Ai­ri­ja va­di­na­ma ža­li­ą­ja sa­la. Tad ne­keis­ta, kad ten mel­žia­mų kar­vių ra­cio­no pa­grin­das - žo­li­niai pa­ša­rai. Ra­cio­ne jie su­da­ro apie 90 proc. vi­sų pa­ša­rų. Be­je, dėl pa­lan­kių kli­ma­to są­ly­gų ga­nyk­li­nis lai­ko­tar­pis tę­sia­si ge­ro­kai il­giau ne­gu ki­to­se Eu­ro­pos ša­ly­se – vi­du­ti­niš­kai 9 mė­ne­sius.

Ai­ri­jos plo­tas sie­kia 70 782 km2, šaly­je gy­ve­na be­veik 4 mln. gy­ven­to­jų, iš ku­rių per 8 proc. ver­čia­si že­mės ūkiu. Že­mės ūkiui skir­ta 4,4 mln. ha. Be­veik 90 proc. dir­ba­mos že­mės už­ima žo­ly­nai. Tad su­pran­ta­ma, jog la­biau­siai iš­vys­ty­ta yra gy­vu­li­nin­kys­tė. Mel­žia­mų kar­vių au­gi­na­ma apie 1,2 mln.

Są­ly­gos žo­lėms au­gin­ti la­bai pa­lan­kios

Žie­mą tvar­te lai­ko­mos kar­vės pa­pras­tai še­ria­mos žo­lių, kar­tais ku­ku­rū­zų, si­lo­su. Pri­žiū­rė­ti ir nau­do­ti ga­nyk­las oke­a­ni­nio kli­ma­to ša­ly­je yra ga­na pa­pras­ta. Me­ti­nis kri­tu­lių kie­kis Ai­ri­jo­je sie­kia apie 2 000 mm, ta­čiau be­veik nuo­lat pu­čian­tys vė­jai šį di­de­lį kri­tu­lių kie­kį iš­ga­ri­na. Sau­lė nie­kuo­met ne­švie­čia per daug stip­riai ir žo­lės dėl saus­ros ne­nu­ken­čia, o kar­vėms ne­rei­kia ieš­ko­ti pa­vė­sio. Be to, žie­mą ne­bū­na stip­rių šal­čių, to­dėl žo­lės ne­nu­šą­la.

Dėl šių spe­ci­fi­nių są­ly­gų Ai­ri­jos pie­no ūkiuo­se kon­cen­truo­ti pa­ša­rai kar­vėms duo­da­mi tik mel­ži­mo aikš­te­lė­se, nes tai yra vie­nin­te­lė vie­ta, kur juos įma­no­ma pa­skirs­ty­ti pa­gal gy­vu­lių pro­duk­ty­vu­mą. Va­sa­rą di­de­lio pro­duk­ty­vu­mo kar­vėms duo­da­ma tik 2-3 kg kon­cen­truo­tų pa­ša­rų per pa­rą. Žie­mą jie mai­šo­mi su žo­lės si­lo­su. Per me­tus vie­nai 6 000-7 000 kg pie­no duo­dan­čiai kar­vei su­še­ria­ma tik 500-800 kg kon­cen­truo­tų pa­ša­rų. Še­riant vien tik žo­li­niais pa­ša­rais, iš­mil­žiai bū­na apie 5 000 kg pie­no.

Kar­vės ver­šiuo­ja­si se­zo­niš­kai

Ai­ri­jos pie­no ūkiuo­se sie­kia­ma, kad kar­vės ver­šiuo­tų­si anks­ty­vą pa­va­sa­rį (va­sa­rio-ko­vo mė­ne­siais). To­dėl juo­se pa­pras­tai bū­na įreng­ta po dvi mel­ži­mo aikš­te­les ar­ba pie­no li­ni­jas, iš ku­rių vie­na skir­ta melž­ti ką tik ap­si­ver­šia­vu­sioms kar­vėms, t.y. toms, ku­rios ga­mi­na tik kre­ke­nas. Se­zo­niš­kai ver­šiuo­ja­si 85 proc. vi­sų kar­vių.

Ka­dan­gi pa­va­sa­rį gau­na­mas di­džiau­sias pie­no kie­kis, šal­dy­tu­vai ūkiuo­se paprastai yra la­bai di­de­li. Iš kai ku­rių ūkių pie­nas iš­ve­ža­mas du kar­tus per die­ną. Be to, ir pie­no­ve­žiai kur kas tal­pes­ni nei Lie­tu­vo­je. Ūkiuo­se, ku­riuo­se kar­vės ver­šiuo­ja­si se­zo­niš­kai, įreng­ta ir dau­giau ver­šia­vi­mo­si pa­tal­pų.

Tū­las lie­tu­vis pa­klaus­tų, ko­kie to­kio ver­šia­vi­mo­si pri­va­lu­mai – juk ir mel­ži­mo įran­gos rei­kia dau­giau, ir, esant šal­tam orui, ap­si­ver­šia­vu­sioms kar­vėms su ver­še­liais lai­ky­ti rei­kia dau­giau pa­tal­pų? Ai­ri­jos ūki­nin­kas at­sa­ky­tų, kad be­veik vi­sos kar­vės žie­mą nuo 1,5 iki 2 mė­ne­sių bū­na už­trū­ku­sios, tai­gi jų melž­ti ne­rei­kia. Tad ir ūki­nin­kui lais­vo lai­ko lie­ka dau­giau. Be to, ai­rių nuo­mo­ne, iš anks­ti pa­va­sa­rį gi­mu­sių ver­še­lių grei­čiau iš­au­ga te­ly­čios, ku­rios, pa­pras­tai, pir­mą kar­tą ver­šiuo­ja­si jau 24-25 mė­ne­sių am­žiaus.

Pir­me­ny­bė - bran­ges­niems pa­sta­tams

Tvar­ti­nis lai­ko­tar­pis Ai­ri­jo­je tę­sia­si tik 3 mė­ne­sius. Ru­de­niop (nuo spa­lio pa­bai­gos) kar­vės nak­čiai suva­ro­mos į tvar­tus ir tik nuo gruo­džio mė­ne­sio čia lai­ko­mos nuo­lat. Jau va­sa­rio mė­ne­sio pra­džio­je jos vėl iš­ge­na­mos į ga­nyk­las.

At­ro­dy­tų, kad Ari­jo­je kar­vi­dės tu­rė­tų bū­ti šal­tos ir pi­gios, nes jo­se kar­vės bū­na la­bai trum­pai. Ta­čiau re­a­ly­bė yra ki­to­kia: pas­ta­rai­siais me­tais sta­to­mi di­de­li, be­to­ni­niai tvar­tai. Šo­ni­nės sie­nos nė­ra vi­siš­kai at­vi­ros, o pri­deng­tos spe­cia­lia už­dan­ga gy­vu­liams nuo lie­taus ir stip­raus vė­jo ap­sau­go­ti. Pa­vyz­džiui, Da­nui Bak­lė­jui (Dan Buc­kley) nau­jas 160 vie­tų kar­vių tvar­tas su Swing-Over mel­ži­mo įran­ga kai­na­vo 400 tūkst. eu­rų, o vie­nos kar­vės sto­vė­ji­mo vie­ta at­si­ė­jo apie 2 500 eu­rų.

Rit­miškas ga­ny­mas

Ai­ri­jo­je vie­nai kar­vei ski­ria­mas vie­nas ak­ras (2,5 ak­ro - 1 ha) žo­ly­nų plo­to ar­ba skai­čiuo­jant ki­taip 1 ha – 2,5 kar­vės. Žo­lė daž­niau­siai nu­ga­no­ma ir tik re­tai šie­nau­ja­ma. Pas­ku­ti­nis žo­lės der­lius ru­de­nį tu­ri bū­ti pa­lik­tas, kad kar­vės jos ga­lė­tų ras­ti anks­ti pa­va­sa­rį, nes iš­gin­ti gy­vu­lius sten­gia­ma­si kuo anks­čiau (va­sa­rio pra­džio­je ar vi­du­ry­je). Ati­tin­ka­mai anks­ti ga­nyk­los tu­ri bū­ti ir pa­tręš­tos (ko­vo pra­džio­je ar vi­du­ry­je). Žo­ly­nai nau­do­ja­mi la­bai in­ten­sy­viai: į tą pa­tį ga­nyk­los plo­tą kar­vės at­gi­na­mos kas 21 die­ną. Kad žo­lės ge­rai de­rė­tų, iš­be­ria­ma iki 400 kgN/ha. Žo­lės li­ku­čiai nuo­lat nu­šie­nau­ja­mi.

Ka­dan­gi ga­nyk­los nau­do­ja­mos in­ten­sy­viai ir gau­siai trę­šia­mos azo­to trą­šo­mis, be to, sau­lė­tų die­nų bū­na ne­daug, do­bi­lai žo­ly­nuo­se re­tai kur iš­si­lai­ko. Pa­pras­tai ga­nyk­los iš­aria­mos ir sė­ja­mos nau­jos žo­lės kas 10 me­tų. Kar­tais se­ni žo­ly­nai at­nau­ji­na­mi įsė­jant žo­lių sėk­lų.

Ai­ri­jos ūki­nin­kai sie­kia kuo anks­čiau iš­gin­ti kar­ves į ga­nyk­las ir iš­lai­ky­ti ga­ny­mo rit­mą. Iki ba­lan­džio vi­du­rio vi­sos ga­nyk­los tu­ri bū­ti pir­mą kar­tą nu­ga­ny­tos. Jei tai ne­pa­vyks­ta, žo­lė per­au­ga ar­ba jos pri­trūks­ta se­zo­no pa­bai­go­je.

Il­gas ke­lias

Tai­kant to­kią kar­vių au­gi­ni­mo tech­no­lo­gi­ją, pa­grįs­tą in­ten­sy­viu ga­ny­mu, rei­kia įreng­ti il­ga­lai­kius ir at­spa­rius iš­try­pi­mui gy­vu­lių va­ry­mo ta­kus. Ai­ri­jo­je kar­vės net du kar­tus per die­ną tu­ri nu­ei­ti di­de­lius at­stu­mus iš ga­nyk­los iki mel­ži­mo vie­tos. Nors šie ta­kai su pa­pil­do­mu ap­tvė­ri­mu ne­ma­žai kai­nuo­ja, be to, ne­ten­ka­ma da­lies ga­no­mo plo­to, ta­čiau juos įreng­ti ap­si­mo­ka, nes ne­iš­try­pia­mos ga­nyk­los. Be to, nuo­la­ti­nis kar­vių va­ri­nė­ji­mas tu­ri tei­gia­mos įta­kos jų svei­ka­tai, o pa­ly­gin­ti ne­di­de­lis pro­duk­ty­vu­mas jų ne­iš­se­ki­na. Nu­sta­ty­ta, kad Ai­ri­jo­je jos svei­kes­nės ne­gu ki­to­se Eu­ro­pos ša­ly­se.

Kar­vės pa­mel­žia­mos grei­tai

Dau­gu­ma pie­no ūkių Ai­ri­jo­je yra šei­mos ūkiai. Vi­du­ti­nis ban­dos dy­dis – apie 35-50 kar­vių. Ta­čiau pa­ste­bi­mai ūkiai stam­bė­ja, nes di­des­niuo­se ūkiuo­se leng­viau or­ga­ni­zuo­ti dar­bus. Be to, no­rint gau­ti di­des­nes pie­no kvo­tas ir plės­ti ban­dą, rei­kia įsi­gy­ti dau­giau že­mės, ku­rios 1 ha Ai­ri­jo­je kai­nuo­ja 15 000 eu­rų.

Melž­ti sie­kia­ma kuo efek­ty­viau. Stam­biuo­se ūkiuo­se įreng­tos di­de­lės mel­ži­mo aikš­te­lės. Dvi tris va­lan­das trun­kan­tis ir dvi­kar­ti­nis mel­ži­mas per die­ną Ai­ri­jo­je se­niai pa­mirš­tas. Sten­gia­ma­si, kad mel­ži­mas ne­už­truk­tų il­giau kaip pus­an­tros va­lan­dos. Kiek­vie­no­je mel­ži­mo aikš­te­lė­je nu­ma­ty­tos at­sar­gi­nės mel­ži­mo vie­tos.

Ai­ri­jo­je dažniau­siai nau­do­ja­ma Swing-Over mel­ži­mo sis­te­ma. Vie­nam mel­žė­jui pri­ski­ria­ma ne ma­žiau kaip 16, o daž­niau­siai 20–22 mel­ži­mo vie­tos. Mel­ži­mo aikš­te­lių na­šu­mas 120–150 kar­vių ar­ba 1 500–2 000 kg pie­no per va­lan­dą. Vie­no­je Swing-Over aikš­te­lės mel­ži­mo vie­to­je per va­lan­dą su teš­mens ma­sažu ga­li­ma pa­melžti 6 kar­ves, be ma­sažo – 7.

Kad kar­vės bū­tų pa­mel­žia­mos dar grei­čiau, kai ku­rie ūki­nin­kai ren­ka­si mel­ži­mo ka­ru­se­les. Ai­rių nuo­mo­ne, ka­ru­se­lė tu­rė­tų bū­ti ne ma­žes­nė kaip 40–60 vie­tų. To­kio dy­džio aikš­te­lė­je pa­kan­ka vie­no mel­žė­jo.

Kar­vių pro­duk­ty­vu­mas Ai­ri­jo­je be­maž vie­no­das, vi­du­ti­nis pri­mil­žis yra 6 500 kg pie­no. To­dėl vie­no­do pro­duk­ty­vu­mo kar­ves melž­ti leng­viau.

Tik­riau­sia dėl to­kio mel­ži­mo so­ma­ti­nių ląs­te­lių skai­čius ne­bū­na di­des­nis kaip 200 000. Veis­li­niuo­se ūkiuo­se pie­nas dar ge­res­nės ko­ky­bės – 1 ml pie­no so­ma­ti­nių ląs­te­lių bū­na iki 100 000. Vi­du­ti­nė pie­no su­pir­ki­mo kai­na sie­kia apie 0,25 eu­ro (apie 0,86 Lt).

Tai­gi melžimo dar­bai Ai­ri­jo­je yra ge­rai or­ga­ni­zuo­ti, o melžimo tech­ni­ka, pa­ly­gin­ti su ki­to­mis Eu­ro­pos šali­mis, yra ne to­kia bran­gi. Vie­na melžimo vie­ta kai­nuo­ja apie 6 000–7 500 eu­rų. Dau­gu­ma mel­ži­mo įran­gos de­ta­lių yra pa­ga­min­tos iš ne­rū­di­jan­čio plie­no.

Parengta pagal užsienio spaudą