Ūkis
Virginija Jonuškienė daržoves augina šiaudų lysvėse
2015-04-13

Lazdijai. „Esu ne tokia kaip visi, man būdingas revoliucinis mąstymas, nuolat prisigalvoju įvairiausių idėjų“, - sako ūkininkė Virginija Jonuškienė iš Šventežerio kaimo, jau šešerius metus užsiimanti gamtine žemdirbyste.  Ji 17 ha žemės valdose augina javus, vaistažoles, daržoves, vaismedžius, paukščius ir galvijus.

Bulves sodina ant dirvono

Šventežeryje gimusi ir augusi Virginija savo gyvenimo kelią rinkosi ilgokai, išbandė ne vieną specialybę, kol galiausiai surado tai, ko ieškojo, kas patinka daryti. Ji teigė nesigailinti nė vieno žingsnio, žengto iki šių paieškų. Dabar esanti laiminga, nes užsiimanti tuo, kuo širdis džiaugiasi - žemės ūkio darbais.  Ypač patinka „kuistis“ darže, kur visos daržovės auginamos šiaudų lysvėse.

„Prieš aštuonerius metus atsitiktinė įvykių seka atvedė mane prie gamtinės žemdirbystės - tai mintys, įrašytos V. Megrė „Anastasijoje“, tų minčių patvirtinimas forume „Esu tiems, kam esu", atsitiktinai pakliuvusi N. Kurdiumovo knyga "Protingas daržas" ir galiausiai atrastas bendraminčių forumas ,,Gamtinė žemdirbystė", kuriame daug patarimų ir pamokymų galima gauti iš gamtinės žemdirbystės pradininkų Sauliaus Jasionio ir Laimio Žmuidos.

Patirtis ateina per praktiką, tačiau išvengti daugelio klaidų padeda gyvas bendravimas su bendraminčiais įvairių renginių metu. Vienas iš jų -  Marijampolės savivaldybėje, Pabuktėje pas bendramintį Kęstutį Laukį kas sezoną vykstanti taip vadinama mugė, kur susirenka draugais tapę žmonės iš visos Lietuvos", - pasakojo Virginija.

Iš pradžių jos gyvenimo draugas Algis skeptiškai žiūrėjo, kai moteris bulves sodino šiauduose, tačiau neprieštaravo šiam jos sumanymui ir padėjo nudirbti darbus. "Rudenį bičiuliams su pasigėrėjimu jau rodė, kokie didžiuliai bulvienojai užaugo. Augdami netradiciniu būdu, kerojo ne stati, o gulsti. Derlius taip pat nenuvylė, o ir kasimo būdas labai paprastas - tiesiog ateini ir susirenki  po šiaudais gulinčias bulves", - pasakojo ūkininkė.

Moteris sakė, kad bulves galima sodinti tiesiog ant dirvono. Lysvę tam tikslui reikia parengti rudenį, ant žemės pridėjus šiaudų. Mulčiuoti galima ir žole, senais lapais, medžio pjuvenomis. Neartoje žemėje pasodintas augalas įsišaknija, o bakterijos ardo mulčo paklodę ir aprūpina jį maisto medžiagomis.

Pavasarį paklotą išpurena sliekai ir kurmiai. Užsiimant gamtine žemdirbyste nenaudojami jokie cheminiai preparatai, todėl užauginami aukščiausios kokybės produktai. "Niekas nepaneigs, kad lauke, tokiomis sąlygomis užaugintas agurkas ar pomidoras yra daug skanesnis, kvapnesnis nei vešėjęs šiltnamyje. Savybės, kurias duoda gamta - aplinka, saulė, oras - teigiamai įtakoja augalą", - tvirtino ūkininkė. Be bulvių Virginija augina ir kitas kultūras.

Jokių kenkėjų savame darže ji nenaikina, sakydama, kad gamtoje yra balansas. Visų daržininkų nekenčiamas kurmis, kaip teigė Virginija, yra ne jos priešas, o draugas. "Kartais neklaužada gyvūnėlis išrausia šilauoges, tuomet tik pagrūmoju jam pirštu. Kurmis yra naudingas, nes naikina karkvabalių lervas, kirninus, vabalus, kurklius. Taigi nesisieloju dėl vieno kito į dirvos paviršių iškelto augalėlio. Pakanka iš kitų gaunamo derliaus", - linksmai kalbėjo V. Jonuškienė.

Ūkininkė mėgsta eksperimentuoti

Gamtinis daržas dar vadinamas tinginių daržu, nes jo nereikia arti, purenti, laistyti, tręšti, saugoti nuo ligų ar kenkėjų. Taigi, manoma, kad triūso reikalauja kur kas mažiau. Tačiau, pasak ūkininkės, tai netiesa, nes viską reikia daryti rankomis. Kas su tuo nesusidūręs - nesupras.

Šiuo metodu ūkininkė augina ir kukurūzus, topinambus, puoselėja jauną sodą. Obelaites mulčiuoja ir perpuvusį mėšlą deda ant žemės viršaus, o ne pačioje žemėje. Tuomet, jos teigimu, nesigamina nitratai.

V. Jonuškienė prižiūri ir nemažai vaistažolių: juozažoles, ramunėles, medetkas, pelynus, čiobrelius, nasturtes, šalavijus, peletrūnus, mėtas, melisas. "Kai užsiimi gamtine žemdirbyste, kaime nemažai žmonių į tave žiūri kaip į keistuolį. Vienais metais bandžiau eksperimentuoti ir sodinti bulves kartono skylėse, iš viršaus jas užklojant šiaudais. Šį darbą man padėjo atlikti sesuo. Ji juokavo, kad kas nors pamatę, kaip mes dirbame, gali ir greitąją pagalbą iškviesti... Visgi šis sodinimo būdas nepasiteisino, nes dirvos paviršius nebuvo lygus, kartonas „raitėsi", - dalijosi mintimis ūkininkė.

Pavasarį, kai atgyja gamta, Virginija ypač mėgsta žaliuosius kokteilius, kuriuos gamina iš laukuose ir darže augančių žalumynų: garšvų, pienių, petražolių, rūgštynių, dilgėlių lapelių. Garšva, anot jos, skystina kraują, o dilgėlė tirština, todėl reikia dėti abu šiuos žalumynus. Į kokteilius Virginija pila ir raugintą ožkos pieną. „Apskritai mūsų šeima nesame žaliavalgiai. Valgome viską. Mėgstame ir mėsą. Ypač patinka žąsiena. ", - sakė Virginija. Savame ūkyje ji laiko ir vištas, karves, nemažai prieauglio, ožkas, mėsinius galvijus. Pastarųjų bandą dar žada didinti.

Laisvėje žąsys maitinasi ūkio darže rastais žalumynais

Įprastiniu tradiciniu būdu ūkininkė augina tik javus bei bulves galvijų ir paukščių pašarams. Kadangi nenaudoja trąšų, išskyrus mėšlą, javų nepurškia jokiais chemikalais, grūdų prikulia mažiau nei chemizuotame ūkyje. Be to, pasėliuose būna ir daugiau piktžolių. Tačiau pašarams jie puikiausiai tinka, nes yra ekologiški. Nors V. Jonuškienės ūkis ir neturi ekologinio ūkio sertifikato, čia auginama produkcija yra aukštos kokybės.

Paskelbė maisto krepšelių prenumeratą

Šiemet V. Jonuškienė savo auginamais sveikais produktais sumanė pasidalinti su jų pageidaujančiais žmonėmis - nuo gegužės mėnesio paskelbė maisto krepšelių prenumeratą. „Užsiauginu sau daug visko ir nesunaudoju, todėl pasiryžau užauginti ir kitiems sveikų produktų. Į krepšelius bus dedama viskas, kas tuo metu randama darže ir gamtoje. Todėl ir savo ūkį pavadinau Visko ūkiu", - sakė V. Jonuškienė.  Gegužės mėnesio krepšelyje puikuosis petražolės, svogūnų, česnakų laiškai, salotos, ridikėliai, krapai bei žalėsiai iš pievų: dilgėlės, garšvos, pienės, builiai ir kiti. Taip pat vaistažolės: serbentų, žemuogių lapeliai, avietės, šalavijai, mėtos, melisos, peletrūnai, pelynai, medetkos ir kitos. Visiems valgytojams pagal pageidavimą žada pristatyti karvės ir ožkos pieną, vištų kiaušinius.

Vėliau, vasarai įsibėgėjus, krepšeliai bus „turtingesni". Ūkininkė džiaugėsi, kad žmonės vertiną sveiką maistą.  Maisto krepšelius jau užsisakė Vilniaus ir Kauno gyventojai. Ateityje Virginija žada prekiauti ir mėsos produktais. Planuoja gaminti fermentinį sūrį.

Norėtų įsirengti tam tikslui veterinarinius reikalavimus atitinkančią patalpą ir nusipirkti reikiamą įrangą.  Idėją įgyvendinti ketina savo jėgomis. „Tikrai neplanuoju kreiptis paramos į ES fondus, nors tokia galimybė ir yra. Nenoriu likti niekam skolinga. Esu dėkinga už gaunamas tiesiogines išmokas. Daugiau man nereikia", - tvirtina savo požiūrį visais klausimais turinti ūkininkė. Jai trūksta ir technikos, ir darbo rankų, tačiau šienauti, arti, kulti javus visuomet pagelbsti Šventežeryje įsikūrusio Jastramskų šeimos ūkio nariai.

Gyvenimo draugas Algis irgi turi auksines rankas - daro medinius lauko baldus, lovas, šulinio apdailą, supynes, ir kitus dirbinius. Padeda Virginijai ir ūkininkauti. Laisvo laiko ūkininkė sakė pristinganti. Anksčiau mėgo megzti, siuvinėti, piešti, rašė eilėraščius. Jie išspausdinti keliuose poezijos almanachuose. Dabar pats geriausias poilsis -  krapštymasis darže.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai