Ūkis
Žemė sugrąžino vaikus iš Anglijos namo
2014-04-15

Telšiai. Šią savaitę Telšių rajono Gadūnavo seniūnijos Sarakų kaimo ūkininkės Ievos Stanienės fermose lankysis „Žemaitijos pieno" partneriai iš Rusijos. Mat, šis ūkis yra vienas iš tvarkingiausiųjų  ir geriausiųjų žaliavos pieno perdirbėjams tiekėjų. Už svarų indėlį į Lietuvos ūkį I.Stanienė apdovanota Žemės ūkio ministerijos garbės ženklu. Moters ūkis pripažintas vienas iš moderniausių ir stipriausių Telšių rajone.

Pedagogės, kultūros darbuotojos ir seniūnės duoną į ūkininkavimą iškeitusi Ieva sako, jog žemdirbystė - vienas iš sunkiausių verslų, tačiau prasmingas. Žemė iš Anglijos sugrąžino Ievos ir Antano Stanių vaikus Vaidą ir Remigijų. Mama viliasi, jog padėdami ūkyje žemę ir savo gimtinę pamils ir mažesnieji vaikai Antanas ir Ievutė.

Ievos ir Antano Stanių šeima pradėjo ūkininkauti 1991-aisiais. Tuomet pagal Valstiečių ūkio įstatymą iš valstybės gavo 11,5 ha žemės. Palaipsniui plėtėsi. Ūkis garsėjo gerais rezultatais. A.Stanys buvo pieno gamintojų asociacijos pirmininko pavaduotojas. Ieva tuomet dirbo Degaičių kultūros centro direktore, vėliau Gadūnavo seniūne. Tačiau visą laiką domėjosi ir ūkio reikalais. Abu su vyru sprendė visus svarbiausius klausimus.

3 Paragrafas delaval

Po keliolikos ūkininkavimo metų vyras mirė. Moterį užgriuvo ne tik netekties skausmas, bet ir sudėtingi ūkio reikalai. Reikėjo apsispręsti, ar toliau dirbti valstybės tarnyboje, ar pasinerti į ūkį. Lemtingu momentu apsispręsti padėjo vaikai Vaida ir Remigijus, iki 2004-ųjų darbavęsi Anglijoje.

Žemė parvedė juos namo. Šiuo metu Vaida ir Remigijus - jaunieji ūkininkai. Pluša kartu su mama.

Vaida Stanytė, įgijusi inžinierės-mechanikės magistro laipsnį, Anglijoje vadovavo braškių skynėjams. Tačiau, mirus tėvui, mergina grįžo į Lietuvą

Vaida rūpinasi pašarų ruošimu - ji puikiai išmano apie žemės ūkio techniką. Mat, A.Stulginskio universitete yra įgijusi inžinierės-mechanikės magistro laipsnį. Sėda prie traktoriaus ir kombaino vairo. Moka visus reikalingus ūkio darbus.

Remigijus eina ten, kur reikia vyriškų rankų stiprumo ir vyriškos galvos sprendimų. Prie ūkio darbų mielai padeda ir moksleivis sūnus Antanas. Kiek rečiau į tėvų namus grįžta tik inžinierė dukra Ievutė.

Dvi tonos kokybiško pieno

Šiandien Ievos Stanienės ir jos vaikų ūkis turi 200 ha nuosavos žemės. Sėja javų, kukurūzų gyvulių pašarui, nemažą dalį plotų skiria ganykloms ir pievoms. Mat, ūkyje 315 galvijų. 110 iš jų - melžiamos karvės.

Nesvarbu žiema ar vasara - I.Stanienės ūkis kasdien parduoda nemažiau kaip dvi tonas pieno. Prieš keliolika dienų ūkis gavo „Žemaitijos pieno" apdovanojimą už tai, kad išvengia sezoniškumo. Tvarkomasi taip, kad kiekvieną mėnesį būtų apie 20 užtrūkusių karvių, o 90 - melžiamų.

Ūkininkė įsitikinusi, jog gyvulininkystės ūkis klestės tik tuomet, jeigu mylėsi gyvulius, sudarysi jiems geras sąlygas ir rūpinsiesi jų sveikata.

Kai Ieva Stanienė dirbo Degaičių kultūros namuose, subūrė agitbrigadą, pirmieji turėjo atestuotą diskoteką. Kai sukūrė ūkį, jis taip pat pirmauja, nes visus darbus Ieva atlieka atsakingai

Stanių ūkyje karvės guli ant specialių čiužinukų. Ūkininkė nepagailėjo 80 tūkstančių litų jų patogumui. Nupirko ir porą šepečių, kad karvės turėtų kur pasikasyti. Karvės melžiamos aikštelėje - po 12 iš karto. Tuo rūpinasi dvi samdytos melžėjos. Jos ateina pakaitomis: 5 dienas dirba, 5 turi poilsiui. Viską, kas vyksta fermoje, I.Stanienė mato kompiuteryje, sėdėdama savo kabinete. Tačiau dažnai ūkininkė ir pati sukinėjasi po fermą.

Sudarytos geros sąlygos ir darbuotojams. Darbininkai turi virtuvėlę pavalgyti, persirengimo kambarį. Atskirą kabinetą turi ir veterinarijos specialistas.

Galvijai Stanių ūkyje šeriami kokybiškais pašarais. Nepaisant to kartais pasikviečia konsultantus, kad jie įvertintų gyvulių laikymo sąlygas, racioną ir sveikatą. Moters nuomone, nors ir rūpestingai prižiūrint gyvulius, per darbų gausybę galima „pražiūrėti" kai kuriuos svarbius dalykus.

Ūkininkė lanko seminarus, nepraleidžia progos pabuvoti pas Vokietijos, Olandijos ūkininkus, nes savišvieta, jos nuomone, padeda pasiekti gerų ūkininkavimo rezultatų. „Nesu žemės ūkio specialistė. Todėl lankau visus seminarus, kol jie dar nemokami. Ateis diena, kai bus mokami," - sako ūkininkė.

Iš I. Stanienės ūkio tiekiama žaliava pripažįstama viena iš švariausių ir kokybiškiausių tarp visų „Žemaitijos pieno" žaliavos pardavėjų. Piene somatinių ląstelių skaičius ir bakterinis užterštumas daugybę kartų mažesnis už leistiną normą.

Lietuvos pieno ūkių asociacijos administracijos direktorius Osvaldas Šarmavičius ir UAB „Dimela Lietuva" konsultantas Edvardas Liutkus tvirtina, jog I.Stanienės ūkis - vienas iš geriausių Lietuvoje. Jeigu visi pieno ūkiai būtų tokie ir visi ūkininkai taip rūpintųsi gyvulių sveikata, Lietuvos pienininkystė klestėtų Europos sąjungoje.

Pati ūkininkė savo pasiekimų nesureikšmina. Ji sako, jog pieno kokybei ir švarai daug įtakos turi tinkamas karvių paruošimas jas melžiant. Be to, gyvulį reikia prižiūrėti taip, kad nereikėtų gydyti, o veterinaras rūpintųsi tik profilaktika.

Reikia griežtai skaičiuoti

Jau 22 metus I.Stanienės ūkis  pieno žaliavą parduoda „Žemaitijos pienui". Už lojalumą ir aukštą žaliavos kokybę ūkininkė gauna 2 centų priedą už kiekvieną parduodamą pieno kilogramą. „Dviejų centų priemoka, atrodo nedaug, - svarsto I.Stanienė. - Tačiau per metus susidaro apie 18 tūkstančių. Tai jau visai solidi sumelė."

Deja, praėjusią savaitę ūkininkė gavo naują sutarties variantą. Žaliavos pirkėjas ketina 5 centais sumažinti žaliavos kainą. „Bandysiu derėtis. Kol kas nepasirašiau tokios sutarties, - sako ūkininkė. - Galėčiau suprasti perdirbėjų problemas, jeigu nebrangtų pašarai ir kiti ūkyje reikalingi dalykai. Pavyzdžiui, soja prieš mėnesį kainavo 580, šiandien reikia pakloti 800 litų už toną. Brangsta ir cukriniai runkeliai. Tai kodėl aš turiu piginti kokybišką žaliavą?"

Vasarą karvės ganosi ganykloje

I.Stanienė kruopščiai skaičiuoja ūkio pajamas ir išlaidas. Ūkis turi visą reikalingą  techniką. Vienas iš paskutiniųjų pirkinių modernus pašarų dalytuvas. Bankams ūkininkė nėra įsiskolinusi. „Vaikams skolų ant kaklo neužkarsiu," - tvirtai apsisprendusi I. Stanienė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai