stie­bai pro­duk­ty­vūs bū­na ket­ve­rius me­tus, o iš eu­ro­pi­nio ser­ben­to – še­še­rius. To­dėl in­ten­sy­viai ge­nė­ti rei­kia Kas­ty­čius, Ti­ta­nia, Va­ka­rius, mažiau Öje­byn, Ben Al­der, Ben Tir­ran, Ben Lo­mond, Za­gad­ka krū­mus. Tin­ka­mai su­for­muo­tas juo­dų­jų ser­ben­tų krū­mas tu­ri tu­rė­ti 10-20, rau­do­nų­jų ser­ben­tų 8-12 įvai­raus am­žiaus in­ten­sy­viai au­gan­čių ūg­lių. Juo­dų­jų ser­ben­tų krū­mai au­gi­na­mi 8-12, rau­do­nų­jų ser­ben­tų 10-15 me­tų. Vėliau ser­ben­tų krū­mai iš­rau­na­mi. Be to, ser­ben­ty­ną ga­li­ma at­nau­jin­ti, t.y. nu­pjau­ti ūg­lius, iki že­mės pa­lie­kant 2-4 cm.