Vilnius. Šalyje yra beveik 3,5 mln. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės. Ką būtina žinoti ją parduodant, perkant, dovanojant ar paveldint?

Žemės sklypo pardavimas

Asmuo, nusprendęs parduoti sklypą, pirmiausiai turi pateikti apie tai pranešimą Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT).

Tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą informuoja visus asmenis, turinčius pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės sklypą. Informacija paskelbiama ir NŽT interneto svetainės skelbimų skiltyje.

Ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo pirmumo teisę turinčių asmenų informavimo, pardavėjui išduodama pažymą, kad žemės sklypas turėtų būti parduodamas pirmumo teisę turinčiam ir jį pirkti sutikusiam asmeniui ir jis nurodomas.

Kai pageidauja keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, pardavėjui nurodomi jie visi ir savininkas pats nusprendžia, su kuo sudaryti sandorį.

Jei nė vienas pirmumo teisę turintis asmuo nepareiškė noro pirkti, tai nurodoma pažymoje ir pardavėjas žemę gali parduoti bet kam, tačiau tik už tokią pačią kainą, kuri yra nurodyta pranešime dėl sprendimo. Jei norima parduoti už mažesnę nei nurodyta kaina, reikalingas atskiras pranešimas.

Pirkimas turint pirmumo teisę

Turintis pirmumo teisę, gavęs pranešimą apie parduodamą sklypą ir norintis jį pirkti asmuo per 15 darbo dienų turi pateikti savo sprendimą NŽT.

Taip pat jis turi kreiptis į NŽT ir pateikti prašymą dėl sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo.

Tarnyba ne vėliau kaip per 15 darbo dienų turi patikrinti prašyme nurodytą informaciją, kad asmeniui įsigijus šį sklypą jam (kartu su susijusiais asmenims) priklausantis žemės ūkio paskirties žemės bendras plotas nebus didesnis kaip 500 ha.

Nenustačius trūkumų ir apribojimų, išduodamas sutikimą įsigyti. Jei paaiškėja, kad po sandorio plotas būtų didesnis nei 500 ha, sutikimas neišduodamas.

Pirkimas neturint pirmumo teisės

Pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą neturint tam pirmumo teisės galima tik tuo atveju, jeigu visi asmenys, turintys tokią teisę, atsisakė pirkti siūlomą žemės sklypą, ir tik už tokią kainą, kuri yra nurodyta pirminiame pardavėjo pranešime.   

Tokiu atveju asmuo pats turi kreiptis į NŽT ir pateikti prašymą įsigijimo. Kaip ir ankstesniu atveju, NŽT tikrina ar nebus viršytas 500 ha plotas.

Visais anksčiau išvardintais atvejais, žemės sklypo pardavėjui turint NŽT išduotą pažymą, o žemės sklypo pirkėjui turint NŽT išduotą sutikimą, asmenys gali kreiptis į notarą dėl pirkimo–pardavimo sandorio įteisinimo.

Žemės sklypo dovanojimas

Dovanojimo atveju į Tarnybą privalo kreiptis tik asmuo, kuriam yra dovanojamas žemės sklypas. Kaip ir pirkimo atveju, būtina pateikti prašymą dėl sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo, o NŽT patikrina, kad bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas nebus didesnis kaip 500 ha.

Nenustačius trūkumų ir apribojimų, išduodamas sutikimas.

Sklypo paveldėjimas

Žemės sklypo paveldėjimo atveju nė vienai iš šalių į NŽT kreiptis nereikia. Šiuo atveju netaikomas ir reikalavimas neviršyti 500 ha bendrai turimo žemės ūkio paskirties žemės ploto.