Pa­ti nuos­to­lin­giau­sia pie­no ūky­je li­ga – mas­ti­tas – ži­no­ma vi­siems mel­žia­mų kar­vių au­gin­to­jams. Pa­sak už­sie­nio spe­cia­lis­tų, daž­nai mas­ti­tu ser­gan­čias kar­ves rei­kia ne­del­siant iš­bro­kuo­ti, nes jų iš­gy­dy­ti ne­įma­no­ma.

Dėl pie­no liau­kos už­de­gi­mo (mas­ti­to) pie­ne pa­dau­gė­ja so­ma­ti­nių ląs­te­lių (SLS). Tad pa­di­dė­jęs so­ma­ti­nių ląs­te­lių skai­čius – aki­vaiz­dus mas­ti­to po­žy­mis. Teš­mens už­de­gi­mas – vie­na iš nuos­to­lin­giau­sių pie­ni­nių kar­vių li­gų. Jam ten­ka 60–70 proc. vi­sų nuos­to­lių, pa­ti­ria­mų dėl kar­vių li­gų. Nuos­to­lių pa­ti­ria­ma dėl pro­duk­ci­jos su­ma­žė­ji­mo (50–55 proc.); gy­dy­mo iš­lai­dų (20–25 proc.); dėl kar­vių iš­bro­ka­vi­mo (30–35 proc.).

Slap­tuo­ju mas­ti­tu ša­ly­je ser­ga apie 50 proc. mel­žia­mų kar­vių. Jei jos ne­sirg­tų, kiek­vie­na Lie­tu­vos kar­vė per lak­ta­ci­ją duo­tų vi­du­ti­niš­kai 650 kg pie­no dau­giau.

Ser­gan­čių kar­vių pie­ne ne tik ran­da­ma dau­giau so­ma­ti­nių ląs­te­lių, bet ir pa­kin­ta jo su­dė­tis, pie­no pa­si­ga­mi­na ma­žiau. Daž­nai jo­kių pa­ki­ti­mų ne­ma­ty­ti, ta­čiau ti­riant to­kį pie­ną ran­da­mas ma­žes­nis lak­to­zės, bal­ty­mų ir rie­ba­lų kie­kis. Nors ben­dras bal­ty­mų kie­kis ga­li pa­kis­ti ne­daug, ta­čiau pie­ne esan­tys bal­ty­mai pa­si­kei­čia smar­kiai. Pa­grin­di­nių di­de­lės mais­ti­nės ver­tės bal­ty­mų – ka­zei­no – su­ma­žė­ja, o ma­žiau ver­tin­gų (pie­no pro­duk­tų ga­my­bos at­žvil­giu) iš­rū­gų bal­ty­mų pa­dau­gė­ja.

Pie­ne taip pat su­ma­žė­ja la­bai rei­ka­lin­gų mū­sų or­ga­niz­mui mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų bei pa­daugėja fer­men­tų, ku­rie ar­do rie­ba­lus, ypač bal­ty­mus net pa­čia­me teš­me­nyje. Šie fer­men­tai ne­su­yra net pie­ną pas­te­rizavus ar vi­ri­nant. Iš to­kio pie­no pa­ga­min­ti pie­no pro­duk­tai lai­ko­mi grei­tai gen­da.

Vie­nas iš pa­grin­di­nių teš­mens už­de­gi­mo su­kė­lė­jų - auk­si­nis sta­fi­lo­ko­kas. Pa­kan­ka de­šim­ties auk­si­nių sta­fi­lo­ko­kų, kad pa­te­kę į teš­me­nį su­kel­tų už­de­gi­mą. Ki­tų su­kė­lė­jų rei­kia kur kas dau­giau. Be to, jie dauginasi, kai ap­lin­kos są­ly­gos pa­lan­kios, t.y. šil­ta ir drėg­na. Auk­si­nis sta­fi­lo­ko­kas ne tik su­ke­lia už­de­gi­mą, bet ir ga­mi­na karš­čiui at­spa­rius en­te­ro­tok­si­nus. Val­gant pie­no pro­duk­tus, ku­riuo­se yra en­te­re­tok­si­nų, ga­li­ma ap­si­nuo­dy­ti.

Teš­mens už­de­gi­mas ga­li bū­ti slap­ta­sis (sub­kli­ni­ki­nis) ir kli­ni­ki­nis. Kli­ni­ki­nio mas­ti­to po­žy­miai: pa­ki­lu­si tem­pe­ra­tū­ra, pa­rau­dęs, pa­ti­nęs ir skaus­min­gas pa­žeis­tas teš­mens ket­vir­tis, pa­ki­tu­si pie­no iš­vaiz­da. Jei kar­vė ser­ga slap­tuo­ju teš­mens už­de­gi­mu, pie­ne ir teš­me­nyje ne­ma­ty­ti jo­kių pa­ki­ti­mų, ta­čiau pie­no ga­my­ba su­ma­žė­ja, pa­kin­ta jo su­dė­tis bei pa­di­dė­ja so­ma­ti­nių ląs­te­lių skai­čius, o pie­ne ran­da­ma mik­ro­or­ga­niz­mų.

Mik­ro­or­ga­niz­mus nai­ki­na leu­ko­ci­tai

Kar­vės su­ser­ga mas­ti­tu, kai pro spe­nio ka­na­lą į pie­no liau­ką pa­te­kę mik­ro­or­ga­niz­mai pra­de­da teš­me­nyje dau­gin­tis. Or­ga­niz­mo at­sa­kas į mik­ro­or­ga­niz­mų in­va­zi­ją – krau­jo kū­ne­lių leu­ko­ci­tų skai­čiaus pa­di­dė­ji­mas. Leu­ko­ci­tai per krau­ją tel­kia­si teš­me­nyje, kad su­nai­kin­tų mik­ro­or­ga­niz­mus, ga­lin­čius su­ar­dy­ti pie­ną ga­mi­nan­čias ląs­te­les, pa­žeis­ti teš­mens au­di­nį. Iš krau­jo į teš­me­nį pa­te­kę leu­ko­ci­tai ir yra va­di­na­mi so­ma­ti­nė­mis ląs­te­lė­mis. Svei­kos kar­vės pie­ne ga­li bū­ti tik iki 200 tūks­tan­čių SL vie­na­me mi­li­lit­re pie­no (vi­du­ti­niš­kai 50-75 tūkst./ml). Kar­vei su­sir­gus teš­mens už­de­gi­mu, so­ma­ti­nių ląs­te­lių pa­di­dė­ja šim­tais tūks­tan­čių ar net mi­li­jo­nais (skai­čiuo­jant 1 ml pie­no). Ty­ri­mai, ku­rių me­tu bu­vo iden­ti­fi­kuo­ja­mas ląs­te­lių ti­pas pie­ne, pa­ro­dė, kad epi­te­li­nės ląs­te­lės re­tai pa­ten­ka į teš­mens, taip pat ir į už­trū­ku­sios kar­vės, sek­re­tą. Šių ląs­te­lių kie­kis svy­ruo­ja nuo 0 iki 7 proc. vi­so ląs­te­lių skai­čiaus. Tai­gi SLS lak­ta­ci­jos pa­bai­go­je pa­di­dė­ja ne dėl epi­te­li­nių ląs­te­lių. To­dėl nu­sta­čius, kad so­ma­ti­nių ląs­te­lių skai­čius yra di­des­nis kaip 200 tūkst./ml, ne­pri­klau­so­mai nuo lak­ta­ci­jos mė­ne­sio ar kar­vės am­žiaus, ga­li­ma da­ry­ti iš­va­dą, kad ji ser­ga teš­mens už­de­gi­mu.

Teš­mens už­de­gi­mo in­ten­sy­vu­mas pri­klau­so nuo kar­vių šė­ri­mo, už­de­gi­mą su­kė­lu­sio mik­ro­or­ga­niz­mo ir ki­tų veiks­nių.

Ap­lin­kos veiks­niai

Kar­vių lai­ky­mo są­ly­gos. Ty­ri­mais nu­sta­ty­ta, kad kar­vės mas­ti­tu daž­niau ser­ga tvar­ti­niu lai­ko­tar­piu. Pa­grin­di­nė li­gos prie­žas­tis tuo me­tu – pras­ta tvar­tų ven­ti­lia­ci­ja. Kar­vės iš­ski­ria daug ši­lu­mos ir drėg­mės, dėl to tvar­to tem­pe­ra­tū­ra pa­ky­la, o šil­ta ir drėg­na ap­lin­ka su­da­ro pa­lan­kias są­ly­gas teš­mens už­de­gi­mo su­kė­lė­jams dau­gin­tis. Be to, tvar­ti­niu lai­ko­tar­piu, kar­vės su­ėda ma­žiau pa­ša­rų, su­ma­žė­ja pro­duk­ty­vu­mas, jos tam­pa jaut­res­nės in­fek­ci­jai.

Kar­vės daž­niau ser­ga bei duo­da ma­žiau pie­no ir dėl skers­vė­jo. Pie­no sin­te­zė pri­klau­so nuo krau­jo kie­kio, te­kan­čio per teš­me­nį. Kai teš­muo vė­si­na­mas, krau­ja­gys­lės su­si­trau­kia ir ma­žiau krau­jo pra­te­ka per teš­me­nį. Teš­muo grei­tai at­šą­la ir, nu­sil­pus ap­sau­gi­niams bar­je­rams, bak­te­ri­jos leng­viau pa­ten­ka į teš­me­nį. No­rint iš­veng­ti šio ne­igia­mo po­vei­kio rei­kia, kad kar­vių guo­liai bū­tų šil­ti ir sau­si. Ge­riau­sia kar­ves lai­ky­ti ant gi­laus krai­ko ir gau­siai kreik­ti šiau­dais ar­ba įreng­ti bok­sus su šil­ta guo­lia­vie­te. Lai­kant kar­ves pri­riš­tas, per die­ną pa­kra­tams rei­kė­tų skir­ti 1-1,5 kg šiau­dų, lai­kant pa­lai­das bok­suo­se – 2-3 kg, o lai­kant pa­lai­das ant gi­laus krai­ko – net 6-8 kg. Tvar­tų ven­ti­lia­ci­jos an­gas rei­kia įreng­ti aukš­tai abie­jo­se tvar­to sie­nų pu­sė­se, o vi­du­ry­je tvar­to pa­da­ry­ti oro iš­trau­ki­mo an­gą.

Kar­vių sto­vė­ji­mo ir gu­lė­ji­mo vie­ta. Guo­lia­vie­tė tu­ri bū­ti to­kia, kad kar­vė ga­lė­tų pa­to­giai at­si­gul­ti. Jei ji per trum­pa, kar­vė gul­da­ma la­bai daž­nai į guo­lia­vie­tės kraš­tą su­si­žei­džia spe­nius, ypač spe­nių ga­liu­kus. Per pa­žeis­tą spe­nio ka­na­lė­lį į teš­me­nį pa­ten­ka teš­mens už­de­gi­mą su­ke­lian­tys mik­ro­or­ga­niz­mai. Lai­kant kar­ves pri­riš­tas, sto­vė­ji­mo ir gu­lė­ji­mo vie­tos il­gis, pri­klau­so­mai nuo kar­vės dy­džio, tu­ri bū­ti 1,7-2,2 m. Lai­kant bok­suo­se pa­lai­das, bok­so il­gis –2,2-2,6 m.

Šė­ri­mas. Blo­gai še­ria­mos kar­vės ne tik duos ma­žiau pie­no, bet ir daž­niau sirgs teš­mens už­de­gi­mu, gim­dos už­de­gi­mu, me­džia­gų apy­kai­tos li­go­mis (ke­to­ze) ir sun­kiai ap­si­vai­sins. Ne­gau­da­mos rei­kia­mų me­džia­gų pie­nui ga­min­ti su pa­ša­ru, kar­vės jas ima iš sa­vo or­ga­niz­mo atsargų, to­dėl silps­ta ir tam­pa jaut­rios teš­mens už­de­gi­mą su­ke­lian­tiems mik­ro­or­ga­niz­mams, ku­rių ap­lin­ko­je vi­sa­da daug. La­bai daž­nai teš­mens už­de­gi­mu kar­vė su­ser­ga pir­mą­jį lak­ta­ci­jos mė­ne­sį, ka­da pie­no teš­me­nyje ga­mi­na­si ypač daug, o kar­vė dar ne­pa­jė­gia su­ės­ti rei­kia­mo pa­ša­ro kie­kio. Pir­muo­sius tris lak­ta­ci­jos mė­ne­sius 25-30 ki­log­ra­mų pie­no per pa­rą duo­dan­ti kar­vė be pa­grin­di­nių pa­ša­rų (ko­ky­biš­ko šie­no, žo­lių ar ku­ku­rū­zų si­lo­so) per pa­rą tu­rė­tų gau­ti po 10-12 ki­log­ra­mų su­ba­lan­suo­tų kon­cen­tra­tų ir 300-350 gra­mų mel­žia­moms kar­vėms skir­tų mi­ne­ra­lų-vi­ta­mi­nų pa­pil­dų.

Mel­ži­mo įran­ga. Dau­gu­mos spe­cia­lis­tų nuo­mo­ne, ne­tin­ka­mas mel­ži­mas yra vie­nas iš pa­grin­di­nių veiks­nių, dėl ku­rio kar­vės su­ser­ga mas­ti­tu. Mel­žiant teš­muo vei­kia­mas net du kar­tus per die­ną. Pa­grin­di­nės mel­ži­mo klai­dos: ne­pa­ruoš­tas teš­muo prieš mel­ži­mą ir blo­gai nau­do­ja­ma mel­ži­mo tech­ni­ka (ne­su­re­gu­liuo­tas va­ku­u­mas, ne­su­re­gu­liuo­tas pul­sa­to­rius, lai­ku ne­kei­čia­mos su­si­dė­vė­ju­sios mel­žik­lių gu­mos, pras­tai iš­plau­na­mi ir dez­in­fe­kuo­ja­mi mel­ži­mo apa­ra­tai, pa­si­bai­gus pie­no iš­si­sky­ri­mui, ne­nui­ma­mi mel­ži­mo apa­ra­tai ir kt.).

Sie­kiant kuo la­biau ap­sau­go­ti kar­ves nuo šio ne­igia­mo po­vei­kio te­šme­niui, Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se pri­va­lo­ma kas­met tik­rin­ti vi­sos mel­ži­mo sis­te­mos dar­bą. Ten sa­ko­ma, jog ne­pa­kan­ka vien to, kad mel­ži­mo apa­ra­tas veik­tų, jis tu­ri veik­ti ge­rai (pa­gal vi­sus pa­ra­met­rus), tik tuo­met ga­li­ma melž­ti kar­ves ir iš­sau­go­ti jų svei­ka­tą. Mel­žiant ne­su­re­gu­liuo­tais mel­ži­mo apa­ra­tais, trau­muo­ja­mas spe­nio sfink­te­ris, dėl to ap­link jį su­si­da­ro bal­tas ar­ba rau­do­nas žie­das. At­si­ra­dus to­kiam žie­dui, spe­nio ka­na­lė­lis po mel­ži­mo ne­už­si­da­rys vi­siš­kai ir į teš­me­nį nuo­lat pa­teks už­de­gi­mo su­kė­lė­jai.

Mel­ži­mo hi­gie­na. Ant vie­no kvad­ra­ti­nio cen­ti­met­ro mėš­lu ir įvai­riais ne­šva­ru­mais už­terš­tos kar­vės odos yra mi­li­jo­nai įvai­rių mik­ro­bų. Tin­ka­mai pri­žiū­rint kar­vių odą ir teš­me­nį, jų skai­čių ga­li­ma su­ma­žin­ti. Nuo to, kaip bus pa­ruoš­tas teš­muo melž­ti, pri­klau­sys ir kiek bei ko­kių mik­ro­or­ga­niz­mų pa­teks į teš­me­nį mel­ži­mo me­tu. Pa­vie­nius mik­ro­or­ga­niz­mus, pa­te­ku­sius į teš­me­nį, leu­ko­ci­tai grei­tai su­nai­kins. Jei jų pa­teks la­bai daug, kar­vė su­sirgs teš­mens už­de­gi­mu. To­dėl ge­rai pa­ruoš­ti teš­me­nį itin svar­bu.

Prieš pra­de­dant kar­ves me­cha­ni­zuo­tai melž­ti, pir­miau­sia rei­kia drėg­na ser­ve­tė­le nu­šluos­ty­ti spe­nius, po to juos ir drėg­nus plau­kus nu­sau­sin­ti. Kiek­vie­nai kar­vei pa­ruoš­ti bū­ti­na nau­do­ti at­ski­ras pa­šluos­tes. Kad teš­me­nį bū­tų leng­viau nu­va­ly­ti, plau­kus prie spe­nių (10 cm nuo jo pa­grin­do) rei­kė­tų nu­kirp­ti. Kirp­ti plau­kus rei­kė­tų 3–4 kar­tus per me­tus. Plau­ti teš­me­nį van­de­niu ne­efek­ty­vu, prie­šin­gai: tin­ka­mai jo ne­nu­sau­si­nus, lie­ka van­dens la­še­lių, ku­riuo­se knibž­dė­te knibž­da mik­ro­or­ga­niz­mų. Jei ant to­kių spe­nių už­dė­si­te mel­žik­lius, van­duo pa­teks į pie­ną ir už­terš jį. Nu­va­lius teš­me­nį, į spe­cia­lų puo­de­lį rei­kia nu­melž­ti pir­mą­sias pie­no čiurkš­les (ne­ga­li­ma jų nu­melž­ti ant grin­dų ar ant ran­kų). Kli­ni­ki­nio mas­ti­to po­žy­mius (pie­no kre­šu­lius) ga­li­ma pa­ste­bė­ti jau pir­mo­sio­se pie­no čiurkš­lė­se.

MANO ŪKIS 2003/1