03 06 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2003/01
Ver­šia­vi­mo­si sun­ku­mai
  • Mano ūkis
  • Mano ūkis

Žur­na­le jau bu­vo ap­tar­tos kai ku­rios už­trū­ku­sių ir ap­si­ver­šia­vu­sių kar­vių li­gos. Šia­me straips­ny­je iš­sa­miau - apie po­gim­dy­mi­nio lai­ko­tar­pio pro­ble­mas: nuo­va­lų už­si­lai­ky­mą, gim­dos in­fek­ci­jas, ne­vai­sin­gu­mą. Dau­ge­lio šių prob­le­mų prie­žas­tis – ne­tei­sin­gai su­ba­lan­suo­tas ra­cio­nas.

 

Ener­gi­jos ba­lan­sas

 

Dėl ne­igia­mo ener­gi­jos ba­lan­so ky­la dau­giau­sia pro­ble­mų. Jei pa­ša­ro su­var­to­ja­ma per ma­žai, kar­vei trūks­ta ener­gi­jos, ji pra­de­da nau­do­ti sa­vo kū­no ener­gi­ją. To­dėl ga­li su­sirg­ti ke­pe­nų rie­ba­li­ne di­stro­fi­ja ar ke­to­ze po ap­si­ver­šia­vi­mo. Šios li­gos tu­ri įta­kos vai­sin­gu­mui, taip pat ir gim­dos būk­lei.

 

Vai­sin­gu­mas

 

Kar­vės vai­sin­gu­mas la­biau­siai pri­klau­so nuo to, ar sėk­min­gai ji ap­si­ver­šia­vo. Ži­no­ma, tam tu­ri įta­kos ir bu­lius rep­ro­duk­to­rius. Ne­pa­tar­ti­na kar­vių sėk­lin­ti ar kerg­ti su bu­liais, ku­rių pa­li­kuo­nys gims­ta stam­būs. Sun­kus ver­šia­vi­ma­sis ken­kia rep­ro­duk­ci­jai, pa­di­dė­ja ti­ki­my­bė su­sirg­ti gim­dos li­go­mis. Bū­ti­na at­kreip­ti dė­me­sį į kar­vės kū­no būk­lę (op­ti­ma­lus įmi­ti­mas nuo 3 iki 3,5 ba­lo) ir steng­tis, kad ji ne­pa­tir­tų stre­so. Ver­šia­vi­ma­sis už­si­tęs, jei kar­vė ser­ga po­gim­dy­mi­ne pa­re­ze. Be to, dėl šios li­gos ji ga­li lik­ti ne­vai­sin­ga.

 

Nuo­va­lų užsilaikymas

 

Kai kar­vė svei­ka ir ap­si­ver­šia­vi­mas sklan­dus, nuo­va­los at­si­ski­ria maž­daug po 6 va­lan­dų. Pa­grin­di­nė nuo­va­lų už­si­lai­ky­mo prie­žas­tis – ne­igia­mas ener­gi­jos ba­lan­sas, t.y. ener­gi­jos trū­ku­mas (apie tai ra­šy­ta 2002 m. lap­kri­čio mė­ne­sio nu­me­ry­je). Be to, tu­ri įta­kos mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų trū­ku­mas, pa­to­lo­gi­nis ver­šia­vi­ma­sis ir stre­sai.

 

La­bai svar­bu, kad kar­vėms, ypač pir­ma­ver­šėms, ne­trūk­tų mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų (se­le­no (Se) ir va­rio (Cu). Ar nuo­va­los už­si­lai­kys, pri­klau­so ir nuo ra­cio­no, ku­riuo kar­vės bu­vo še­ria­mos pas­ku­ti­niuo­sius du mė­ne­sius prieš ap­si­ver­šia­vi­mą. Jei jos ga­vo tik stam­bių­jų pa­ša­rų, mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų tik­rai trūks. Ko­kių me­džia­gų trūks­ta, ga­li­ma su­ži­no­ti iš­ty­rus krau­ją. Daž­nai pla­cen­ta neat­si­ski­ria dėl silp­nų gim­dos su­si­trau­ki­mų. Kad su­si­trau­ki­mai su­stip­rė­tų ir kad pla­cen­ta grei­čiau at­si­skir­tų, pa­tar­ti­na su­leis­ti Ca/Mg tir­pa­lo.

 

Nuo­va­los už­si­lai­ko, kai kar­vė ver­šiuo­ja­si sun­kiai ar anks­čiau lai­ko. Pa­pras­tai prieš lai­ką ver­šiuo­ja­si ser­gan­čios kar­vės. Ly­ti­nių or­ga­nų in­fek­ci­jos taip pat ga­li bū­ti anks­ty­vo ver­šia­vi­mo­si prie­žas­tis. Prieš lai­ką ap­si­ver­šia­vu­sios kar­vės ma­žiau ėda ir to­dėl daž­nai su­ser­ga ke­pe­nų rie­ba­li­ne di­stro­fi­ja.

 

Stre­sas - daž­na dau­ge­lio ne­ga­la­vi­mų, taip pat ir nuo­va­lų už­si­lai­ky­mo, prie­žas­tis. Gy­vu­liai pa­ti­ria stre­są, per­kė­lus juos į ki­tą vie­tą, stai­ga pa­kei­tus ra­cio­ną ir dėl ki­tų prie­žas­čių (pvz., kar­vė per il­gai lai­ko­ma ver­šia­vi­mo­si gar­de). To­dėl už­trū­ku­sias kar­ves rei­kia pri­žiū­rė­ti ypač ati­džiai.

 

Gy­dy­mas

 

Jei nuo­va­los už­si­lai­ko, ūki­nin­kas ne­tu­rė­tų dels­ti, bet tuoj pat kreip­tis į ve­te­ri­na­ri­jos spe­cia­lis­tą. Griež­tai drau­džia­ma trauk­ti nuo­va­las jė­ga, nes pla­cen­ta vis dar yra pri­sit­vir­ti­nu­si prie kar­vės gim­dos. Kar­vę bū­ti­na lai­ky­ti kuo šva­riau, iš­orė­je esan­čią nuo­va­lų da­lį rei­kia nu­kirp­ti žir­klė­mis ir, dez­in­fe­kuo­jan­čiu tir­pa­lu nu­plo­vus iš­ori­nius ly­ti­nius or­ga­nus, į gim­dą įterp­ti an­ti­bio­ti­kų kap­su­lę (ar­ba žva­ku­tę). Kai ku­rio­se ša­ly­se di­des­nis dė­me­sys ski­ria­mas kar­vės iš­ori­nių ly­ti­nių or­ga­nų šva­rai, ir tik tuo­met, kai pa­ky­la tem­pe­ra­tū­ra, į rau­me­nis su­lei­džia­ma an­ti­bio­ti­kų.

 

Gim­dos in­fek­ci­jos

 

Gim­dos už­de­gi­mas (met­ri­tas) – ga­na daž­na kar­vių li­ga, ta­čiau, jei ji ne­sun­kios for­mos, yra ne­pa­vo­jin­ga. Tik tuo at­ve­ju, jei iš ly­ti­nių ta­kų te­ka gau­sios glei­vės, gy­vu­lį bū­ti­na gy­dy­ti. Kar­vė tu­ri pa­sveik­ti per 4-6 sa­vai­tes.

 

Gim­dos už­de­gi­mu kar­vės su­ser­ga dėl su­si­lai­kiu­sių nuo­va­lų, blo­gos sa­ni­ta­ri­jos ver­šia­vi­mo­si me­tu. La­bai svar­bu plau­ti ir dez­in­fe­kuo­ti ran­kas, pa­gal­bi­nius įran­kius, jei rei­kia ir už­pa­ka­li­nę kar­vės da­lį. Jei kar­vės at­spa­ru­mas su­sil­pnė­jęs, gim­da ne­pa­jė­gi iš­si­va­ly­ti pa­ti. Tai taip pat su­ke­lia už­de­gi­mą. Gim­dos už­de­gi­mo prie­žas­tis - ne­igia­mas ener­gi­jos ba­lan­sas už­trū­ki­mo pe­ri­odu bei ki­ti svei­ka­tos būk­lės su­tri­ki­mai (šlu­ba­vi­mas, me­džia­gų apy­kai­tos li­gos).

 

Gy­dy­mas

 

Svei­ka kar­vė ga­li leng­vai įveik­ti ne­sun­kias gim­dos in­fek­ci­jas. Ryš­ki ru­ja pa­spar­ti­na gim­dos va­ly­mą­si, nes gim­dos kak­le­lis at­vi­ras, be to, per ru­ją pa­si­ga­mi­na dau­giau glei­vių. Jei gim­dos už­de­gi­mas stip­rus, kar­vę rei­kia gy­dy­ti.

 

Ru­ją ga­li­ma ska­tin­ti me­di­ka­men­tais. Jei ska­ti­na­mie­ji vais­tai ne­pa­dė­jo, gim­dą rei­kė­tų pra­plau­ti. Tai pa­da­ry­ti dar ne­vė­lu, po ap­sėk­li­ni­mo pra­ėjus vie­nai die­nai (jei ap­sėk­li­ni­mo me­tu pa­si­ro­do ne­šva­rių glei­vių). Kad gy­dy­mą bū­tų ga­li­ma pra­dė­ti anks­čiau, pir­miau­sia ap­si­ver­šia­vu­sios kar­vės tu­ri bū­ti nuolat ste­bi­mos.

 

Jei dau­giau kaip 5-10 proc. ban­dos kar­vių ser­ga gim­dos už­de­gi­mu, rei­kia ieš­ko­ti pir­mi­nių li­gos prie­žas­čių (blo­gas šė­ri­mas, ne­tin­ka­ma prie­žiū­ra ir lai­ky­mas). Tik tuo­met gy­dy­mas vais­tais bus veiks­min­gas.

 

Pro­fi­lak­ti­ka

 

Kad kar­vės bū­tų vai­sin­gos, jų ly­ti­niai or­ga­nai tu­ri bū­ti šva­rūs ir svei­ki. Be to, kiau­ši­nė­lis tu­ri bū­ti tin­ka­mas ap­vai­sin­ti. Ener­gi­jos ba­lan­sas tu­ri di­de­lės įta­kos kiau­ši­nė­lio ko­ky­bei. Li­kus maž­daug aš­tuo­nioms sa­vai­tėms iki ovu­lia­ci­jos, pra­de­da aug­ti fo­li­ku­lai. Fo­li­ku­lo pūs­le­lė­je yra skys­tis ir kiau­ši­nė­lio ląs­te­lė. Ka­da ši pūs­le­lė plyš­ta, kiau­ši­nė­lis kiau­šin­ta­kiu ke­liau­ja iki gim­dos, ku­rio­je su­si­jun­gia su vie­na iš mi­li­jo­no bu­liaus sper­mos ląs­te­lių. Jei kar­vės ener­gi­jos ba­lan­sas ne­igia­mas tuo me­tu, kai au­ga fo­li­ku­las, kiau­ši­nė­lio ko­ky­bė ne­bus ge­ra. Jei ener­gi­jos ba­lan­sas yra la­bai ne­igia­mas pas­ku­ti­nė­je fo­li­ku­lų au­gi­mo fa­zė­je, bus pa­žeis­tas pir­ma­sis ap­sau­gi­nis kiau­ši­nė­lio sluoks­nis ir pa­ti kiau­ši­nė­lio ląs­te­lė. To­dėl la­bai svar­bu, kad švie­žia­pie­nių kar­vių ra­cio­nas bū­tų la­bai ge­rai su­ba­lan­suo­tas. Be to, ge­rai pri­žiū­ri­mos ir še­ria­mos tu­ri bū­ti ir už­trū­ku­sios kar­vės. Ap­si­ver­šia­vu­sios kar­vės ne­tu­rė­tų pa­siek­ti aukš­čiau­sio pro­duk­ty­vu­mo per grei­tai. Ge­riau­sia, kai pri­mil­žio pi­kas pa­sie­kia­mas pra­ėjus 50 die­nų po ver­šia­vi­mo­si. Kad ra­cio­ne ne­trūk­tų ląs­te­lie­nos, jos tu­ri ės­ti ge­rus stam­biuo­sius pa­ša­rus. Pir­muo­sius 3 lak­ta­ci­jos mė­ne­sius ne­gai­lė­ki­te kon­cen­tra­tų taip pat ir mi­ne­ra­li­nių prie­dų.

 

Koks ener­gi­jos ba­lan­sas, ga­li­ma spręs­ti iš kū­no būk­lės ir skir­tu­mo tarp pie­no rie­ba­lų ir bal­ty­mų. Kar­vės kū­no būk­lė po ap­si­ver­šia­vi­mo ne­tu­rė­tų la­bai pa­blo­gė­ti (ne dau­giau kaip 1 ba­lu ar­ba 50-60 kg), o skir­tu­mas tarp pie­no rie­ba­lų ir bal­ty­mų ne­tu­rė­tų bū­ti di­des­nis kaip 1,5 proc. Jei kar­vės kū­no būk­lė labai pa­blo­gė­ja, pir­mą­jį sėk­li­ni­mą ge­riau ati­dė­ti. Ener­gi­jos ba­lan­sui taip pat tu­ri įta­kos di­džia­ja­me prie­skran­dy­je skai­do­mi bal­ty­mai. Ne­pa­si­sa­vin­ti di­džia­ja­me prie­skran­dy­je bal­ty­mai iš or­ga­niz­mo pa­si­ša­li­na su amo­nia­ku (NH3), ku­ris per krau­ją ga­li pa­tek­ti į gim­dą. Dėl di­de­lės amo­nia­ko kon­cen­tra­ci­jos kiau­ši­nė­liai ir sper­ma­to­zoi­dai bū­na ma­žiau gy­vy­bin­gi.

 

Pa­gal „Ve­ep­ro ma­ga­zi­ne“ (Olan­di­ja) pa­ren­gė LŽŪKT Gy­vu­li­nin­kys­tės sky­riaus spe­cia­lis­tai