Spausdinti

  Apleista, nedirbama žemė 
Mano kis 2003/10


Jurga RAULYNAITYTĖ
LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS


   
 
 
 
  Apleista žemė, proc. nuo žemės ūkio naudmenų

Apleista žemė

Lietuvoje didėja nedirbamos žemės, nešienaujamų ganyklų, užmirkusių pievų plotai. Tokios žemės vertė nuolat mažėja. Lietuva jokiais dokumentais nėra įteisinusi apleistos, nedirbamos žemės sąvokos, todėl remiamasi Eurostato (Europos Sąjungos statistikos tarnybos) apibrėžimu. Žemės ūkio veiklai nenaudojama žeme laikomi daugiau kaip 5 metus nedirbami jos plotai.

Apskaita

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2002 m. apleista, nenaudojama žemė Lietuvoje užėmė 2 292 ha arba 0,22 proc. nuo bendro deklaruoto 1 050 tūkst. ha ž.ū. naudmenų ploto. Daugiausia tokios žemės yra Vilniaus bei Panevėžio, mažiausiai – Tauragės, Telšių apskrityse.

Pagal 2003 m. žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo duomenis, iš 1 440,2 tūkst. ha deklaruotų naudmenų apleista žemė sudarė 5 254 ha arba 0,4 proc. Žemę paprastai deklaruoja ją dirbantys ūkiniai subjektai. Dar nėra sukurtos jokios bendros sistemos apleistoms, nedirbamoms žemėms ir jų išsidėstymui atskirose vietovėse fiksuoti, nėra oficialios jų apskaitos. Todėl tiksliai nežinoma, kiek tokios žemės yra atskirų savivaldybių teritorijose.

Pasiūlymai

Apleistų žemės plotų yra ir derlingose, ir mažiau našiose ūkininkauti žemėse. Derlinguose šalies rajonuose apleista žemė galėtų būti vėl grąžinama į žemės ūkio naudmenas. Tose vietovėse, kuriose yra stiprių ūkininkų ar gerai besiverčiančių žemės ūkio bendrovių, verta skatinti nuomą. Yra vietovių, kur žemė atiduodama naudotis be jokio užmokesčio. Kitas variantas – nedirbamą žemę parduoti.

Apleistas ž.ū. paskirties žemes galima ekologiškai ir ekonomiškai atgaivinti alternatyviais būdais. Vienas iš tokių alternatyvių žemės panaudojimo būdų yra jos užsodinimas mišku. Vertėtų pasinaudoti kaimo plėtros parama ir apsodinti nenašias žemes mišku, taip pagerėtų ir aplinkos apsauga.

Baudos

Už žemės naudojimo valstybinę kontrolę atsakingi pareigūnai turi teisę nubausti žemę apleidusius asmenis pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 52 (2) straipsnį (žemės naudojimo reikalavimų pažeidimai; bauda nuo 500 iki 1 000 Lt) ir 107 straipsnį (žemės savininkai arba kiti žemės naudotojai nenaikina piktžolių, augalų kenkėjų, nesiima priemonių nuo ligų - įspėjimas arba bauda nuo 50 iki 100 Lt).

Kai kurių rajonų savivaldybės jau dabar stengiasi netiesiogiai bausti žemės savininkus, apleidusius savo žemę. Taryboms priimant sprendimus dėl žemės mokesčio sumažinimo, tokios lengvatos netaikomos asmenims, kurių žemės apleistos.




  Grietai draudiama MANOUKIO publikacijas naudoti kitose svetainse, tradicinje iniasklaidoje ar kaip nors kitaip platinti ms mediag be redakcijos leidimo. Jei sutikimas gautas, btina nurodyti, jog informacijos altinis yra MANOUKIO svetain.