Ūkis
Žvėrelių augintojams labiausiai trūksta darbo jėgos
2017-09-29

Akmenė. Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija tęsia atvirų durų dienos tradiciją - šiemet ji surengta „Paringuvio ūkyje". Šiaulių, Akmenės apylinkių gyventojams tai buvo proga pamatyti ne tik kokiomis sąlygomis auginamos audinės, bet ir susipažinti su darbo žvėrininkystės fermoje galimybėmis.

Savo ūkį pristatęs Zenonas Dominauskas - patyręs brangiakailių audinių augintojas, vienas iš modernios kailininkystės pradininkų šalyje, aktyvus Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos (LŽAA) narys. „Paringuvio ūkis" Akmenės rajone pradėjo veikti 2001 m., o audines jis augina jau per 20 metų. Šioje fermoje yra apie 25 tūkst. žvėrelių, iš jų apie 6 tūkst. patelių. Kasmet aukcionuose Z. Dominauskas parduoda 20-40 tūkst. audinių kailiukų.

Zenonas Dominauskas supažindino su savo įkurtu audinių ūkiu

Didžiausia žvėrelių augintojų problema, pasirodo, yra ne per ilgai užsibuvusi žema kailių supirkimo kaina, o kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. „Niekas Lietuvoje nerengia darbuotojų žvėrelių fermoms. Daugiausia patirties turi tie, kurie dirba užsienyje, Danijos fermose, bet jų prisikviesti sunku. O iš aplinkinių kaimų ir miestelių norinčių dirbti irgi yra nedaug", - pastebi „Paringuvio ūkio" šeimininkas. Pasirodo, kad net jam sunku rasti darbuotojų, nors šiame ūkyje darbininkai „į rankas" uždirba 700-1 000, o kai kada, jei reikia dirbti viršvalandžius, - ir 1 500 eurų. Vidutinis darbo užmokestis, remiantis Sodros informacija, „Paringuvio ūkyje" yra 1 043 eurai.

Nors darbuotojų nuolat trūksta, dalis jų keičiasi, tačiau ūkyje yra ir dirbančių 15-20 metų, kurie jau tapę puikiais specialistais. „Paringuvio ūkyje" dirba 6-10 žmonių, daugiau jų reikia patelių poravimosi metu. Nauji darbuotojai rengiami ir apmokomi dirbti pačiame ūkyje, tai gali užtrukti ir dvejus metus. Pats Zenonas prieš 25 metus audines mokėsi auginti Danijoje, kuri yra audinių auginimo lyderė pasaulyje.

„Paringuvio ūkyje" audinėms sudarytos pačios geriausios sąlygos

LŽAA pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša taip pat akcentavo darbo jėgos žvėrelių fermose trūkumą, nepaisant to, kad šiuose ūkiuose tūkstantis eurų „į rankas" yra norma. „Dažniausia nenoro dirbti žvėrelių fermose priežastis - čia sunku, čia reikia dirbti, nes tik už pabuvimą darbe atlyginimo niekas nemoka. Bet yra ir gerų pavyzdžių, kai sugrįžta žmonės dirbti į Lietuvos fermas iš užsienio. Tokių darbuotojų yra ir Z. Dominausko ūkyje. Ir tie žmonės labai gerai supranta, kad ūkyje reikia dirbti", - pasakojo Č. Tallat-Kelpša.

Lietuvos žvėrininkystės ūkiuose, LŽAA pirmininko skaičiavimu, dirba apie pusantro tūkst. žmonių, o visoje šio sektoriaus pramonėje - apie 4 tūkst. Problema, kad jokia mokslo įstaiga Lietuvoje nerengia žvėrininkystės sektoriaus darbuotojų, o patys ūkiai turi juos mokyti ir net siųsti darbuotojus į kursus ir seminarus užsienyje.

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovai, dalyvavę atvirų durų dienoje, pasiūlė galimą išeitį - Europoje dabar labai populiaru rengti programą, kai darbdavys inicijuoja mokymo programą ir sutaria su konkrečia profesinio mokymo institucija. Sudaromos trišalės sutartys su moksleiviu, darbdaviai moka stipendiją būsimam darbuotojui, kuris, baigęs profesinę mokyklą, įsipareigoja dirbti ūkyje. „Tai įdomi mintis, apsvarstysime, ar ji gali duoti vaisių. Nes problema - ne dėl paties žmonių apmokymo, o dėl jų nenoro dirbti, dėl motyvacijos stokos", - sakė LŽAA vadovas.  

„Paringuvio ūkio" audinių fermas apžiūrėjo l. e. p. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Sigitas Dimaitis (kairėje) ir LŽAA pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša

Kailių rinkoje jau trejus metus laikosi labai žemos supirkimo kainos. Šiuo metu vidutinė vieno kailio kaina siekia apie 30 Eur ir ji sunkiai dengia savikainą. Tačiau augintojai situacijos nedramatizuoja, prie nestabilios ir nuolat kintančios rinkos jie įpratę, todėl visada stengiasi būti  pasirengę tokiai situacijai ir iš anksto pasirūpina „atsargomis žiemai". Be to, šiuo sunkesniu laikotarpiu, pasak Č. Tallat-Kelpšos, įvyks ir natūrali atranka - žemesnės kokybės kailius tiekiantys ūkininkai neišsilaikys.

Kailio kokybė, lemianti kainą, pirmiausia priklauso nuo žvėrelio genetikos - turi būti veisiamos tik aukščiausios genetinės vertės audinės. „Po to reikia tos genetikos nesugadinti, - teigė Č. Tallat-Kelpša. - Geros genetikos žvėrelius būtina šerti tik kokybišku visaverčiu pašaru, gerai prižiūrėti, tada gausime didelį ir gražų kailį. Bet genai nepadės, jeigu audinė bus blogai šeriama ir prižiūrima."

Lietuvoje veisiamos daniškos genetikos audinės, mūsų šalies augintojų audinių kailiai visada yra tarp geriausių

„Paringuvio ūkis", kaip ir dar 56 kailinių žvėrelių augintojai Lietuvoje, laukia nepriklausomų auditorių, kurie pagal moksliniais tyrimais pagrįstą ir mokslininkų sukurtą Welfur sistemą (angl. welfare - gerovė, fur - kailis) tikrins fermose laikomų žvėrelių sąlygas. Č. Tallat-Kelpša neturi nė menkiausios abejonės, kad Z. Dominausko ūkis bus gerai įvertintas. „Pažiūrėkite į Zenono žvėrelių fermas ir žinosite, kaip turi jos atrodyti", - tvirtino jis. Nuo 2020 m. kailių aukcionai nepriims kailių iš ūkių, kurie neturės Welfur sertifikato.

ŽŪR konsultantė Agnietė Švedaitė atkreipė dėmesį į kelis žvėrininkystės aspektus: tai nenašiose žemėse tinkamas vystyti sektorius, o šių žvėrelių riebalai, mėsa, kaulai panaudojami trąšoms, biodegalams, cementui arba atsinaujinančiai energijai gaminti.  

Parodoje dalyvavęs l. e. p. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Sigitas Dimaitis akcentavo, kad Lietuvos kailinių žvėrelių asociacija yra aktyvi ŽŪR organizacija. „Žvėrininkystė - žemės ūkio šaka, kuri gali būti plėtojama nenašiose žemėse, taip pat prisideda prie maisto atliekų utilizavimo. Lietuva - palanki audinių auginimui šalis ir pažymėtina, kad per 18 metų kailinių žvėrelių produkcija išaugo 10 kartų - nuo 200 tūkst. iki 2 mln. Lietuvos augintojai, didindami žvėrelių skaičių pagerino ir kailių kokybę. Svarbus asociacijos indėlis į švietimą ir informavimą, gerosios patirties dalijimąsi, tokios asociacijos organizuojamos parodos - atvirų durų dienos yra puikiausias edukacinis renginys kitų ūkių savininkams, ar dar tik planuojantiems užsiimti žvėrininkyste, o taip pat pažintinis renginys jaunajai kartai", - kalbėjo S. Dimaitis.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai