Ūkio augimą lemia gyventojų vartojimas, investicijos, eksportas
2018-08-20

Komentuoja Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas

Lietuvos ekonomika tesiplėtoja sparčiai, nors mažiau palanki tarptautinės aplinkos raida ir slopina eksportuojamų prekių bei paslaugų paklausą, o eksporto augimas 2018 m. pirmąjį pusmetį pastebimai sulėtėjo. Statybų sektorius po kelerių metų pertraukos vėl yra tarp ekonominių veiklų, labiausiai prisidedančių prie mūsų šalies ūkio augimo. Lietuvos banko ekspertai tebesitiki, kad šiais metais šalies ūkio plėtra toliau bus pakankamai sparti.

Lietuvos ekonomikos augimo tempas lieka spartus. Šalies realusis BVP, kaip rodytų Lietuvos statistikos departamento skelbiamas išankstinis įvertis, 2018 m. antrąjį ketvirtį per metus padidėjo 3,7 proc. (2017 m. ūkis augo 3,9 proc.).Tai lėmė keli veiksniai: augantis prekybos ir transporto sektoriaus aktyvumas, stipri vidaus paklausa.

Vidaus paklausą didina ir gyventojų vartojimas, ir investicijos. Augantį gyventojų vartojimą skatina sparčiai kylantis darbo užmokestis, be pertrūkio didėjantis nuo 2011 m., ir nuosaikiau nei 2017 m. augančios kainos, taip pat nuo šių metų pradžios padidintos socialinės išmokos. Investicijų augimui didžiausią įtaką daro dėl darbuotojų trūkumo ir darbo jėgos brangimo didėjančios įmonių paskatos automatizuoti ir skaitmeninti gamybos procesus, istorines aukštumas pasiekęs gamybos pajėgumų panaudojimo lygis ir gana palanki skolinimosi aplinka finansų sektoriuje.

Investicijas teigiamai veikia ir pradėję gausėti ES paramos lėšų srautai, jie prisideda prie augančio statybų sektoriaus aktyvumo.

Tačiau eksporto augimas 2018 m. pirmąjį pusmetį yra pastebimai lėtesnis, palyginti su praėjusiais metais. Būtent ši priežastis labiausiai lemia nuosaikesnę Lietuvos ūkio plėtrą pirmąjį pusmetį. Lėtesnė ir lietuviškos kilmės eksporto, ir reeksporto plėtra, ji apima daugelį prekių grupių. Tokiai eksporto raidai didžiausią įtaką daro nuosaikiau auganti išorės paklausa.

Vis dėlto duomenys rodo, kad Lietuvos eksportuotojai kol kas išlieka konkurencingi – net ir mažesnio palankumo sąlygomis jie sugeba įgyti vis didesnę eksporto rinkos dalį pagrindinėse prekybos rinkose.

Paklausa Lietuvos eksportuojamai produkcijai slopsta daugelyje pagrindinių prekybos partnerių. Euro zonoje – svarbiausioje lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų prekybos partnerėje – šis sulėtėjimas siejamas su vangesniu viso ūkio augimu. Tai lėmė nepalankios oro sąlygos, streikai metalo pramonės įmonėse, neaiškumas dėl fiskalinių paskatų kai kuriose euro zonos valstybėse. Pavyzdžiui, Italijoje įmonės laikinai pristabdė investicijas laukdamos sprendimo dėl mokestinių lengvatų investicijoms pratęsimo.

Rusijos rinkoje, kuri ypač svarbi Lietuvos reeksportuojančioms įmonėms, paklausos iš Lietuvos importuojamai produkcijai sulėtėjimas daugiausia yra susijęs su pasibaigusiu gamybai ir prekybai skirtų atsargų lygio atkūrimu, kuris buvo sumažėjęs ekonominio nuosmukio metu.

Šiais metais Lietuvos ūkio plėtra ir toliau bus pakankamai sparti, tačiau šiek tiek lėtesnė nei pernai. Lietuvos bankas nepakeitė savo vertinimų ir tebesitiki, kad 2018 m. ūkio augimas sudarys 3,2, o 2019 m. – 2,7 proc. Vis dėlto yra nemažai rizikų, kurios gali nulemti kitokią ūkio raidą. Tarp jų – neapibrėžtumas, kiek truks pastaruoju metu stebimas padidėjęs pasaulio ekonomikos augimas, taip pat nežinia, kiek ilgai truks mažesnio ekonomikos augimo euro zonoje laikotarpis.

Šiuo metu numatomą ekonomikos raidą pastebimai galėtų pakeisti ir intensyvesnis ES paramos lėšų panaudojimas, taip pat kitokia migracijos srautų raida. Neverta pamiršti ir rizikos, susijusios su derybų dėl Brexito baigtimi, „muitų karais“, mažu darbo našumo augimu, griežtesnėmis finansinėmis sąlygomis pasaulio rinkose.

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai