In­for­ma­ci­nės tech­no­lo­gi­jos at­ei­na ir į že­mės ūkį. Vie­nus žem­dir­bius šis pro­ce­sas gąs­di­na grei­tu­mu, ki­tus er­zi­na lė­tu­mu, ta­čiau vi­si jau su­pran­ta prie­žas­tis, dėl ku­rių kom­piu­te­riai tam­pa vis svar­bes­ni ūki­nin­ko gy­ve­ni­me. Jų dar nėra kiek­vie­name ūkyje, ta­čiau ar­ti­miau­si žem­dir­bių pa­gal­bi­nin­kai - kon­sul­tan­tai be kom­piu­te­ri­nių pro­gra­mų ne­įsi­vaiz­duo­ja sa­vo dar­bo.

Lie­tu­vo­je pla­čiau­siai nau­do­ja­mos ir la­biau­siai rei­ka­lin­gos ūkių bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos kom­piu­te­ri­nės pro­gra­mos. Tie­sa, ne vi­si ūki­nin­kai, že­mės ūkio ben­dro­vės ar ko­o­pe­ra­ty­vai nau­do­ja­si šio­mis pro­gra­mo­mis. Yra net did­vy­riš­kų ban­dy­mų „po­pie­riu­je“ tvar­ky­ti, pa­vyz­džiui, dve­jy­bi­nę ap­skai­tos sis­te­mą. Tai­gi ne­ly­gu kaip kas ver­ti­na sa­vo lai­ko kai­ną. Bran­gi­nan­tys sa­vo lai­ką ūki­nin­kai šiuos dar­bus pa­ti­ki kon­sul­tan­tams. Per­nai 1 750 ūkių bu­hal­te­ri­nę ap­skai­tą tvar­kė 105 LŽŪKT kon­sul­tan­tai. Pa­sak LŽŪKT Že­mės ūkio ver­slo ir ap­skai­tos sky­riaus va­do­vo Gin­ta­ro Pi­ly­po, to­kio po­bū­džio dar­bų po­rei­kis au­ga kaip ant mie­lių – net 22 biu­rai no­rė­tų steig­ti nau­jus eta­tus. Ar no­rai iš­si­pil­dys, lems fi­nan­sa­vi­mo ga­li­my­bės. Be­je, LŽŪKT pa­slau­gos rin­ko­je da­bar pi­giau­sios.

Tvar­ky­ti ūkių bu­hal­te­ri­nę ap­skai­tą ska­ti­na Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mai ir mi­nist­ro įsa­ky­mai, bet la­biau­siai – no­ras pa­si­nau­do­ti SAPARD pa­ra­ma, o po pus­an­trų me­tų, jei­gu Lie­tu­va įstos į Europos Sąjungą, - tik­rai di­des­nė­mis ES struk­tū­ri­nių fon­dų ga­li­my­bė­mis. Ne­tvar­kan­čių dve­jy­bi­nės ap­skai­tos šie fon­dai ne­pri­si­leis. Lie­ka ti­kė­tis, kad gau­ti tie­sio­gi­nes iš­mo­kas už­teks tvar­ky­ti su­pap­ras­tin­tą­ją ap­skai­tos sis­te­mą.

Da­li­ja­si at­sa­ko­my­be

Nau­din­ga mo­ky­tis iš sa­vo klai­dų, bet daug nau­din­giau yra pa­si­nau­do­ti ki­tų pa­tir­ti­mi. ES ša­ly­se ne­daug ūki­nin­kų pa­tys tvar­ko vi­są bu­hal­te­ri­nę ap­skai­tą. Taip yra ir Da­ni­jo­je, nors mo­kes­čių sis­te­ma šio­je ša­ly­je pa­pras­tes­nė ir re­tai kei­čia­ma. Be to, spe­cia­li­zuo­tiems ūkiams tvar­ky­ti ap­skai­tą pa­pras­čiau, ta­čiau da­nas fer­me­ris šia tik­rai ne­pi­gia kon­sul­tan­tų pa­slau­ga nau­do­ja­si ir dėl dar vie­nos la­bai svar­bios prie­žas­ties – taip da­li­ja­ma­si at­sa­ko­my­be. Bau­dos už ap­skai­tos klai­das vi­so­se ša­ly­se di­de­lės.

Pa­sak G.Pi­ly­po, Kon­sul­ta­vi­mo tar­ny­bos su­tar­ty­se nu­ma­ty­ta ir  pa­slau­gos vyk­dy­to­jo, ir už­sa­ko­vo at­sa­ko­my­bė. Ūki­nin­kai do­ku­men­tus kon­sul­tan­tui tu­ri pri­sta­ty­ti lai­ku, vi­sus ir tei­sin­gai už­pil­dy­tus, o kon­sul­tan­tas at­sa­ko už ap­skai­tos tvar­ky­mą, ku­ri tik ne­iš­ma­nan­tiems šio dar­bo ga­li at­ro­dy­ti ne­su­dė­tin­ga. Be to, kon­sul­tan­tai nau­do­ja­si la­bai svar­bia kom­piu­te­ri­nės pro­gra­mos ga­li­my­be - au­to­ma­tiš­kai pa­si­tik­rin­ti skai­čia­vi­mus. Tai­gi pa­da­ry­ti klai­dų be­veik ne­įma­no­ma.

Tai la­bai svar­bi ap­lin­ky­bė dir­bant Lie­tu­vo­je. Anot LŽŪKT vy­res­nio­sios spe­cia­lis­tės ūkio ap­skai­tai ir eko­no­mi­kai Zi­tos Si­nic­kie­nės, pa­vyz­džiui, Da­ni­jo­je są­skai­to­se fak­tū­ro­se par­duo­da­mos ar per­ka­mos pro­duk­ci­jos kie­kiai pa­pras­tai ne­nu­ro­do­mi, įra­šo­ma tik pi­ni­gų su­ma. Be to, šio­je ša­ly­je že­mės ūkio ver­sle be­veik ne­nau­do­ja­mi ir gry­nie­ji pi­ni­gai. Lie­tu­vo­je ūki­nin­kai daug pro­duk­ci­jos par­duo­da tur­guo­se. Par­duo­da, per­ka ir „už­mirš­ta“, ne­mo­ka ar ne­ga­li su­ra­šy­ti ži­nia­raš­tį. Tvar­ky­da­mi to­kio ūki­nin­ko bu­hal­te­ri­nę ap­skai­tą ar reng­da­mi ver­slo pla­ną, kon­sul­tan­tai ap­tin­ka ko­miš­kų si­tu­a­ci­jų, kai ge­riau­sio ra­jo­ne ūki­nin­ko au­gin­tų ja­vų der­lin­gu­mas te­sie­kia 2-3 t/ha. Gal ūki­nin­kas tik­rai už­mir­šo, o gal ir ne­no­rė­jo pa­teik­ti vi­sų duo­me­nų. Štai ir įro­dyk vers­lo pla­ne rei­ka­lau­ja­mą eko­no­mi­nį ūkio gy­vy­bin­gu­mą!

Pro­gra­muo­to­jai lau­kia užduočių

Kom­piu­te­ri­nė bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos pro­gra­ma ku­ria­ma nuo 1997 m. Lie­tu­vos kon­sul­tan­tai pa­si­mo­kė iš sa­vo ko­le­gų Lat­vi­jo­je kar­čios pa­tir­ties. Mat kai­my­nai ban­dė pa­tys kur­ti šias pro­gra­mas. Su­kū­rė. Ta­čiau bran­giai įdar­bin­ti spe­cia­lis­tai, keis­da­mi dar­bą iš­si­neš­da­vo ir pro­gra­mas. To­dėl LŽŪKT pa­si­rin­ko ki­tą va­rian­tą – pa­sam­dė kom­piu­te­rių pro­gra­mi­nės įran­gos kū­ri­mo fir­mą, ku­ri įsi­pa­rei­go­jo su­kur­tą pro­gra­mą to­bu­lin­ti ir at­nau­jin­ti.

UAB „DB To­pas“ di­rek­to­rius Jo­nas Gvil­dys sa­kė, kad že­mės ūkio pro­gra­mos su­da­ro 3-5 proc. vi­sos ben­dro­vės apy­var­tos. Ini­cia­ty­vos kur­ti nau­jas pro­gra­mas ben­dro­vė kol kas ne­ro­do, nors ži­no, kad ES ša­ly­se fer­me­riams ku­ria­mos ne tik bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos kom­piu­te­ri­nės pro­gra­mos. Anot J.Gvil­džio, „DB To­pas“ pro­gra­muo­to­jai ga­lė­tų su­kur­ti bet ko­kią kom­piu­te­ri­nę pro­gra­mą, te­rei­kia pa­teik­ti kon­kre­čią už­duo­tį. Ta­čiau tai ga­li pa­da­ry­ti tik že­mės ūkio spe­cia­lis­tai, eko­no­mis­tai, moks­li­nin­kai.

Že­mės ūkis – spe­ci­fi­nė ša­ka. Ku­riant pro­gra­mas ki­toms ša­koms, ne­rei­kia įver­tin­ti, pa­vyz­džiui, prie­svo­rių, pri­mil­žių ki­ti­mų ir ki­tų spe­ci­fi­nių ele­men­tų. Tai­gi kom­piu­te­rių spe­cia­lis­tams že­mės ūkis yra la­bai pa­slap­tin­gas. To­dėl va­di­na­mo­jo raš­tin­gu­mo kar­tais trūks­ta ne tik ūki­nin­kams, bet ir pro­gra­muo­to­jams. Jei­gu pir­mie­ji pa­aiš­ki­na, ko no­ri, tai ant­rie­siems pri­trūks­ta kom­pe­ten­ci­jos tik že­mės ūkiui bū­din­gų eko­no­mi­nių dy­džių pri­klau­so­my­bės for­mu­lėms su­da­ry­ti.

Rei­kia ne tik tu­rė­ti pi­ni­gų, bet ir mo­kė­ti dirb­ti

Kom­piu­te­ri­nės pro­gra­mos bran­gios. Kaip sėk­min­gą ben­dra­dar­bia­vi­mo pa­vyz­dį J.Gvil­dys mi­ni dar­bą su LŽŪKT. Bu­hal­te­ri­nei ap­skai­tai tvar­ky­ti su­kur­tą­ja pro­gra­ma nau­do­ja­si ne tik kon­sul­tan­tai vi­suo­se ra­jo­nų biu­ruo­se, bet ir že­mės ūkio mo­kyk­lų būsimieji spe­cia­lis­tai bei vie­nas ki­tas ūki­nin­kas ar ben­dro­vė. Bran­giau kai­nuo­tų su­kur­ti kom­piu­te­ri­nę pro­gra­mą pa­gal vie­no ar ke­lių ūki­nin­kų už­sa­ky­mą. Kai­na, ži­no­ma, le­mia ūki­nin­ko pa­si­rin­ki­mą: sam­dy­ti kon­sul­tan­tą, tvar­ky­ti ap­skai­tą pa­čiam „po­pie­riu­je“ ar ryž­tis pirk­ti kom­piu­te­ri­nę pro­gra­mą. ES ša­ly­se kom­piu­te­ri­nės pro­gra­mos bran­ges­nės nei Lie­tu­vo­je (apie 0,1 proc. ūkio apy­var­tos). „Ma­no ūkio“ ži­nio­mis, kai ku­rie Lie­tu­vos ūki­nin­kai ri­zi­kuo­ja pirk­ti kom­piu­te­ri­nes pro­gra­mas už 1 proc. me­ti­nių ūkio pa­ja­mų. Pa­sak G.Pi­ly­po, to­kios in­ves­ti­ci­jos ne­pa­ma­tuo­tos, nes svar­bu ne tik tu­rė­ti pi­ni­gų pro­gra­mai pirk­ti, bet ir mo­kė­ti dirb­ti. De­ja, daž­no­kai sa­ve per­ver­ti­na­me, ma­ny­da­mi, kad esa­me vi­sų sri­čių spe­cia­lis­tai.

Un­ci­ja re­pu­ta­ci­jos kai­nuo­ja sva­rą dar­bo

Va­ka­rų ša­ly­se kom­piu­te­ri­nė­mis pro­gra­mo­mis fer­me­riai nau­do­ja­si daž­nai. Pa­vyz­džiui, fer­me­ris  su­ma­nė plės­ti ūkį. Kas jam pa­tars, kaip efek­ty­viai pa­skirs­ty­ti in­ves­ti­ci­jas, ar pirk­ti nau­ją trak­to­rių, ar sam­dy­ti? Štai ir at­ėjo lai­kas fer­me­riui pa­si­nau­do­ti va­di­na­mo­sio­mis ma­ši­nų eko­no­mi­kos kom­piu­te­ri­nė­mis pro­gra­mo­mis. Su­ren­ki duo­me­nis apie ūkį, dir­ba­mus plo­tus, pa­žy­mi ban­ko, iš ku­rio ke­ti­ni im­ti pa­sko­lą, pa­lū­ka­nų nor­mą, ke­ti­na­mo pirk­ti trak­to­riaus duo­me­nis, nu­ra­šy­mo proc., fir­mos, ku­ri nuo­mo­ja to­kią pat tech­ni­ką, įkai­nius ir kt. To­kiu at­ve­ju tik kom­piu­te­ri­nė pro­gra­ma fer­me­riui pa­teiks iš­sa­miau­sią at­sa­ky­mą.

Skai­ty­da­mi šias ei­lu­tes kai ku­rie mū­sų ūki­nin­kai sku­ba pa­si­gir­ti, jog to­kio­mis pa­slau­go­mis jie nau­do­ja­si ne­mo­ka­mai! Tik­rai ne vie­na fir­ma, pre­kiau­jan­ti tech­ni­ka, žem­dir­biams siū­lo to­kias pa­slau­gas. Bė­da, kad kiek­vie­nos fir­mos pro­gra­mo­je iš anks­to pa­reng­tas at­sa­ky­mas, jog tik šios fir­mos tech­ni­ką pirk­ti la­biau­siai ap­si­mo­ka. To­kia „ne­mo­ka­mos“ pa­slau­gos kai­na.

Pa­sak G.Pi­ly­po, LŽŪKT to­kio po­bū­džio kom­piu­te­ri­nių pro­gra­mų dar ne­tu­ri, ta­čiau kon­sul­tan­tai iš pa­tir­ties ūki­nin­kams ga­li pa­tar­ti be­veik kom­piu­te­rių tiks­lu­mu. Tai­gi kon­sul­tan­tų ob­jek­ty­vu­mas le­mia jų au­to­ri­te­tą, o šiais lai­kais tai la­bai svar­bu. Ir Eu­ro­po­je sa­ko­ma, kad „un­ci­ja re­pu­ta­ci­jos kai­nuo­ja sva­rą dar­bo“.

Vi­sų LŽŪKT biu­rų kon­sul­tan­tai ga­li nau­do­tis iš Da­ni­jos ko­le­gų 1997 m. gau­to­mis gy­vu­lių šė­ri­mo bei PHARE lė­šo­mis vyk­dy­to žo­lių ūkio tvar­ky­mo pro­jek­to kom­piu­te­ri­nė­mis pro­gra­mo­mis. Gy­vu­li­nin­kys­tės sky­riaus spe­cia­lis­tas Vir­man­tas Min­ke­vi­čius sa­ko, kad šios pro­gra­mos bu­vo la­bai nau­din­gos kon­sul­tan­tams. Kiek­vie­nam ūki­nin­kui jo­mis pa­si­nau­do­ti bū­tų la­bai sun­ku. Anot V.Min­ke­vi­čiaus, net pa­ly­gin­ti aukš­to ly­gio spe­cia­lis­tus kon­sul­tan­tus rei­kia kas­met mo­ky­ti jo­mis nau­do­tis. Be to, pro­gra­mas rei­kia daž­nai to­bu­lin­ti, o tai ga­li at­lik­ti tik spe­cia­lis­tai. De­ja, pro­gra­mų at­nau­ji­ni­mas ir­gi tu­ri ri­bas – jos pa­ly­gin­ti la­bai grei­tai „sens­ta“. V.Min­ke­vi­čius pra­si­ta­rė, kad nau­ja kom­piu­te­ri­nė pro­gra­ma jau ku­ria­ma ir, ti­kė­ki­mės, ru­de­nį bus iš­ban­dy­ta.