Spausdinti

  Naminių veislių paukščių beieškant 
Mano kis 2007/11


Dr. Sigitas JANUŠONIS,
dr. Robertas JUODKA,
dr. Audronė KIŠKIENĖ
LVA Gyvulininkystės institutas


Kiek Lietuvoje auginama vietinių veislių paukščių, kokie jie, ar pasikeitė jų išvaizda, kokiomis sąlygomis paukščiai laikomi ir kaip prižiūrimi? Į šiuos ir kitus klausimus pabandėme atsakyti išsirengę į ekspediciją po Lietuvos kaimus.

Buvo renkami duomenys apie didesnius įvairių naminių paukščių pulkus, auginamus Lietuvoje. Paukščių augintojus galima suskirstyti į kelias grupes: paukščių mylėtojus ir kolekcininkus. Kolekcininkai stengiasi išlaikyti autentiškų veislių paukščius, t. y. pavasarį, poravimosi metu paukščiai būna suskirstyti į atskirus voljerus, kol išperi pakankamą kiekį palikuonių. Tokių paukščių paplitimas, kaip ir jų produktyvumas, nėra didelis. Paprastai jie auginami kaimo turizmo sodybose.

Paukščių mylėtojai laiko didesnius paukščių pulkus, nekreipdami dėmesio į veislių autentiškumą. Pulke dažniausiai būna įvairių veislių ir hibridų mišrūnai. Jie yra gana produktyvūs, daugiausia auginama kiaušinių ir mėsos krypties vištų, kurios tarp kaimo gyventojų yra ypač populiarios.

Vietinių vištų populiacijos

Iš vietinių paukščių Lietuvos gyventojai daugiausiai laiko vištų. Vietinių vištų kūnas yra stačiakampio formos, liemuo horizontalus, gilus ir platus, galva vidutinio ilgio, pailga su lapo formos skiautere, raudonais ausų speneliais ir geltonu snapu. Kaklas vidutinio ilgio, tiesus, gerai apsiplunksnavęs, krūtinė išgaubta, nugara plati, prailginta, tiesi. Kojos stip­rios, geltonos, sparnai silpnai išvystyti, nedideli, uodega maža, gerai apsiplunksnavusi.

Vietinių vištų spalvos labai įvairios. Jos būna pilkos, baltos su juoda, baltos su ruda, rudos, juodos, sidabriškai pilkos, šviesiai rudos, baltai rudos, raibos, rudai raibos, raudonos, tamsiai rudos, juodai rudos, rudai juodai baltos, rudai baltos, juodai baltai raibos, šviesiai rudos su juodais plunksnų galiukais ir tamsiai rudos su juodais galiukais.

Paukščių mylėtojai nurodė, kad vietines vištas savo ūkiuose laiko nuo 9 iki 55 metų, kiti pabrėžė, kad augina „tuos pačius paukščius visą gyvenimą“. Vištų pulkelių dydis svyruoja nuo 10 iki 150 paukščių.

Remiantis surinktais duomenimis, pramoninės vištos, t. y. kultūrinių krosų hibridai, Lietuvoje sudaro 68,4 proc. Vietinių veislinių grupių vištos sudaro 31,6 proc. Iš jų labiausiai paplitusios yra stambiojo tipo arba smilginės vištos (23,8 proc.). Rečiau sutinkamos yra dėsliojo tipo arba širmės vištos (5,0 proc.). Mažiausiai auginama dekoratyvinių vištų (2,8 proc.).

Dekoratyvinės. Šio tipo vištos turi „kuodus“, „barzdas“, „bakenbardus“, jų kojos apaugusios plunksnomis. Suaugusios vištos sveria apie 2,5–3,0, gaidžiai apie 4,0 kg. Paukščiai būna įvairių spalvų. Sudeda apie 180–200 kiaušinių per metus. Apie 25 proc. vištų peri. Viena augintoja iš Alytaus rajono pasakojo, kad karpo vištoms kuodus, nes, pasak jos, vištos su „kuodais“ blogai mato ir tampa lengvu plėšriųjų paukščių grobiu.

Smilginės (stambiojo tipo). Jų liemuo masyvesnis, krūtinė platesnė. Suaugusių tokio tipo vištų gyvasis svoris yra apie 2,5–3,0, gaidžių apie 4,0 kg. Jų plunksnos šviesios su tamsesniais dryžiais visame kūne. Per metus vištos sudeda apie 160–200 kiaušinių. Kiaušiniai būna įvairaus intensyvumo rudos spalvos. Peri apie 20–25 proc. vištų.

Širmės (smulkiojo tipo). Šių paukščių liemuo „lengvesnis“, krūtinė siauresnė. Paukščiai yra mažesnio svorio: suaugusios vištos sveria apie 1,8–2,5, gaidžiai apie 3,0 kg. Širmės būna įvairaus margumo. Jų dėslumas siekia apie 220 kiaušinių per metus, kiaušiniai rudi. Peri apie 8–9 proc. vištų. Mėsos išeiga prasta.

Buvo renkami duomenys apie didesnius įvairių naminių paukščių pulkus, auginamus Lietuvoje. Paukščių augintojus galima suskirstyti į kelias grupes: paukščių mylėtojus ir kolekcininkus. Kolekcininkai stengiasi išlaikyti autentiškų veislių paukščius, t. y. pavasarį, poravimosi metu paukščiai būna suskirstyti į atskirus voljerus, kol išperi pakankamą kiekį palikuonių. Tokių paukščių paplitimas, kaip ir jų produktyvumas, nėra didelis. Paprastai jie auginami kaimo turizmo sodybose.

Paukščių mylėtojai laiko didesnius paukščių pulkus, nekreipdami dėmesio į veislių autentiškumą. Pulke dažniausiai būna įvairių veislių ir hibridų mišrūnai. Jie yra gana produktyvūs, daugiausia auginama kiaušinių ir mėsos krypties vištų, kurios tarp kaimo gyventojų yra ypač populiarios.

Vietinių kalakutų populiacijų paplitimas

Lietuvoje auginamų vietinių kalakutų liemuo gana stambus, priekyje platus ir siaurėjantis į uodegos pusę; galva nedidelė, akys tamsiai rudos, kaklas vidutinio ilgumo; krūtinė plati, gili, išgaubta. Nugara lygi ir ilga, nuolaidi uodegos link, sparnai gerai išsivystę, uodega ilga, kojos storos.
Yra įvežama įvairių kultūrinių krosų hibridinių sunkiųjų kalakutų, kurie sudaro 85,5 proc. Iš vietinių kalakutų labiausiai paplitę bronziniai kalakutai (8,6 proc.). Pabarinių kalakutų rasta 4,3, baltųjų – 1, o molinių – 0,6 procento.
Bronziniai. Šio tipo kalakutų patinų plunksnos kaklo srityje ir viršutinėje krūtinės dalyje juodos su plačia blizgančia bronzinio atspalvio juostele. Viršutinės šlaunų dalies juodos plunksnos turi baltą apvadą. Vairuojamosios uodegos plunksnos yra su siauromis skersai einančiomis rudomis juostomis, o šių plunksnų gale – blizganti bronzinio atspalvio juosta su raudonu apvadu. Plasnojamosios plunksnos yra juodos su baltomis juostelėmis. Patelių plunksnų spalva mažiau išraiškinga, joms būdingi balti apvadai ant plasnojamųjų, krūtinės ir nugaros plunksnų. Kalakutų kojos juodos spalvos. Suaugusių patelių kūno svoris siekia 4–6, o patinų 8–10 kg. Per metus kalakutės sudeda apie 90 kiaušinių. Kiaušinio svoris 90 g, jo lukštas rudas, taškuotas. Lytinę brandą šie kalakutai pasiekia 8–10 mėnesių amžiaus.

Pabariniai. Kalakutų liemens plunksnos yra baltos spalvos su juodais taškeliais, uodega balta su molinės spalvos atspalviu, uodegos gale yra skersos juodos juostelės. Kalakutų kojos gelsvos spalvos. Suaugusių patelių svoris siekia 5–6, o patinų 9–10 kg. Lytinę brandą pabariniai kalakutai pasiekia 8–10 mėn. amžiaus.

Moliniai (molio spalvos) kalakutai. Šio tipo kalakutų kojos raudonai rožinės, plunksnų spalva molinė. Suaugusios patelės sveria 4–5, patinai 7–8 kg. Per metus kalakutės sudeda po 40–50 kiaušinių, sveriančių vidutiniškai po 80 g. Kiaušinių lukštas rudas, taškuotas. Šio tipo kalakutai lytiškai subręsta 8–10 mėn. amžiaus.

Baltieji kalakutai. Šie kalakutai turi ilgas rožinės spalvos kojas. Kalakutų plunksnos baltos spalvos. Suaugusi kalakutė sveria 6–8, kalakutas 12–18 kg. Kalakutės per metus sudeda apie 120 kiaušinių. Kiaušinių svoris yra apie 80 g, jų lukštas baltas arba rudai taškuotas. Šio tipo kalakutai labai gyvybingi.

Perlinės vištos (patarškos)

Lietuvos paukščių mylėtojai augina kelių tipų perlines vištas: tamsias slapukes ir baltąsias, kurios būna baltos, žydros, šviesiai pilkos, pilkąsias baltakrūtines ir kitokias. Lietuvoje vyrauja pilkosios perlinės vištos – slapukės (61 proc.).

Slapukės. Šių patarškų liemuo ilgas, horizontalus, ovalios formos, galva neapsiplunksnavusi su mėsine atauga, žydrai balta, šiek tiek pailgėjusi. Auselės (pabarzdė) suapvalėjusios, raudonos spalvos, snapas pailgėjęs, tamsiai rožinis, kaklas vidutinio ilgumo, išlenktas, viršutinėje dalyje silpnai apsiplunksnavęs. Nugara nuolaidi uodegos pusėn, sparnai gerai išsivystę, suapvalėję; uodega trumpa, nuleista žemyn, kojos tamsiai pilkos. Kaklo plunksnos žydrai lelijinės spalvos, plasnojamosios plunksnos yra skersai dryžuotos. Visame paukščių kūne ant tamsiai pilko fono gausu baltų apvalių dėmelių.

Suaugę patinai ir patelės sveria apie 1,5–1,7 kg, patelės per metus sudeda apie 120 kiaušinių, kurių lukštas labai tvirtas, rausvai rudos spalvos. Perlinės vištos lytinę brandą pasiekia 6–8 mėn. amžiaus. Paukščiai gana gyvybingi.

Baltosios. Šių patarškų eksterjeras išsiskiria pailgėjusiu liemeniu ir gilia krūtine. Jų plunksnos yra baltos spalvos, oda šviesi. Šio tipo vištos yra geresnio dėslumo, didesnio svorio ir labiau prisitaikiusios prie aplinkos sąlygų, palyginti su slapukėmis.

Laikymo būdai ir sąlygos

Perinimas. Vietinių veislių vištas auginantys ūkininkai kiaušinius perina dažniausia po višta perekšle arba po kalakute. Visi aplankyti ūkininkai kalakučiukus perina po kalakute. Ūkininkės iš Ukmergės rajono tvirtinimu, kalakutė daugiausia išperina 15 kalakučiukų. Vienas augintojas, kuris laiko kartu „senovinius“ paukščius su naujai pirktais, atėjus perėjimo metui, atskiria vienus nuo kitų ir perina viščiukus tik iš „senovinių“ vištų kiaušinių. Pramoninius paukščius augina tik mėsai. Taip pat kai kurie ūkininkai tik laiko paukščius, o iš savo pulko surinktus kiaušinius atiduoda perinti į inkubatorių.

Lesinimas. Senovinių paukščių augintojai viščiukus dažniausia lesina miežiniais miltais, varške, rudenį ir bulvėmis. Suaugusios vištos paprastai lesinamos grūdais (kviečiais, miežiais), bulvėmis, sėlenomis, miežių ir kviečių kruopomis iki soties. Kalakučiukų augintojai jaunikliams iki mėnesio amžiaus duoda kombinuotuosius lesalus. Kalakutai lesinami dilgėlėmis, varške, kviečiais. Žiemą visi paukščiai gauna kombinuotųjų lesalų.

Laikymo sąlygos. Dauguma ūkininkų auginamus vietinių paukščių pulkus laiko natūraliomis sąlygomis. Žiemą vištos ir kalakutai vaikšto lauke iki 10 oC šalčio. Paukščiai žiemoja nešildomose patalpose, neprarasdami įprasto dėslumo. Kai kurie augintojai paukščius laiko aptvaruose arba paukštidėse, prie kurių įrengę aptvertą paukščių kiemą. Naujai besikuriantys ūkininkai tvartelį stato tik paukščiams laikyti, o šalia paukštidės ir lauke vielos tinklu aptveria teritoriją paukščiams.




  Grietai draudiama MANOUKIO publikacijas naudoti kitose svetainse, tradicinje iniasklaidoje ar kaip nors kitaip platinti ms mediag be redakcijos leidimo. Jei sutikimas gautas, btina nurodyti, jog informacijos altinis yra MANOUKIO svetain.