Lan­ky­da­mie­si ES ša­ly­se Lie­tu­vos pie­no ga­min­to­jai vis daž­niau va­ka­rie­čių fer­me­rių klau­sia, ar šiems ne­ke­lia ne­ri­mo bū­si­ma lie­tu­vių kon­ku­ren­ci­ja. Klausimas aktualus, nes pie­no ga­my­bos sri­ty­je vis ma­žiau pra­lai­mi­me. Pra­stes­nė pa­dė­tis pas mus tik, kai palyginame pie­no su­pir­ki­mo kai­nas, pro­duk­ci­jos re­a­li­za­vi­mą ir ga­li­my­bes ko­o­pe­ruo­tis.

Tuo įsitikinti ir įvertinti turėjo galimybę di­de­lė lie­tu­vių ūki­nin­kų gru­pė, pa­gal ben­drą Da­ni­jos vy­riau­sy­bės ir Lie­tu­vos tech­ni­nių pa­slau­gų  ko­o­pe­ra­ty­vo “Ko­te­nas” pro­gra­mą ne­se­niai ap­si­lan­kiu­si da­no pie­no ga­min­to­jo ūky­je.

Dėl pa­sko­los ban­ki­nin­kų įti­ki­nė­ti ne­rei­kė­jo

Iki 2001 metų pa­va­sa­rio da­nas Bent­sas Pe­der­so­nas bu­vo  mies­to kau­bo­jus. Taip Da­ni­jo­je va­di­na­mi kai­me gy­ve­nan­tys žmo­nės, ku­rie tik pu­sę lai­ko ski­ria dar­bams sa­vo ūky­je. Ta­čiau vie­ną die­ną Bent­sas pa­sa­kė sau ir sa­vo žmo­nai Li­zai, kad jo gy­ve­ni­mo bū­das – verstis pie­ni­nin­kys­te. Tik šį dar­bą dirb­da­mas jis jau­čia­si lai­min­gas. Li­za ne­pri­ekaiš­ta­vo, bet sa­vo gy­ve­ni­mo bū­do ne­i­ža­dė­jo at­si­sa­ky­ti. Taip ir su­si­ta­rė: Bent­sas dirbs ūky­je, o ji­ dar­buo­sis va­di­na­mo­jo­je so­cia­li­nės pa­gal­bos ko­mu­no­je.

Po pus­me­čio Pe­der­so­nai per­si­kė­lė gy­ven­ti į nau­ją so­dy­bą ne­to­li Hor­sen­so mies­to. Čia jau bu­vo pa­sta­ty­ta nau­ja 130 vie­tų pa­lai­do lai­ky­mo šal­toji kar­vi­dė, su­mon­tuo­ta mel­ži­mo ir pie­no šal­dy­mo įran­ga. Tai pa­da­ry­ta, ži­no­ma, ne bur­tų laz­de­le pa­mo­ja­vus. Nau­ji pa­sta­tai, įran­ga, že­mės ūkio tech­ni­ka ir dar 43 (iš vi­so 95) Da­ni­jos ža­lo­sios  fer­me­riams kai­na­vo apie 2,2 mln. Lt. Šią su­mą su 4-6 proc. pa­lū­ka­no­mis Pe­der­so­nai ban­kui pa­si­ža­dė­jo grą­žin­ti per 30 me­tų. 

Pa­sak Bent­so, dėl pa­sko­los ban­ki­nin­kų įti­ki­nė­ti ne­rei­kė­jo, nes pie­ni­nin­kys­tė Da­ni­jo­je  lai­ko­ma pel­nin­ga že­mės ūkio ša­ka. Tie­sa, kol kas vi­si gau­na­mi pi­ni­gai su­grįž­ta į tą pa­tį ver­slą, tai­gi šei­mą iš­lai­ko mies­te dir­ban­ti žmo­na.

Ūky­je ofi­cia­liai dir­ba tik Bent­sas ir vie­nas sam­do­mas dar­bi­nin­kas. Ta­čiau po at­kak­les­nių klau­si­nė­ji­mų pa­aiš­kė­jo, kad  fer­me­riui kar­tais dar tal­ki­na jo tė­vas ir dė­dė. Be to, ku­ku­rū­zų si­lo­są ir šie­nai­nį pa­ruo­šia sam­dy­ta fir­ma. Pa­tiems tuo už­si­im­ti  ne­bu­vo lai­ko. To­kia tvar­ka pa­si­tei­si­no, taip bus dir­ba­ma ir šiemet.

Kar­vės mel­žia­mos du kar­tus per die­ną, o iš ūkio pie­nas iš­ve­ža­mas kas an­trą die­ną. Per me­tus iš Da­ni­jos ža­lų­jų vi­du­ti­niš­kai pri­mel­žia­ma po 7 500 kg pie­no. Bent­sas skun­džia­si, kad jau ant­rus me­tus ne­di­dė­ja vi­du­ti­nė pie­no su­pir­ki­mo kai­na. Pernai už pie­no ki­log­ra­mą fer­me­ris gau­davo apie 1,35 Lt., (Da­ni­jo­je su­per­ka­mas tik aukš­čiau­sios rū­šies pie­nas).  Be­je, nuo lie­pos iki rug­sė­jo mėn. mo­ka­ma apie 12 proc. dau­giau. Ma­žiau­sios  pie­no su­pir­ki­mo kai­nos bū­na ko­vo ir ba­lan­džio mė­ne­siais. Taip sie­kia­ma iš­lai­ky­ti tą pa­tį pie­no ga­my­bos ly­gį.

Pie­no su­pir­ki­mo kai­nų dy­dis bus aiš­kes­nis, jei­gu pa­mi­nė­si­me, kad lit­ras dy­ze­li­nio ku­ro, ku­rio su­nau­do­ji­mo  kie­kis ne­ri­bo­ja­mas, kai­nuo­ja apie 1 Lt, o elek­tros ener­gi­ja - 0,7 Lt/kWh.

Bent­sas pri­si­pa­ži­no, kad su­kly­do prog­no­zuo­da­mas  pri­mil­žio di­dė­ji­mą. Pri­trūks pie­no kvo­tos, to­dėl da­lį pie­no teks… iš­pil­ti.  Ži­no­ma, ga­li­ma ieš­ko­ti, kas per­tek­li­nį pie­ną nu­pirk­tų, ta­čiau tek­tų su­mo­kė­ti to­kią pat bau­dą, kiek jis kai­nuo­tų. To­kiu at­ve­ju pa­tir­tų nuos­to­lį, nes nie­kas ne­su­mo­kės už pra­ras­tą lai­ką ir trans­por­to iš­lai­das.

Kvo­tų bir­ža pri­me­na auk­cio­ną

Šį­met  ban­da tu­rė­tų pa­di­dė­ti iki 125 kar­vių. Bent­sas jau vie­šai pa­skel­bė, kad  no­rė­tų pirk­ti 150 tūkst. kg pie­no kvo­tą. Jos kai­ną ga­li­ma tik apy­tiks­liai nu­ma­ty­ti. Pa­vyz­džiui, per­nai pie­no kvo­tos ki­log­ra­mas kai­na­vo tiek pat, kiek ki­log­ra­mas su­per­ka­mo pie­no. Tik­rą­ją kai­ną pa­skel­bia Da­ni­jos pie­ni­nių val­dy­ba.  “Ag­ro Bu­si­ness De­ve­lop­ment Ltd.” (ABD) kom­pa­ni­jos kon­sul­tan­tas  Hol­geris Pe­der­se­nas “Ma­no ūkiui” pa­tiks­li­no, kaip nu­sta­to­ma pie­no kvo­tos kai­na. Iš es­mės  pa­na­šiai da­ro­ma ir ki­to­se ES ša­ly­se. Ti­kė­ti­na, kad Lie­tu­va ne­bus iš­im­tis. Tai­gi du kar­tus per me­tus že­mės ūkio lei­di­niuo­se ir pie­no kvo­tų bir­žo­je, ku­rią or­ga­ni­zuo­ja Da­ni­jos pie­ni­nių val­dy­ba, fer­me­riai  pa­skel­bia, ko­kio dy­džio kvo­tą no­ri pirk­ti ar par­duo­ti, ir nu­ro­do kai­ną. Ži­no­ma, no­rin­tieji par­duo­ti sie­kia di­des­nės kai­nos, per­kan­tieji – ma­žes­nės. Bū­na įvai­rių si­tu­a­ci­jų, bet daž­niau­siai  kvo­tų pa­klau­sa yra di­des­nė negu pa­siū­la. Dau­giau­sia ga­li­my­bių nu­si­pirk­ti kvo­tą tu­ri fer­me­ris, pa­siū­lęs di­džiau­sią kai­ną. Bent­sas pri­si­mi­nė, jog per­nai vie­nas drą­suo­lis pa­si­siū­lė kvo­tą pirk­ti net po 1,85 Lt/kg. Tiek mo­kė­ti ne­rei­kė­jo, ta­čiau jo pa­siū­ly­mas ge­ro­kai pa­di­di­no siū­ly­tų kvo­tų kai­nų vi­dur­kį. Tai­gi šis kon­kur­sas šiek tiek pri­me­na auk­cio­ną. Pa­siū­liu­siam ma­žiau­sią kai­ną kvo­tos ga­li ne­lik­ti, nes pir­miau­sia tei­sė pirk­ti su­tei­kia­ma fer­me­riui, pa­siū­liu­siam di­džiau­sią kai­ną.  Pa­sak ABD kon­sul­tan­to, per­kan­tiems kvo­tą pa­tar­ti­na pa­si­kon­sul­tuo­ti su fi­nan­si­nin­kais, ku­rie tu­ri daug in­for­ma­ci­jos ir ga­li prog­no­zuo­ti kvo­tos kai­nos vi­dur­kį. Per­nai kvo­tų bir­žo­je Bent­sas  nu­si­pir­ko 150 tūkst. kg pie­no kvo­tą, už ku­rią su­mo­kė­jo 193,2 tūkst. Lt (apie 1,28 Lt/kg).

Anot H.Pe­der­se­no, kol kas pa­siū­la kvo­tų bir­žo­je ne­ma­žė­ja. Tai reiš­kia, kad pie­no ūkiai Da­ni­jo­je stam­bė­ja. Dar yra daug va­di­na­mų­jų mies­to kau­bo­jų, ku­rie sa­vo ma­lo­nu­mui lai­ko 50-60 kar­vių. Ta­čiau ro­man­ti­kai mies­to kau­bo­jai sens­ta – šį­met  jų am­žiaus vi­dur­kis pa­sie­kė 53 me­tus. Tai­gi jie vis daž­niau pa­gal­vo­ja, kad dėl stip­rė­jan­čios kon­ku­ren­ci­jos at­ei­na lai­kas po­mė­gio at­si­sa­ky­ti, par­duo­ti kar­ves, daug pi­ni­gų gau­ti už kvo­tas ir ra­miai gy­ven­ti. Darb­da­viai mies­tuo­se kau­bo­jų lau­kia iš­skės­to­mis ran­ko­mis – jie lai­ko­mi pa­sto­via ir są­ži­nin­ga dar­bo jė­ga. To­dėl rin­ko­je na­tū­ra­liai dau­gė­ja ke­tu­rias­de­šimt­me­čių “bent­sų”, ku­rie sa­ko, kad  pie­ni­nin­kys­tė yra jų gy­ve­ni­mo bū­das. Ta­čiau ir to­kie akty­vūs fer­me­riai rin­ko­je ne­iš­si­lai­ky­tų po vie­ną.

Ma­žas ko­o­pe­ra­ty­vas mo­ka dau­giau nei mo­no­po­li­nin­kas

Apie 96 proc. Da­ni­jos pie­no rin­kos už­ima pie­no ga­min­to­jų ko­o­pe­ra­ty­vai.  Ta­čiau Bent­sas džiau­gia­si, kad ne­pri­klau­so Eu­ro­po­je be­ne di­džiau­siam  Da­ni­jos ir Šve­di­jos ko­o­pe­ra­ty­vui “Ar­la Fo­ods”. Da­bar jis tu­ri apie 15 tūkst. na­rių. Šis mil­ži­nas An­gli­jos rin­ko­je per­nai nuos­to­lin­gai in­ves­ta­vo apie 350 mln. Lt, per  AB “Pie­no žvaigž­dės” įkė­lė ko­ją ir į Lie­tu­vą. Tai­gi  pie­no ga­min­to­jų ko­o­pe­ra­ty­vas ki­to­se ša­ly­se dir­ba kaip ak­ci­nė ben­dro­vė. Da­ni­jos pie­no ga­min­to­jai ma­no, kad dėl šių prie­žas­čių pie­no su­pir­ki­mo kai­na Da­ni­jo­je ne­ky­la jau ant­rus me­tus.

Šis kooperatyvas per tris­de­šimt me­tų  Da­ni­jos rin­ko­je vie­ną po ki­tos “su­val­gė” šim­tus ma­žų įmo­nė­lių ir vir­to mo­no­po­li­nin­ku. To­dėl ne vi­si pa­ten­kin­ti to­kia ko­o­pe­ra­ci­ja. Rin­ko­je iš­li­ko tik ke­lio­li­ka ma­žų ko­o­pe­ra­ti­nių pie­ni­nių. Pa­čiai ma­žiau­siai iš jų pie­ną tie­kia Bent­sas. Pa­sak ABD kon­sul­tan­to H.Pe­der­se­no, tai lie­tu­viš­ko po­bū­džio už­da­ras ko­o­pe­ra­ty­vas.  Per me­tus tik apie 6 mln. kg pie­no per­dir­ban­ti ko­o­pe­ra­ti­nė įmo­nė tu­ri 18 na­rių pie­no ga­min­to­jų. Įmo­nės di­rek­to­rius Ra­no Has­mu­se­nas “Ma­no ūkiui” sa­kė, kad pie­ni­nės apy­var­ta per 100 me­tų (ji įkur­ta 1887 m.) ne­daug pa­si­kei­tė. Ji rin­ko­je iš­li­ko tik to­dėl, kad ga­mi­na la­bai spe­ci­fi­nę pro­duk­ci­ją, ku­ria mo­no­po­li­nin­kė “Ar­la Fo­ods” ne­si­do­mi.  Jau ke­lio­li­ka me­tų ko­o­pe­ra­ty­vas ga­mi­na la­bai rie­bius (apie 60 proc.) sū­rius su čes­na­kais, kra­pais, per­si­kais, ana­na­sais, rie­šu­tais, net ro­mu ir ki­tais prie­sko­niais, ko­kių tik pa­gei­dau­ja už­sa­ko­vai Ja­po­ni­jo­je.

Dėl itin sėk­min­gai su­si­klos­čiu­sių eks­por­to ap­lin­ky­bių šis ma­žu­tis ko­o­pe­ra­ty­vas sa­vo na­riams už pie­no ki­log­ra­mą mo­ka 0,1 Lt dau­giau negu ki­ti ga­min­to­jai ša­ly­je. Tiek pi­ni­gų Bent­sui už­ten­ka pa­sam­dy­ti ūky­je dar­bi­nin­ką.

Lie­tu­viai ūki­nin­kai pa­ste­bė­jo, kad tvar­ka šio­je įmo­nė­je ne­ver­ta ES ser­ti­fi­ka­to. Ki­ta ver­tus, to­kio pa­žy­mė­ji­mo jai ir ne­rei­kia, nes pro­duk­ci­ja eks­por­tuo­ja­ma už ES ri­bų.  Tie­sa, įmo­nės di­rek­to­rius ti­ki­no, kad  su­per­ka­mo pie­no ko­ky­bė yra ne­pri­ekaiš­tin­ga. Pie­no ko­ky­bi­niai ro­dik­liai tik­ri­na­mi kar­tą per sa­vai­tę. Per 15 me­tų tik vie­ną kar­tą su­pirk­ta­me pie­ne ras­ta an­ti­bio­ti­kų. To­kiais at­ve­jais ne tik  ne­mo­ka­ma už tris die­nas tiek­tą pie­ną, bet ir ga­li bū­ti ski­ria­ma di­de­lė bau­da.

Nuo ne­at­me­na­mų lai­kų ko­o­pe­ra­ty­ve ga­lio­ja su­si­ta­ri­mas: vi­są pa­gal kvo­tą pa­ga­mi­na­mą pie­ną par­duo­ti tik ko­o­pe­ra­ty­vui, o šis fer­me­riui už pie­ną su­mo­ka du kar­tus per mė­ne­sį. Apie 8 proc. lė­šų lie­ka pie­ni­nei ei­na­mo­sioms iš­lai­doms. To­dėl ko­o­pe­ra­ty­vui ne­rei­kia sko­lin­tis ban­kuo­se. Me­tų pa­bai­go­je gau­tas pel­nas na­riams da­li­ja­mas pa­gal apy­var­tą su ko­o­pe­ra­ty­vu.

“Šis ko­o­pe­ra­ty­vas man su­tau­po daug pi­ni­gų”, - sa­ko Bentsas Pe­der­se­nas.