Fi­kas

Fi­kas – šil­kme­džių (Mo­ra­ce­ae) šei­mos au­ga­las, ki­lęs iš tro­pi­nės Azi­jos. Stam­bia­la­pis fi­kas (Fi­cus elas­ti­ca) už­au­ga iki pat lu­bų. Jo la­pai pail­gi, ža­li. Yra įvai­riau­sių ža­lia­la­pių bei mar­ga­la­pių veis­lių. F.ly­ra­ta – la­pai ly­ros for­mos, spar­čiai au­ga. La­biau­siai mėgs­ta­mas šiuo me­tu smul­kia­la­pis F.ben­ja­mi­na su tru­pu­tį nu­svi­ru­sio­mis ša­ko­mis. F.re­tu­sa yra la­bai pa­na­šus į F.ben­ja­mi­na, au­gi­na­mas kaip bon­sas. F.ru­bi­gi­no­sa – ru­dai rau­do­nais la­pais, au­ga lė­tai. Šliau­žian­ty­sis fi­kas F.pu­mi­la (lei­džia svy­ran­čius ūg­lius) ir jo mar­ga­la­pės for­mos gra­žiai at­ro­do pa­ka­bi­na­muo­se va­zo­nuo­se. Svy­ran­ty­sis ir lai­pio­jan­ty­sis F.ra­di­cans la­bai veš­lus, bū­na ir mar­ga­la­pių for­mų.

Žie­mą fi­kus lai­ky­ki­te švie­sio­je vie­to­je. Tem­pe­ra­tū­ra įvai­rioms rū­šims skir­tin­ga: Fi­cus elas­ti­ca, F.ben­ja­mi­na, F.re­tu­sa, F.ly­ra­ta – 15-20oC, F.ru­bi­gi­no­sa – 10oC, F.pu­mi­lus, F.ra­di­cans – vė­siai ar šil­tai, svar­bu šil­ta že­mė ir drėg­nas oras. Lais­ty­ki­te vie­ną kar­tą per sa­vai­tę ir daž­nai purkš­ki­te. Že­mei ne­leis­ki­te iš­džiū­ti, nes tuo­met la­pai nu­svy­ra ir ne­be­at­si­gau­na. La­pus pa­tar­ti­na nu­šluos­ty­ti drėg­na kem­pi­ne. Fi­kams ken­kia tem­pe­ra­tū­ros svy­ra­vi­mai, skers­vė­jai, drėg­mės per­tek­lius. Ru­dos dė­mės ant la­pų daž­niau­siai at­si­ran­da ta­da, kai šak­nis pa­žei­džia pu­vi­nys, t.y. per gau­siai ir per šil­tai lais­to­ma, bū­na per šal­ta. Dėl tų pa­čių prie­žas­čių krin­ta ir la­pai. Per sau­sa­me ore puo­la vo­ra­tink­li­nės er­kės, trip­sai, sky­da­ma­riai.

Dra­ce­na

Dra­ce­na - la­bai de­ko­ra­ty­vus au­ga­las su ža­liais ar dry­žuo­tais, stan­džiais, vaš­kuo­tais la­pais. Pri­klau­so aga­vi­nių (Aga­va­ce­ae) šei­mai. Kil­mės ša­lys - Azi­ja, Piet­ry­čių Azi­ja, Ma­da­gas­ka­ras, Ka­na­rų sa­los, ato­grą­žų ir pu­siau ato­grą­žų Af­ri­ka. Gen­ty­je yra 150 rū­šių.

Dra­ce­nos yra vie­nos daž­niau­siai au­gi­na­mų gė­lių. Dra­ca­e­na de­re­men­sis Bau­sei - la­pai su bal­to­mis juos­to­mis per vi­du­rį, D. san­de­ria­na - dry­žiai si­dab­riš­kai pil­ki ir bal­ti. D. frag­rans - kva­pio­ji dra­ce­na, Lin­de­ni  ir Vic­to­ria su gel­to­no­mis juos­to­mis la­pų pa­kraš­čiuo­se. D. mar­gi­na­ta - vie­na iš po­pu­lia­riau­sių. Jos siau­ri la­pai bū­na ža­li, raus­vai, gels­vai, ža­liai dry­žuo­ti, au­ga tan­kiais kup­liais kuokš­tais. D. ho­o­ke­ria­na - la­pų pa­kraš­čiai pilkš­vi. Se­nes­nės dra­ce­nos la­bai pa­na­šios į pal­mes, ta­čiau su šia au­ga­lų šei­ma jos vi­sai ne­gi­mi­nin­gos.

Žie­mą mėgs­ta švie­sią, erd­vią, pa­kan­ka­mai šil­tą (tem­pe­ra­tū­ra 18-25oC), drėg­ną ap­lin­ką. Lais­ty­ki­te sai­kin­gai, daž­nai nu­purkš­ki­te. Ne­pa­ken­čia nei drėg­mės per­tek­liaus, nei jos sto­kos - tuo­jau pra­de­da kris­ti la­pai. Nuo sau­so oro pa­ru­duo­ja la­pų kraš­tai, puo­la vo­ra­tin­kli­nės er­kės, sky­da­ma­riai. Nuo drėg­mės per­tek­liaus pa­ru­duo­ja la­pų ga­lai, pra­de­da pū­ti šak­nys.

Pal­mės

Pal­mi­nių (Are­ca­ce­ae) šei­mai pri­klau­so apie 200 gen­čių ir 3 000 rū­šių. Gam­to­je jos ve­ša sa­va­no­se, ste­pė­se, dy­ku­mo­se, jū­rų pa­kran­tė­se, ža­liuo­jan­čio­se kal­nų gi­rio­se, drėg­nuo­se ir ūks­min­guo­se ato­grą­žų slė­niuo­se. Pal­mės pa­gal la­pų for­mą yra dve­jo­pos: plunks­niš­ko­sios - la­pai pail­gi kaip pa­par­čių ir vė­duok­liš­ko­sios - la­pai au­ga be­veik ap­skri­to­mis vė­duok­lė­mis.

Kam­ba­riuo­se au­gi­na­mos šios pal­mių rū­šys: Cha­ma­e­do­rea ele­gans- grakš­čio­ji cha­me­do­rė­ja, Ho­weia bel­mo­ria­na- ho­vė­ja, Mic­ro­co­e­lum wed­de­lia­num - ko­ko­si­nis mik­ro­ce­lis, Pho­e­nix ro­e­be­le­nii - fi­ni­kas, Rha­pis hu­mi­lis - ra­pi­pal­mė, Was­hing­to­nia ro­bus­ta - va­šing­to­ni­ja ir ki­tos.

Žie­mą pal­mes lai­ky­ki­te švie­sio­je vie­to­je, 18-23oC tem­pe­ra­tū­ro­je. Lais­ty­ki­te minkš­tu van­de­niu. Vė­ses­nė­je (10oC) vie­to­je lai­ko­mas pal­mes (ra­pi­pal­mę ir va­šing­to­ni­ją) lais­ty­ki­te ma­žiau, o ki­tas, lai­ko­mas šil­čiau - gau­siau: pa­dėk­le vi­sa­da tu­ri bū­ti van­dens, daž­nai api­purkš­ki­te, kar­tais nu­plau­ki­te la­pus. Lais­ty­ki­te at­sar­giai, kad van­duo ne­pa­tek­tų į pal­mės ‘šir­dį’. Šis į svo­gū­ną pa­na­šus su­sto­rė­jęs ūg­lis tu­ri au­gi­mo kū­ge­lį, iš ku­rio au­ga nau­ji la­pai. Jei jis pra­de­da pū­ti, pal­mė žū­va. Pal­mės ne­mėgs­ta šal­tos že­mės - nu­sto­ja aug­ti. Lai­kant šiuos au­ga­lus per drėg­nai, pra­de­da ru­duo­ti vir­šū­nės. Jei oras per sau­sas, ap­nin­ka vo­ra­tin­kli­nės er­ku­tės, sky­da­ma­riai, gels­ta ar­ba ru­duo­ja la­pų ga­lai. Na­tū­ra­lu, kad nu­džiūs­ta apa­ti­niai la­pai. Nu­džiū­vu­sias vir­šū­nes įstri­žai nu­kirp­ki­te žir­klė­mis. Ser­gan­čius la­pus pa­ša­lin­ki­te, pa­lik­da­mi pirš­to il­gio ko­tą.

Sto­ra­la­pis

Tai su­ku­len­tai, vie­na­me­čiai, dvi­me­čiai au­ga­lai, krū­mai su sto­rais prie­ši­niais la­pais, pri­klau­so sto­ra­la­pi­nių (Cras­su­la­ce­ae) šei­mai. Tė­vy­nė - Pie­tų Af­ri­ka, Aust­ra­li­ja. Ži­no­ma 300 rū­šių.

Kam­ba­riuo­se daž­niau­siai au­gi­na­mi sto­ra­la­piai: Cras­su­la ar­bo­res­cens ir į ją pa­na­ši C. Ova­ta. La­pai mė­sin­gi, si­dab­riš­kai pil­ki ar ža­li žvil­gan­tys. Už­au­ga ša­ko­ti, kaip krū­mai, ge­nint ga­li­ma už­au­gin­ti kaip me­de­lius. Ge­rai pri­žiū­ri­mi au­ga­lai, su­lau­kę 10 me­tų am­žiaus, pra­žys­ta ma­žais bal­tais ar raus­vais žie­de­liais. Dar au­gi­na­mi: C. Lac­tea - pie­ni­nis sto­ra­la­pis, la­bai ša­ko­tas, gau­siai žy­di; C. Ru­pest­ris - ša­kos nu­si­drie­ku­sios, la­pai po po­rą su­au­gę, pil­kai ža­li, mė­sin­gi.

Žie­mą sto­ra­la­piams - ra­my­bės pe­ri­odas. Tin­ka švie­si, sau­lė­ta, ga­na sau­sa vie­ta, tem­pe­ra­tū­ra 18-10oC. Lais­ty­ki­te sai­kin­gai. Žiū­rė­ki­te, kad ne­per­džiū­tų že­mė. Kar­tais šil­ta­me kam­ba­ry­je ap­nin­ka ken­kė­jai. Kai oras per drėg­nas, per gau­siai lais­to­ma, pa­ken­kia milt­li­gė, rū­dys.

San­sev­je­ra

San­sev­je­ra - tai dau­gia­me­tis žo­li­nis au­ga­las su sto­rais ci­lin­driš­kais, plokš­čiais la­pais, pri­klau­san­tis aga­vi­nių (Aga­va­ce­ae ) šei­mai. Tė­vy­nė - Pie­tų Af­ri­ka, In­di­ja, Šri Lan­ka. Yra 60 rū­šių.

Kam­ba­riuo­se daž­niau­siai au­gi­na­ma San­se­vie­ra tri­fas­cia­ta - tri­juos­tė san­sev­je­ra su švie­siai ir tam­siai ža­lio­mis juos­to­mis abie­jo­se la­po pu­sė­se. La­pai plokš­ti. San­sev­je­rą daž­nai žmo­nės va­di­na ‘uoš­vės lie­žu­viu’- dėl itin ne­reik­lių au­gi­ni­mo są­ly­gų ir di­de­lio at­spa­ru­mo. Ge­riau­siai au­ga že­muo­se va­zo­nuo­se, du­be­ny­se. De­ko­ra­ty­vios veis­lės ir for­mos: Lau­ren­tii - la­pų pa­kraš­čiai auk­so gel­to­nu­mo, Gol­den Hah­nii - že­ma­ū­gė veis­lė su gel­to­nais dry­žiais.

Žie­mą ge­rai au­ga sau­suo­se, šil­tuo­se bu­tuo­se, pa­ken­čia bet ko­kį ap­švie­ti­mą. Tem­pe­ra­tū­ra 15-18oC, drėg­mė vi­du­ti­nė. Lais­ty­ki­te sai­kin­gai, ne­už­pil­ki­te ant la­pų. Ne­bi­jo kie­to van­dens. Kai bū­na per že­ma tem­pe­ra­tū­ra ir per daug lais­to­ma, ant la­pų at­si­ran­da tam­siai ru­dos dė­mės, jie pra­de­da pū­ti. Pa­žeis­tus au­ga­lus per­so­din­ki­te į švie­žią že­mę. Au­ga­lai žy­di va­sa­rio - ko­vo mėn. Žie­dai žals­vai bal­ti, kve­pian­tys. Tem­pe­ra­tū­ra tuo me­tu tu­ri bū­ti ne že­mes­nė kaip 12oC.

Kro­to­nas

Kro­to­nas - tai gra­žus am­ži­nai ža­liuo­jan­tis žo­li­nis au­ga­las, me­de­lio ar krū­mo for­mos su pla­čiais ir siau­rais la­pais, iš­mar­gin­tais ža­lio­mis, gel­to­no­mis, rau­do­no­mis dė­mė­mis. Pri­klau­so kar­pa­žo­li­nių (Eup­hor­bia­ce­ae) šei­mai. Ki­lęs iš In­di­jos, Ra­mio­jo van­de­ny­no pa­kran­čių. Yra 15 rū­šių.

Vie­nin­te­lė kam­ba­riuo­se ar oran­že­ri­jo­se au­gi­na­ma rū­šis Co­dia­eum va­rie­ga­tum var. pic­tum tu­ri daug for­mų ir veis­lių. Odiš­ki la­pai ga­li bū­ti di­de­li, ly­giak­raš­čiai ar­ba kar­py­ti. Įvai­rių spal­vų (ža­li, gel­to­ni, oran­ži­niai, rau­do­ni, pur­pu­ri­niai) bei raš­tų (dė­mė­ti, taš­kuo­ti, dry­žuo­ti, juos­tuo­ti). Tik se­nes­ni la­pai įgy­ja sa­vo ga­lu­ti­nes spal­vas, to­dėl daž­nai ant to pa­ties au­ga­lo bū­na skir­tin­gų spal­vų la­pų.

Žie­mą kro­to­ną lai­ky­ki­te 18-20oC tem­pe­ra­tū­ro­je, švie­sia­me, sau­lė­ta­me kam­ba­ry­je. Tuo lai­ku ma­žai lais­ty­ki­te, daž­nai nu­purkš­ki­te, drė­kin­ki­te pa­tal­pos orą, nes au­ga­lai ge­riau jau­čia­si drėg­nes­nė­je ap­lin­ko­je. Svar­bu, kad ne­iš­džiū­tų šak­nų gniu­žu­las. Nuo sau­sio pra­džios kas 15 die­nų po tru­pu­tį pa­tręš­ki­te (1 g/l) kom­plek­si­nė­mis trą­šo­mis. Kai kam­ba­ry­je lai­ko­si 10-12oC tem­pe­ra­tū­ra, pra­de­da kris­ti kro­to­no la­pai. Per sau­sa­me ore pra­de­da ru­duo­ti la­pų pa­kraš­čiai, puo­la ken­kė­jai. Per daž­nai lais­tant, pra­de­da pū­ti šak­nys, ant la­pų at­si­ran­da tam­siai ru­dos dė­mės, krin­ta la­pai.