Ūkis
Virš laukų jau skraido kopūstinės kandys. Ar jos pavojingos?
2016-06-01

Kaunas. Virš rapsų ir vasarojaus laukų nuo praėjusio šeštadienio galima pastebėti pulkus skraidančių drugelių - tai kopūstinės kandys. Nors žemdirbiai dėl smulkumo paprastai jų nelinkę laikyti drugeliais, bet vis tik tai drugeliai, kurių vikšrai padaro daug žalos, ypač ankstyvais augalų augimo tarpsniai.

Kad pastarosiomis dienomis virš laukų matyti skraidančių kopūstinių kandžių pulkai, pastebėjo ir ekspedicinėse išvykose pastarosiomis dienomis dalyvaujantys LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus mokslininkai Eglė Petraitienė ir Remigijus Šmatas.

Mokslininkai sako, kad kandžių suaugėliai augalams žalos nedaro, kenkia tik vėliau išsirisiančios jų lervos. Daugiausia žalos daro bastutinių šeimos augalams - rapsams, kopūstams. Tačiau dėl tokio gausaus ir intensyvaus kandžių skraidymo būtina stebėti ne tik rapsų, bet ir kitų lauko augalų pasėlius.

Dabar purškiant rapsų laukus insekticidais nuo spragių ar nuo žiedinukų, sunaikinama ir dalis kopūstinių kandžių suaugėlių, o vėliau, kai atsiras lervos, reikės vėl naudoti insekticidus. Purškimai gali ir sutapti nuo abiejų kenkėjų, tačiau taip neįvykus, teks panaudoti juos atskirai. Būtinas išsamus rapsų pasėlių stebėjimas.

„Rekomenduojame naudoti registruotus insekticidus. Nors nuo kopūstinės kandies atskirai registruotų insekticidų nėra, tačiau dauguma veikliųjų medžiagų yra veiksmingos. Lietuvoje šio kenkėjo žalingumo slenkstis nėra nustatytas, tačiau kitų šalių duomenimis žalingumo slenksčiai yra labai skirtingi, todėl pastebėjus lervas ant augalo, būtina atlikti purškimą", - pataria mokslininkai.

Kopūstinių kandžių lervos dažniausiai graužia lapus. Lapuose matomi išgraužti „langeliai" - taip vikšrai išėda lapo minkštimą, palikdami tik viršutinį epidermį. Išdžiūvęs epidermis ištrupa ir lieka skylės.

Kopūstinės kandies drugelis nedidelis, išskleistais sparnais - 17 mm ilgio, rusvai pilkos spalvos. Pirmosios generacijos drugiai skraido gegužę-birželį, antrosios - liepą-rugpjūtį. Anksčiau buvo manoma, kad kandys skraido tik vakarais, bet pastaraisiais metais nustatyta, kad jos skraido ir dienomis, ypač prieš lietų. Be to, kandys migruoja vyraujančių vėjų kryptimi.

Ant apatinės lapų pusės, dažniausiai išilgai gyslų, pavieniui ar nedidelėmis krūvelėmis kandys deda sunkiai įžiūrimus smulkius (0,5 mm) ovalius, suplotus kiaušinius. Ką tik padėti jie būna gelsvi, vėliau patamsėja. Žemutinė kopūstinės kandies vystymosi riba yra 7° C. Esant nelietingam orui ir 15 °C temperatūrai, vikšrai išsirita po 8, esant 20 °C - po 5, o esant 25 °C - jau po 3 dienų.

Vikšrai būna apie 10 mm ilgio, verpstiški, apaugę retais ilgais plaukeliais, su 8 poromis kojų. Jauni vikšrai gelsvi, o suaugę ryškiai žali. Vikšrai kenkia tam tikrą periodą: esant 15 °C temperatūrai - apie 20 dienų, 20 °C - apie 13, o esant 25 °C - apie 9 dienas.

Vikšrai baikštūs, pajutę pavojų susiraito ir voratinklio siūlu leidžiasi žemyn. Užaugę vikšrai pasigamina retus, voratinklinius verpstės formos kokonus ir juose virsta lėliukėmis. Po 11-14 dienų išskrenda drugys. Per metus išsivysto 2-3 kopūstinės kandies generacijos.

Pastaraisiais metais pirmoji kopūstinės kandies generacija būna labai gausi ir žalinga, pradeda kenkti jau birželio viduryje. Nenupurškus ar neapsaugojus augalus nuo šio kenkėjo, birželio pabaigoje kandžių vikšrų prisiveisia daug, jie aptraukia augimo kūgelį voratinkliu, o po kiek laiko gali jį visiškai sunaikinti.

Žiemoja lėliukės augalų liekanose, ant piktžolių, medžių žievėje. Didelis kopūstinių kandžių antplūdis buvo fiksuotas prieš šešerius metus, 2010-aisiais. Tuomet šie kenkėjai buvo okupavę rapsų pasėlius.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai