Ūkis
Žvejybą iškeitė į braškių auginimą: apie ūkį ir braškininkystės naujoves
2016-07-20

Skuodas. Edmundas Šiudeikis braškes augina penkti metai. „Daug metų verčiausi žvejyba, bet pamačiau, kad nelabai kas išeina, tad atsigręžiau į žemės ūkį. Pasirinkau auginti braškes, nes mano žmona labai graži, pamaniau, bus kam uogas pardavinėti", - linksmai pasakojo ūkio šeimininkas braškių augintojams, susirinkusiems į lauko dieną, skirta verslinių braškynų aktualijoms.

Dabar jis braškes augina 1,5 plote. Braškės auginamos lygiame paviršiuje. Ūkininkas patikina, kad jokios herbicido savo laukuose nenaudoja - visos piktžolės sunaikinamos ravint. Žinoma, ravėti tenka ne kartą, ir ne du... „Ravime ir ravime: kaip pradedame nuo pavasario, taip ir neišeiname iš lauko", - sako ūkininkas. Galbūt mažiau piktžolių būtų auginant braškes plėvelėje, tačiau Edmundas yra nusiteikęs prieš ją: pirma, po plėvele puikios sąlygos žiemoti ir veistis pelėms, antra, auginat plėvelėje labai sunku ištaisyti bet kokias tręšimo klaidas.

„Turime užsitarnavę gerą vardą, todėl beveik visas braškes mums pavyksta parduoti iš namų", - sako Edmundas ir Gaiva Šiudeikiai

Auginamos veislės Honeoye, Sonata, Alba, Pandora, Malvina, Asia, Korona. Pirmosios uogos po priedangomis pradėtos skinti birželio 5 dieną. Atrodė, kad derlius bus puikus, tačiau netrukus braškynui smogė gamtos stichijos: buvo dvi stiprios šalnos, kurios, Edmundo skaičiavimu, pražudė kone 70 proc. derliaus. Negana to, braškyną užtvindė liūtys, o paskui dar sudaužė kruša - ant lapų ir dabar matyti ledukų padarytos žymės.

Skynėjų norėtų atsivežti iš Ukrainos

Edmundas pasakoja, kad pirmosioms uogoms, kurios būna didelės ir labai gražios, skynėjų netrūksta, tačiau vėliau, kai uogų praretėja ir jos susmulkėja, darbuotojų vis sunkiau prisikalbinti. Edmundas, kuris dar yra ir Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos Skuodo skyriaus pirmininkas, svarsto, kad gerai būtų rasti galimybių skynėjų atsivežti iš Ukrainos, gal jie noriau dirbtų.

Šiemet už nuskintų uogų kilogramą ūkininkas mokėjo po 30 eurocentų, sezono antroje pusėje kainą pakėlė dar 5 eurocentais, o už paskutiniųjų uogų nuskynimą  mokėjo jau po 60 eurocentų už kilogramą. „Žmonės turi uždirbti, kitaip jų neprisiprašysi. Būna tokių darbščių skynėjų, kurios po 200 kg uogų per dieną priskina", - sako ūkio šeimininkas.

„Geriausia trąšą braškėms - vanduo", - įsitikinęs ūkio šeimininkas, neįsivaizduojantis verslinio braškyno be laistymo sistemos

Braškyne įrengta laistymo sistema - be jos ūkininkas neįsivaizduoja, kaip reikėtų užauginti kokybiškas uogas, nes pastaraisiais metais vis pasitaiko sausros tuo metu, kai uogos auga ir noksta - būtent tada, kai braškėms reikia daugiausia vandens. Juolab, kad ir tręšiamas uogynas per laistymo sistemą. Po derliaus nuėmimo braškių lapai nupjaunami (tai padaryti reikia suskubti iki rugpjūčio pradžios) paprastu dalgiu - jokios kitos modernesnės technikos neįmanoma panaudoti dėl to, kad ji gali pažeisti po visą braškyną išvedžiotas laistymo žarnas.

Tręšimo bandymai ūkyje

Šiemet braškyne buvo atliekas tręšimo bandymas, kurį sugalvojo pats ūkio šeimininkas: jis pasiūlė įmonės „Vitera Baltic" agronomei Elenai Survilienei ir „Baltic Agro" agronomei Marijai Čižauskienei išbandyti jo braškyne skirtingas tręšimo schemas. Patyrusios agronomės greitai sudarė veiklos planą ir kibo į darbus.

Lauko dienoje-seminare, kurią organizavo įmonės „Vitera Baltic", „Baltic Agro" ir Lietuvos šeimos ūkių sąjungos Skuodo skyrius, dalyvavo beveik 80 braškių augintojų iš visos šalies. Tarp jų buvo labai daug jaunų žmonių, dar tik pradėjusių kurti savo ūkius

Pirmiausia buvo atlikti dirvožemio ir vandens tyrimai, nes siekiant subalansuoto tręšimo, būtina žinoti, kokių maisto medžiagų yra dirvoje ir kokios kokybės vandeniu bus laistomi auginami augalai. Paaiškėjo, kad dirvoje yra daug kalio, bet mažai fosforo, taip pat daug magnio ir kalcio. Sudarant tręšimo schemą, daug lengviau augalams duoti tų medžiagų, kurių trūksta, o sunkiau išspręsti perteklinių medžiagų problemą.

„Mes patenkintos savo įdėtu darbu. Akivaizdu, kad ir ūkininkas džiaugiasi rezultatais", - šypsojosi Elena Survilienė ir Marija Čižauskienė

Pasinaudojant kompiuterinėmis programomis, buvo parengti tręšimo planai. Braškių kerelių šaknims sustiprinti buvo naudoti augimo stimuliatoriai, o tręšta kompleksinėmis trąšomis per laistymo sistemą. Kadangi ūkininkas pabrėžė, kad jam labai svarbu auginti naudojant kuo mažiau cheminių produktų, abiejų kompanijų agronomės rinkosi aukščiausios kokybės trąšas, kurios suteikia augalui optimalų maitinimą. Bandymų metu buvo atliktas papildomas eksperimentas, kuris parodė, kad padaryti du purškimai fungicidais sumažino uogų puvinių net 44 procentais.

Bandymų plotuose išaugintos uogos buvo labai gražios ir didelės, vidutinis derlius siekė 17-18 t/ha (šių metų sąlygomis tai puikūs rezultatai), ūkininkui pavyko uogas realizuoti už gerą kainą ir gauti pelno.

Specialistės pabrėžė, kad po uogų nuėmimo braškių kerelių tikrai jau nereikia tręšti amonio salietra, nors neretai ūkininkai taip mėgina paspartinti ūglių augimą. Azoto trąšomis vėlai patręštos braškės praranda atsparumą žiemą.

Lauko dienoje buvo aptartos ir paukščių nubaidymo iš uogynų priemonės - nuo vizualinių iki garsinių ir ultragarsinių, kurias pristatė įmonė „Credo"

Mokslininkų konsultacijos

Lauko dienoje dalyvavo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkai Alma Valiuškaitė, Nobertas Uselis ir Juozas Lanauskas. Augalų apsaugos specialistė A. Valiuškaitė vos spėjo atsakinėti į ūkininkų klausimus, mat ne vienas, iš anksto žinodamas apie mokslininkų dalyvavimą renginyje, atsivežė ligotų uogų ir lapų pavyzdžių iš savo ūkio. Tiksliai diagnozuoti ligą, maisto medžiagų trūkumą ar kenkėjų pažeidimus nėra lengva, dažnai nepakanka net ir patyrusio mokslininko žvilgsnio, būtina atlikti laboratorinius tyrimus.

Braškių augintojai iš Šilalės Aloyzas ir Regina Venckai atsivežė savo auginamų Alba veislės ligotai atrodančių braškių kerelių - Alma Valiuškaitė (dešinėje) nustatė, kad greičiausiai tai antraknozės pažeidimas

Nobertas Uselis išsamiai apžvelgė herbicidų naudojimą braškynuose. Braškės yra priskiriamos prie tų augalų, kurie ypatingai jautriai reaguoja į herbicidus, todėl reikia būti itin atidiems ir renkantis produktą, ir tiksliai dozuojant jo normą, ir atliekant darbus. Lietuvoje registruotų herbicidų braškynams yra ne tiek ir mažai, nors lyginant su Lenkija, jų pasirinkimas skurdokas. N. Uselis priminė, kad dirvą nupurškus dirviniais herbicidais, žemės jokiu būdu negalima judinti (dirbti).

„Herbicidas Betanal tinka jau sudygusioms piktžolėms purkšti. Tik reikia suskubti nupurkšti kuo mažesnes piktžoles, nes kuo jos didesnės, tuo produktas prasčiau veiks. Ir atkreipkite dėmesį, kad šio herbicido yra ir kitų formų - braškėms jokiu būdu netinka aštresni produktai, kurie naudojami cukriniuose runkeliuose", - perspėjo N. Uselis.

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės mokslininkai Juozas Lanauskas (kairėje) ir Nobertas Uselisdavė augintojams daug naudingų patarimų ir pakvietė visus atvykti į naujų braškių veislių palyginamųjų tyrimų pristatymą, kurį planuojama surengti antrąją rugpjūčio savaitę Babtuose

Braškininkai gerai žino herbicidą Lontrel - tik reikia atkreipti dėmesį, kad dabar registruotas produktas turi dvigubai didesnę veikliųjų medžiagų koncentraciją, todėl reikia labai atidžiai apskaičiuoti jo normą, apdorojant braškyną, kad nebūtų padaryta lemtingų klaidų. Antroje vasaros pusėje braškyne jokiu būdu negalima naudoti glifosatų, mat tuo metu auga ūgliai. Pastebėta, kad net ir neužpurškus tiesiogiai ant braškių augalų šios veiksliosios medžiagos herbicido, jis gali garuoti nuo apdoroto ploto ir pakenkti augalams.

„Apskritai patarčiau nerizikuoti ir nepurkšti iš karto viso braškyno. Geriausia iš pradžių apdoroti nedidelį plotelį ir pažiūrėti, kokia augalų reakcija į herbicidą", - praktiškai patarė N. Uselis. Dar vienas geras patarimas buvo duotas augintojams - niekam neskolinti purkštuvo, kuris naudojamas braškyne: atvejai iš praktikos rodo, kad purkštuve neretai lieka purkšto produkto likučių, kuris gali pražudyti braškes.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai