Ūkis
Vienur pasėliai mirksta, kitur lietus dar praverstų
2017-07-05

Vilnius. Trečias birželio dešimtadienis Lietuvoje buvo ypač lietingas, tačiau įvairiuose regionuose kritulių iškrito nevienodai. Vienur javų laukai jau užmirkę, kitur žemdirbiai sako lietaus nesibaiminantys - gilesni dirvos sluoksniai dar net sausoki.

Vilniaus rajone, Maišiagalos seniūnijoje, Karvio kaime, ūkininkaujantis Zbignevas Kaminskas neramiai žvalgosi į dangų - sako, kad lietaus jo pasėliams per daug. Mat dirbamos žemės reljefas įvairus ir žemesnėse vietose dirvos labai šlapios, augalų šaknys mirksta.

„Tikrai per daug lietaus, lomose - vandens perteklius. Ir į aplink esančius tvenkinėlius pažiūrėjus aišku, kad vasara kitokia kritulių atžvilgiu. Paprastai tokiu metu juose vandens būdavo tik pusė dabartinio lygio", - sako ūkininkas.

Nemelioruoti plotai kenčia

Ypač jis nerimauja dėl tų dirvų, kuriose melioracijos įrenginiai atgyvenę. Be to, jo dirbamose žemėse ir tokių plotų yra, kuriuose drenažas niekuomet nė nebuvo įrengtas. „Kažkaip apėjo melioracija tuos laukus net kolūkių laikais, kai paprastai šie darbai buvo aktyviai vykdomi", - sako Z. Kaminskas.

Tiesa, džiaugiasi žemdirbys bent jau dėl to, kad šiame regione siautę vėjai, medžius pačioje sostinėje laužę sukūriai kažkaip jo laukus apėjo ir javų neišguldė.

Z. Kaminskas dirba apie 260 ha žemės. Šiemet joje auga žieminiai kviečiai, miežiai, avižos, žirniai, lubinai.

Pasakoja, kad nuo pat žiemos nebuvo ramu. Pavasaris augalų vegetacijai nepalankus buvo, laukai, anot jo, ilgai prastai atrodė. „Kai pradėjau mikroelementais tręšti, situacija pagerėjo. Dabar, galima sakyti, vidutiniškai atrodo", - vertina pašnekovas.

Pasėliai plaukia, išgulę

Taip pat nerimauja ir kitas to paties rajono ūkininkas - Zenonas Barkovskis. Sudervės seniūnijoje, Vaigeliškių kaime, ūkininkas dirba per 200 ha žemės. Augina rugius, kviečius, žirnius, avižas, yra pasėjęs grikių.

Dabartinę situaciją savo laukuose apibūdina nelinksmai: „Pasėliai plaukia ir neaišku, kas bus toliau. Aukštesni pasėliai vietomis jau ir išgulę. Dar ir šiandien apvažiavau, apžiūrėjau - mirksta, pageltę. Lietaus daug, saulės mažai - liūdnokai atrodo visos kultūros".

Tikina pastebėjęs, jog kiekvienais metais situacija blogėja. Kadangi šeimos ūkis mišrus - melžiamų karvių, prieauglio turi, - dar ir šieno pasiruošti reikia. O, pasak jo, su šienu visai ne kokie popieriai šią vasarą - geros kokybės pašaro pasiruošti žiemai sunku. Nemenka dalis jo supuvo. Pavasarį teko užarti apie 40 ha nesėkmingai žiemojusių rapsų, o į jų vietą grikių pasėti.

Z. Barkovskis įsitikinęs, jog javapjūtė šią vasarą vėluos. Jei pernai pirmą kartą kombainas žieminių kultūrų kulti į laukus išriedėjo liepos pabaigoje, mano, jog šiemet be rugpjūčio neišeis pradėti. „Na, nebent jei nuo liepos vidurio būtų saulėta labai, gal ir anksčiau pavyktų", - svarsto jis.

Didelių vilčių teigia nededąs ir į derlių. „Geresnio kaip pernai, kuomet rūpesčių ir dėl sausros, ir dėl lietaus javapjūtės metu kilo, tikrai nesitikiu. Juk pavasarinė sausra ir šiemet savo poveikį padarė. Dabar lietingi orai palankūs ligoms plisti, o mano ūkis ekologinis, cheminėmis priemonėmis gintis neišeina", - priežastis išsako pašnekovas.

Grūdų kokybė nukentės

Kauno rajonas taip pat patenka į zoną, kurioje birželio mėnesio trečią dešimtadienį meteorologai fiksavo standartinę klimato normą gerokai viršijančius kritulius. Čekiškės seniūnijos Liučiūnų kaimo ūkininkas Arūnas Pakalnis bėdoja, kad dirvose „viskas skęsta". Tačiau ir blogoje situacijoje stengiasi optimizmo neprarasti - džiaugiasi, kad bent vėjai didelės žalos nepadarė.

Kartu su tėvu Mykolu dirba 270 ha žemės. Ją šiemet įsėjo žieminiais ir vasariniais kviečiais, žieminiais rapsais, pupomis. Sako, kad dabar prasčiausiai atrodo kviečiai - dėl jų labiausiai ir nerimauja. „Tačiau visos kultūros vienodai į vandens perteklių reaguoja - šaknys dūsta, augalas ima gelsti pirma laiko", - sako pašnekovas.

Jo nuomone, labiausiai šiuo metu esantis drėgmės perteklius atsilieps grūdų kokybei. Tuo tarpu dėl derlingumo kol kas neatrodo, jog teks patirti didelių nuostolių.

Pernai žieminius rapsus kulti pradėjęs liepos 25-ąją, o į javų laukus išvažiavęs pirmosiomis rugpjūčio dienomis. Mano, kad šiemet su šiomis datomis lyginant javapjūtė vėluos, tačiau neatmeta, kad dėl gamtos siurprizų gali jo prognozės ir nepasitvirtinti. Būna taip, kad ima viskas tiesiog akyse sunoksta, jei orai karšti nusistovi...

Į dirvą neįvažiuoja - pasėliai liks nepurkšti

Panašų kiekį lietaus pastarosiomis savaitėmis gavo ir ukmergiškiai. Ukmergės rajone, Veprių, Pabaisko seniūnijose plyti Ramūno Nanartavičiaus dirbama žemė: 400 ha žieminių kviečių, rugių, grikių, ankštinių augalų.

„Tokiomis sąlygomis, kokias ši vasara sudarė žemdirbiams, daugiausia rūpesčių kyla dėl to, kad dėl šlapių dirvų įvažiuoti į jas neįmanoma, pasėlių nupurkšti. Mano taip pat žirniai kaip buvo nepurkšti, tai atrodo, kad taip jau ir liks", - sako ūkininkas.

Pasak jo, lietus Ukmergės rajone „normas tikrai perkopė". Tačiau, kai niekas nuo žemdirbio nepriklauso, belieka susitaikyti su tokiomis sąlygomis, kokias gamta sudarė. Taip svarsto R. Nanartavičius. Tačiau atodūsis, kad vandeniui ilgiau užsilaikius puviniai į javus įsimes, išguls laukai, vis tiek išsprūsta žmogui.

Dėl javapjūtės pradžios „burti" nesiryžta - sako, kad dabar ruošia kombainus ir lauks „gamtos leidimo".   

Prieš lietų kol kas neturi nieko...

Atrodo, kad linksmiausi šiuo metu Šiaurės ir Šiaurės Vakarų Lietuvos ūkininkai. Jų pasėlių lietus neišmirkė. Kaip tik kai kurie žemdirbiai teigia, kad dar kokiai „protingai" dozei lietaus jie neprieštarautų...

Joniškio rajone, Satkūnų kaime, ūkininkaujantis Aleksas Vaitkus dirba 535 ha žemės. 316 ha įsėta žieminiais kviečiais, 106 ha auga žieminiai rapsai, 70 ha pupos, o likusi dalis skirta miežiams ir vasariniams kviečiams.

„Kai didžiąją Lietuvos dalį skalauja ir merkia lietūs, mūsų situacija normali. Turiu kritulių matuoklį, matau, kad tomis dienomis, kai Vilnius skendo, 30 milimetrų per kelias valandas prilijo, pas mus apie 8 milimetrus per visą parą iškrito", - sako vyriškis.

A. Vaitkus tikina, kad dirvos gilesniuose sluoksniuose dar net per sausa jam pasirodė ir lietaus net nesibaimintų. „Labai jau nevienodai Dievulis paskirstė per Lietuvą. Palyja pas mus saikingai. Gal poilsiautojams tokie orai ir nepatinka, bet mums, žemdirbiams, labai gerai. Joniškį ir vėjai stiprūs aplenkė, pasėlių neišguldė", - sako jis.

O kad sinoptikų prognozuotas 30 laipsnių karštis neužgriuvo, A. Vaitkaus nuomone, tik į naudą pasėliams - augalų vegetacija pailgėjo, javai, kitos kultūros neišdžius prieš laiką, grūdą didesnį užaugins.

Apie javapjūtės pradžią, kuomet pernai žieminius rapsus kūlė, t. y. liepos 16-ąją, nė nesvajoja. Sako, kad būtų gerai, kad bent mėnesio pabaigoje pavyktų. „Tolimesnis javapjūtės „nusitempimas" mums tik priedą prie derliaus turėtų duoti - grūdo stambumą ir didesnį kiekį", - svarsto ūkininkas.

***

Vidutinė trečiojo birželio mėnesio dešimtadienio oro temperatūra (14,5-16,7 °C) šiaurės rytiniuose šalies rajonuose buvo 1,0-1,5° žemesnė už 1981-2010 m. standartinę klimato normą (toliau - SKN), Pietų Lietuvoje ir pajūryje nežymiai aukštesnė už SKN, o kitur nežymiai žemesnė už SKN. Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pakilo iki 22-28 ºC, Druskininkuose iki 30 °C, žemiausia nukrito iki 3-9 ºC.

Didžiausias kritulių kiekis (40-84 mm) iškrito pietiniuose, centriniuose ir rytiniuose šalies rajonuose - kritulių norma čia buvo viršyta 1,5-3,0 karto. Lazdijų, Molėtų ir Vilniaus rajonuose kritulių norma buvo viršyta daugiau nei 3 kartus - čia iškrito 93-119 mm kritulių. Artimas normai kritulių kiekis (20-37 mm) iškrito Šilutės, Tauragės, Raseinių, Kėdainių, Panevėžio ir Rokiškio rajonuose, o mažiausiai kritulių (7-18 mm) teko šiaurės vakariniams šalies rajonams, taip pat Biržų apylinkėms - kritulių kiekis sudarė mažiau nei 0,6 SKN.

Birželio 29 d. daugelyje pietinių ir rytinių šalies rajonų lijo labai stipriai - Molėtų agrometeorologijos stotyje užfiksuotas labai smarkus lietus, pasiekęs stichinio meteorologinio reiškinio rodiklius - per 8 val. iškrito 51,3 mm kritulių. Stichinės liūtys buvo užfiksuotos ir Lazdijų, Trakų ir Vilniaus rajonuose. Kitur, nors kritulių kiekis ir buvo mažesnis, buvo pasiekti pavojingo meteorologinio reiškinio - smarkaus lietaus, rodikliai.

Vertinant drėgmės sąlygas, dešimtadienio pradžioje daugelyje šalies rajonų drėgmės sąlygos buvo optimalios ir tik pavieniuose rajonuose buvo sausringa. Paskutinę dešimtadienio dieną nežymus drėgmės trūkumas išliko tik Klaipėdos, Panevėžio, Pakruojo ir Joniškio rajonuose. Vakariniuose ir šiaurės vakariniuose rajonuose drėgmės sąlygos buvo optimalios, o centriniuose, pietiniuose ir šiaurės rytiniuose rajonuose buvo susidaręs drėgmės perteklius.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenys

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai