Kupiškio r. Penkiolika metų ūkininkaujantis pilotas instruktorius Laurynas Griauzdė prieš kelerius metus ūkyje įkūrė nuosavą aerodromą su aviacijos treniruočių ir mokymų centru.

„Tiek aviacija, tiek žemės ūkis lydi mane nuo mažų dienų. Tėtis – profesionalus lakūnas instruktorius, o natūrinį ūkį turėjo seneliai – mamos tėvai, tad abi veiklos persipynusios ir tęsiamos“, – sako Laurynas Griauzdė.

Jam aviacija – ir darbas, ir gyvenimo būdas, ir malonumas, ir tam tikra priklausomybė, o žemės ūkis – verslas, teikiantis pajamų, leidžiantis plėtoti ir širdžiai mielą veiklą. Nors abiejų veiklų sezoniškumas tas pats ir abi labai priklauso nuo orų, nes, pasak Lauryno, kai saulė šviečia, ir dangus, ir žemė kviečia, tačiau kol kas nė vienos iš jų nežada atsisakyti.

Prieš įrengdamas nuosavą aerodromą (skyrė jam 10 ha derlingiausios ūkio žemės, o neseniai dar 2 ha išplėtė) ir taip, jo žodžiais, įgyvendindamas amerikietišką svajonę, Laurynas septynerius metus dirbo Panevėžio aeroklubo viršininku.

Kurti ūkį suviliojo parama

Pašnekovas pasakoja, kad kurti ūkį susiviliojo dėl jaunojo ūkininko įsikūrimo paramos, kuria pasinaudojo pusbrolis. „Pagalvojau, kodėl ir man nepabandžius. Rengiau projektą galvodamas, kad pasibaigus įsipareigojimų laikotarpiui veiklą nutrauksiu. Tačiau jam pasibaigus, tokios minties neliko, nes viskas buvo įsisukę, plotai didėjo, taip ir įklimpau“, – juokiasi vyras, ūkininkauti pradėjęs būdamas 18 metų.

Ūkio pradžia – 40 ha, kartu su 15 ha senelių žemės, tačiau pamažu plotai didėjo ir šiuo metu siekia 350 hektarų. Nors didžioji dalis naudmenų Kupiškio rajone, tačiau taip pat turi laukų Biržų ir Rokiškio rajonuose. Laurynas daugiau ūkio nežada plėsti ir net dabartinį plotą vadina šiek tiek per dideliu. Pasak jo, didėjant plotui, neišvengiamai auga technikos, darbuotojų poreikis, didėja išlaidos.

Svarbiausiu sėkmingo ūkininkavimo žingsniu jis įvardija atsakingą ir protingą technikos pasirinkimą, o tai, jo supratimu, reiškia, kad pagrindines ūkio mašinas, tokias kaip traktorius, kombainas ir sėjamoji, būtina rinktis gerai žinomų patikimų gamintojų, o štai padargams galima ir pataupyti, įsigyjant pigesnių gamintojų mašinas.

Savo įsitikinimą pagrindžia ir asmenine patirtimi. Pavyzdžiui, Horsch Pronto sėjamoji, įsigyta gavus jaunojo ūkininko įsikūrimo paramą, naudojama lig šiol. Maksimaliai išnaudotas ir ilgą laiką kaip pagrindinis buvęs Fendt 720 Vario traktorius, kurį naują nusipirko iš karto pasibaigus įsipareigojimų laikotarpiui, pardavęs su parama įsigytą 100 AG Claas traktorių.

Skiria ypatingą dėmesį technikos priežiūrai

Nors pats traktoriaus kabinoje praleidžia gerokai mažiau laiko nei skraidydamas lėktuvais, tačiau antrąjį traktorių ūkininkas rinkosi maksimaliai sukomplektuotą. „Darbuotojai taip pat turi dirbti komfortiškai, nepervargti. Žmones būtina saugoti, juk kabinoje tenka praleisti nemažai valandų, darbymečiu ir viršvalandžius dirbti“, – pastebi L. Griauzdė, tik per sėją pats sėdantis už traktoriaus vairo, ypač jei tenka naktimis padirbėti.

Pasak jo, nėra ūkyje tokios mašinos, kuri žiemą nebūtų įvaroma į garažą remontui ar bent jau patikrai. Jis net technikos gedimų sąsiuvinį užvedęs, kad darbuotojai žinotų, į ką reikėtų pirmiausia atkreipti dėmesį remontuojant techniką. Toks ypatingas dėmesys technikos priežiūrai leidžia be gedimų dirbti ir mašinas naudoti ilgai.