KANADA

Šilt­na­mių dar­ži­nin­kys­tė plė­to­ja­ma vi­so­je Ka­na­do­je. Di­džiau­sia šilt­na­mių da­lis su­kon­cen­truo­ta On­ta­rio, Bri­tų Ko­lum­bi­jos ir Kve­be­ko pro­vin­ci­jo­se. Šilt­na­miuo­se au­gi­na­mi il­ga­vai­siai agur­kai, po­mi­do­rai, sa­lo­tos. Po­mi­do­rai už­ima 58 proc. šilt­na­mių plo­to. Ka­na­do­je 2000 m. iš­au­gin­ta 182,763 tūkst. to­nų šilt­na­mi­nių po­mi­do­rų. Po­mi­do­rų au­gin­to­jai ren­ka­si hib­ri­dus, ku­rių vai­siai bū­tų ge­ros kon­sis­ten­ci­jos, der­lin­gi, di­de­li (200 g ir dau­giau), ne­trū­ki­nė­jan­tys, ne­minkš­tė­jan­tys ir ge­ro sko­nio. Au­gi­na­mi šie po­mi­do­rų hib­ri­dai: Trust, Dom­bi­to, Bel­mon­do, Blitz.

Šilt­na­miuo­se sten­gia­ma­si su­da­ry­ti tin­ka­mas mik­ro­kli­ma­to są­ly­gas dar­žo­vėms au­gin­ti, nes tai le­mia apie 90 proc. jų der­liaus. Šilt­na­mi­nių dar­žo­vių au­gin­to­jai di­de­lį dė­me­sį ski­ria mik­ro­kli­ma­to kon­tro­lei, kar­tu kon­tro­liuo­ja au­ga­lo au­gi­mą. Šilt­na­miuo­se įreng­tos au­to­ma­ti­zuo­tos mik­ro­kli­ma­to bei au­ga­lų mai­ti­ni­mo sis­te­mos. Au­gin­to­jai nau­do­ja įvai­rias hid­ro­po­ni­nes sis­te­mas. Il­ga­vai­siai agur­kai ir po­mi­do­rai dau­giau­sia au­gi­na­mi mi­ne­ra­li­nė­je va­to­je (Parg­ro, Mas­ter tipų). Dau­gu­ma šilt­na­mių stik­li­niai, ap­šil­do­mi du­jo­mis. Ūki­nin­kai (ne vi­si) dar­žo­vėms au­gin­ti nau­do­ja pa­pil­do­mą ap­švie­ti­mą. Lem­pos šilt­na­miuo­se įreng­tos tarp au­ga­lų ei­lių. Jos au­to­ma­tiš­kai įsi­jun­gia ta­da, kai au­ga­lams ne­pa­kan­ka švie­sos. Šilt­na­miuo­se nau­do­ja­mas an­glies dvi­de­gi­nis. Jis pa­skirs­to­mas vamz­de­liais, ku­rie iš­dės­ty­ti au­ga­lo stie­bo apa­čio­je.

Ūkiuo­se įreng­tos pro­duk­ci­jos rū­šia­vi­mo li­ni­jos. Yra ūki­nin­kų, ku­rie prieš rū­šia­vi­mą po­mi­do­rus nu­plau­na. Vė­liau vai­siai, pa­si­nau­do­jant kom­piu­te­riu, rū­šiuo­ja­mi pa­gal spal­vą ir dy­dį. Iš­rū­šiuo­ti vai­siai su­de­da­mi į kar­to­ni­nes dė­žu­tes su plas­ti­ki­niais įdėk­lais, į ku­riuos po­mi­do­rų vai­siai tvar­kin­gai su­gul­do­mi ko­te­liais į vir­šų. Jų skai­čius dė­žu­tė­je svy­ruo­ja nuo 18 iki 39 vie­ne­tų (tai pri­klau­so nuo vai­siaus dy­džio). Pir­mo­s rū­šies po­mi­do­rai su­de­da­mi į kar­to­ni­nes dė­žu­tes ke­lio­mis ei­lė­mis. Net 90 proc. už­au­gin­tų vai­sių yra eks­tra kla­sės.

Au­gin­to­jai su­si­bū­rę į aso­cia­ci­jas, tad jų pro­duk­ci­ja pa­kuo­ja­ma į vie­no­dą ta­rą, o ant vai­sių už­kli­juo­ja­mas au­gin­to­jo žen­klas. Bū­da­mi aso­cia­ci­jos na­riais jie pa­lan­kes­nė­mis są­ly­go­mis įsi­gy­ja trą­šų, bio­lo­gi­nių apsaugos nuo ken­kė­jų prie­mo­nių ir kt.

Sa­lo­tos

Di­džiau­sias sa­lo­tų au­gin­to­jas Ka­na­do­je – „Sun­hau­se farms“. Ūkio dy­dis 7 ha. Čia gū­ži­nės sa­lo­tos au­gi­na­mos iš­ti­sus me­tus. Per me­tus jų iš­au­gi­na­ma 15 mln. vie­ne­tų. Mik­ro­kli­ma­tas šilt­na­my­je re­gu­liuo­ja­mas au­to­ma­tiš­kai. Sa­lo­tų dai­gai au­gi­na­mi ant ste­la­žų dvi­gu­ba po­lie­ti­le­no plė­ve­le deng­ta­me šilt­na­my­je. Virš ste­la­žų įreng­ta lais­ty­mo sis­te­ma bei ap­švie­ti­mas. Sa­lo­tos sė­ja­mos į spe­cia­liai pa­ruoš­tus sub­stra­to ku­be­lius, ku­rie su­dė­ti į juo­das plas­ti­ki­nes ka­se­tes. Vie­no­je ka­se­tė­je tel­pa 276 au­ga­lai. Vė­liau dai­gai per­so­di­na­mi į pa­le­tes. Pir­mą kar­tą per­so­di­nant, pa­le­tė­je su­tal­pi­na­mi 72 dai­gai, an­trą kar­tą - 18 dai­gų.

Sa­lo­tos au­gi­na­mos pa­pil­do­mai ap­švie­čiant. Jos tu­ri bū­ti ap­švie­čia­mos 16 val. per pa­rą. Au­ga­lai pa­le­tė­se au­gi­na­mi mai­ti­na­ma­ja­me tir­pa­le: 30 cm gy­lio ste­la­žai už­pil­domi mai­ti­na­muo­ju tir­pa­lu, į jį pu­čia­mas de­guo­nis. Tas pats mai­ti­na­ma­sis tir­pa­las nau­do­ja­mas ket­ve­rius-pen­ke­rius me­tus. Sa­lo­tų ve­ge­ta­ci­jos pe­ri­odas va­sa­rą trun­ka 45 die­nas, žie­mą – 75 die­nas. Sa­lo­tų der­lius ima­mas kas­dien (iš­sky­rus sek­ma­die­nius). Jos iš­ima­mos iš pa­le­tės ir gū­žė su šak­ni­mis de­da­ma į plas­ti­ki­nę dė­žu­tę. Ant dė­žu­tės už­kli­juo­ja­mas au­gin­to­jo žen­klas. Di­džiau­sia sa­lo­tų da­lis (70 proc.) re­a­li­zuo­ja­ma Ka­na­do­je, ki­ta da­lis eks­por­tuo­ja­ma į JAV.

Dai­gai

Ūki­nin­kai šilt­na­mio dar­žo­vių dai­gus už­si­au­gi­na pa­tys ar­ba per­ka iš ki­tų. Te­ko lan­ky­tis ūky­je, ku­ria­me agur­kų dai­gai au­gi­na­mi dai­gy­ne ant ste­la­žų, po ku­riais nu­ties­tos šil­dy­mo ran­ko­vės. Jie sė­ja­mi į mi­ne­ra­li­nės va­tos ku­be­lius ir dai­gi­na­mi 27-290C tem­pe­ra­tū­ro­je. Dai­gai ap­švie­čia­mi 20 val. per pa­rą. Po 14 die­nų per­so­di­na­mi į mi­ne­ra­li­nės va­tos blo­kus (po 4 vnt. vie­na­me) ir dai­gy­ne au­gi­na­mi 30 die­nų. Po to au­ga­lai iš­ne­ša­mi į šilt­na­mius ir iš­dės­to­mi ja­me. Agur­kai šilt­na­my­je au­gi­na­mi iš­ti­sus me­tus. Pri­klau­so­mai nuo au­gi­ni­mo lai­ko­tar­pio, jie so­di­na­mi skir­tin­gu tan­ku­mu bei skir­tin­gai for­muo­ja­mi. Iš­ski­na­mos vi­sos užuo­maz­gos iš sep­ty­nių aš­tuo­nių la­pų pa­žas­tų.

Po­mi­do­rai ir agur­kai au­gi­na­mi be­veik iš­ti­sus me­tus (kai ku­riuo­se ūkiuo­se po­mi­do­rų ve­ge­ta­ci­ja trun­ka de­šimt mė­ne­sių). Jei pro­duk­ci­jos no­ri­ma tu­rė­ti iš­ti­sus me­tus, po­mi­do­rai au­gi­na­mi dviem eta­pais: pir­mo­jo už­so­di­ni­mo po­mi­do­rai au­gi­na­mi iki bir­že­lio-lie­pos mė­ne­sio, o nau­ji po­mi­do­rai pa­so­di­na­mi tarp se­nų­jų jau ko­vo mė­ne­sį. Pa­si­bai­gus pir­mų­jų po­mi­do­rų ve­ge­ta­ci­jai, ne­tru­kus pra­de­da de­rė­ti jau­ni au­ga­lai. Po­mi­do­rų so­di­ni­mo tan­kis – 2,4–2,5 au­ga­lai kvad­ra­ti­nia­me met­re, o vė­liau pa­lie­ka­ma pa­pil­do­ma at­ža­la, t.y. ant­ra­sis stie­bas: po­mi­do­rai au­gi­na­mi dviem stie­bais iš vie­no krū­mo (tai pri­klau­so nuo ap­švie­ti­mo).

Ka­na­dos ūki­nin­kai nau­do­ja pa­žan­giau­sias dar­žo­vių au­gi­ni­mo šilt­na­miuo­se tech­no­lo­gi­jas: vi­si tu­ri įsi­ren­gę mik­ro­kli­ma­to reguliavimo sis­te­mas, au­ga­lus for­muo­ja, lais­to bei mai­ti­na at­si­žvelg­da­mi į au­gi­ni­mo lai­ko­tar­pį, au­ga­lo fa­zę bei ap­švie­ti­mo są­ly­gas. Be to, iš­au­gin­ta pro­duk­ci­ja kiek­vie­na­me ūky­je yra rū­šiuo­ja­ma ir pa­kuo­ja­ma, t.y. ji vi­siš­kai pa­ruo­šia­ma par­duo­ti.

NORVEGIJA

Nor­ve­gi­jo­je 6 proc. dirbamos že­mės už­ima bul­vės ir dar­žo­vės. Šilt­na­miuo­se au­gi­na­mos dar­žo­vės (po­mi­do­rai, il­ga­vai­siai agur­kai, sa­lo­tos) bei gė­lės, tačiau nor­ve­gai vi­sai ne­au­gi­na sal­džių­jų pa­pri­kų, nes vie­ti­nė rin­ka ne­ap­sau­go­ta mui­to mo­kes­čiais šioms dar­žo­vėms. Pa­pri­kos im­por­tuo­ja­mos iš Olan­di­jos. Nor­ve­gi­jo­je po­mi­do­rai au­gi­na­mi 31 ha šilt­na­mių, agur­kai už­ima 21 ha. Lai­ko­ma, kad op­ti­ma­lus šilt­na­mio plo­tas yra vie­nas hek­ta­ras. Šilt­na­mių sie­nų dan­ga iš dvi­gu­bo plas­ti­ko lakš­tų, vir­šus - stik­li­nis. Šilt­na­miai šil­do­mi elek­tra ar ki­tu ku­ru (tai pri­klau­so nuo kai­nos). Dar­žo­vės au­gi­na­mos įvai­riuo­se sub­stra­tuo­se: mi­ne­ra­li­nė­je va­to­je, per­li­te.

Šilt­na­my­je, ku­ria­me lan­kė­mės, agur­kai au­gi­na­mi per­li­to va­zo­nuo­se. Vie­na­me va­zo­ne au­ga 4 au­ga­lai. Tan­ku­mas - 1,8 au­ga­lo vie­na­me kvad­ra­ti­nia­me met­re. Agur­kų ve­ge­ta­ci­ja 10–11 sa­vai­čių. Jie so­di­na­mi tris kar­tus per me­tus, dai­gus ūki­nin­kas per­ka. Pri­klau­so­mai nuo au­gi­ni­mo lai­ko­tar­pio, ski­ria­si agur­kų for­ma­vi­mas. Dau­ge­ly­je šilt­na­mių įreng­ta už­da­ra hid­ro­po­ni­nio tir­pa­lo sis­te­ma. Nau­do­ja­mas an­glies dvi­de­gi­nis, ku­ris vamz­de­liu pa­duo­da­mas prie šak­nų. Agur­kų der­lius 40-45 kg/m2. Nu­skin­ti agur­kai at­vė­si­na­mi ir pa­kuo­ja­mi kie­kvie­nas at­ski­rai.

Gū­ži­nes sa­lo­tas šilt­na­my­je ga­li­ma au­gin­ti iš­ti­sus me­tus. Jos au­gi­na­mos nau­do­jant dirb­ti­nį ap­švie­ti­mą, ku­rio in­ten­sy­vu­mas 11 tūkst. liuk­sų. Au­gi­mo pra­džio­je sa­lo­tos ap­švie­čia­mos 20 va­lan­dų, vė­liau 18 bei 16 va­lan­dų per pa­rą. So­di­ni­mo tan­kis – 23 aug./m2. Kiek­vie­na sa­lo­tos gū­žė pa­kuo­ja­ma į mai­še­lį, ku­ris suli­tuo­ja­mas. Taip įpa­kuo­ta sa­lo­ta iš­si­lai­ko 4 sa­vai­tes. Į vie­ną dė­žę su­de­da­ma de­šimt sa­lo­tų gū­žių.

Nor­ve­gi­jo­je gū­ži­nės sa­lo­tos au­gi­na­mos ir lau­ke. Pa­vyz­džiui, 45 ha plo­te nuo ko­vo pa­bai­gos iki spa­lio mė­ne­sio iš­au­gi­na­ma 2 mln. vie­ne­tų sa­lo­tų per me­tus.

Te­ko lan­ky­tis pas ūki­nin­ką, ku­ris po­mi­do­rus au­gi­na mi­ne­ra­li­nė­je va­to­je. Dai­gus per­ka. Po­mi­do­rus į šilt­na­mį so­di­na pir­mą­ją va­sa­rio sa­vai­tę. Au­ga­lų tan­kis – 2,6 aug./m2. Jų ve­ge­ta­ci­ja trun­ka iki spa­lio vi­du­rio. Vi­du­ti­nis der­lius 45-47 kg/m2. Šilt­na­my­je po­mi­do­rus ap­dul­ki­na ka­ma­nės. Ūki­nin­kas kas sa­vai­tę ko­re­guo­ja mai­ti­na­mo­jo tir­pa­lo su­dė­tį, daž­nai kon­sul­tuo­ja­si su Olan­di­jos že­mės ūkio spe­cia­lis­tais, kaip ir kuo tręš­ti. Po­mi­do­rai rū­šiuo­ja­mi pa­gal spal­vą ir dy­dį, su­de­da­mi į dė­žu­tes po 6 kg.

Nor­ve­gi­jos ūki­nin­kai, kaip ir ka­na­die­čiai, nau­do­ja pa­žan­gias au­ga­lų au­gi­ni­mo šilt­na­miuo­se tech­no­lo­gi­jas: juose re­gu­liuo­ja­mas mik­ro­kli­ma­tas, vi­siš­kai įreng­ta au­ga­lų mai­ti­ni­mo sis­te­ma. Svar­biau­sia, kad už­au­gin­ta pro­duk­ci­ja vie­to­je rū­šiuo­ja­ma ir pa­ruo­šia­ma par­duo­ti. Nor­ve­gi­jo­je 98 proc. po­mi­do­rų ir agur­kų au­gin­to­jų yra su­si­vie­ni­ję į ko­o­pe­ra­ty­vą. Ja­me spren­džia­mi dar­žo­vių pa­klau­sos, kai­nų, re­a­li­za­vi­mo ir ki­ti klau­si­mai, taip pat įve­ža­moms dar­žo­vėms nu­sta­to­mas mui­to mo­kes­tis at­si­žvel­giant į tai, kiek jų už­au­gi­na vie­tos ūki­nin­kai.