Ūkis
Vien iš paramos alternatyvaus verslo neužauginsi
2015-02-27

Vilnius. Kaime aktyviai besikuriantys alternatyvūs verslai ne visuomet pateisina lūkesčius. Pretenduodami į verslo kūrimui ir plėtrai skirtą paramą, nauji ūkio subjektai vadovaujasi pernelyg optimistinėmis prognozėmis ir neanalizuoja rinkos. Paramą panaudoję brangiai gamybos įrangai įsigyti, dalis verslininkų pritrūksta apyvartinių lėšų ir ne visada pasiekia tai, ką suplanavo.

Valstybės siūlomos paramos programos ne vieną verslininką pastūmėjo kaimo pusėn. Čia kasmet vis aktyviau kuriasi medienos perdirbimo, biokuro,  įvairių paslaugų teikimo įmonės. Žemės ūkio paskolų garantijų fondo duomenimis, smulkioms ir vidutinėms įmonėms kaime suteikta 33 proc. visos 2014 m. suteiktos garantijų sumos.

„Garantuoti kreditai žemdirbiams, kaimo verslininkams bei žemės ūkio produktų perdirbėjams leidžia modernizuoti ūkius, juos plėsti, pradėti naują ūkinę veiklą, sukurti naujas darbo vietas kaimo vietovėse", - tikina Žemės ūkio paskolų garantijų fondo direktorė Danguolė Čukauskienė.

Vieni projektai stiprūs, kiti - silpni

Kad kaimo vietovėse verslas kuriamas gana aktyviai, pastebi ir Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovai. Tačiau verslui vien idėjos ir užpildytos paraiškos paramai nepakanka - jeigu projektas nėra iki galo apgalvotas, atsakingai parengtas, jį įgyvendinti ne visada pavyksta.

Pasak Nacionalinės mokėjimo agentūros Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėjos Aistės Mileikaitės, verslo kūrimui ir plėtrai skirtos lėšos, lyginant su kitomis Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos kryptimis, įsisavinamos sunkiausiai. Šiai krypčiai išmokėta apie 76 proc. visų patvirtintų paramos lėšų, t. y. 199,281 mln. eurų, kai paramos sutartyse patvirtinta paramos suma yra 247,844 mln. eurų. Visų mokėjimų terminas - metų pabaiga, tačiau tam, kad juos pasiektų paramos lėšos, projektų vykdytojai turi vėliausiai iki birželio mėn. pabaigos pateikti galutinius mokėjimo prašymus.

„Pagrindinės problemos, atsispindinčios projektų administravimo bei kontrolės laikotarpiuose,  dažniausiai kyla ne dėl paramos gavėjo pasirinkto verslo specifikos. Problemos yra susijusios su neapgalvotu planavimu, pernelyg optimistinėmis prognozėmis teikiant paraiškas. Kadangi paramos gavėjai privalo pasiekti tai, ką buvo suplanavę, ne visada tai pavyksta. Ne visi paramos gavėjai aiškiai suprato, kad savo veiklą turės vykdyti kaimo vietovėse bei privalės pasiekti planuotus projekto priežiūros rodiklius - įdarbinti numatytą darbuotojų skaičių, gauti planuotas pardavimo pajamas", - kritikos neatsakingiems paramos prašytojams žeria A. Mileikaitė.

Apžvelgdama paraiškų vykdymo kontrolės rezultatus, specialistė pastebi, kad geriau vykdyti įsipareigojimus sekasi ne naujai įsisteigusiems ūkio subjektams, o investuojantiems į verslo plėtrą. „Jie jau turi patirties, gebėjimų, yra užėmę tam tikrą rinkos dalį", - apibendrina A. Mileikaitė.

Stabdo apyvartinės lėšos

Tuo tarpu patys alternatyvaus verslo kūrėjai nėra labai optimistiški, mat verslo pradžią palengvinanti ES parama tolesnės sėkmės jiems neužtikrina. Veiklos vykdymui neretai pritrūkstama apyvartinių lėšų, o bankai paskolų neduoda.

Prienų r. įsikūrusi UAB „Biohumusas", pasinaudojusi parama verslo kūrimui, sukūrė reikiamą infrastruktūrą, įsigijo įrangą, kad galėtų gaminti specialius žemių mišinius gėlėms, daržams, sodams. Nors paramą įsisavino sklandžiai, šiuo metu veiklos beveik nevykdo. „Trūksta apyvartinių lėšų, nerandame, kur realizuoti produkciją", - pripažįsta bendrovei vadovaujantis A. Pėkis.

Kiek lengviau sekasi įmonėms, turinčioms ilgametę patirtį, bet po reorganizacijos pakliuvusioms į besikuriančių įmonių gretas ir taip gavusioms paramą. UAB „Medžio grupės" vadovas Kęstutis Lukštas įsitikinęs, kad nors nauji įrengimai - didelė paspirtis, bet sėkmę lemia ir įdirbis.

„Sekasi šiuo metu gana sunkiai. Įdiegę naujus įrengimus, pritrūkome apyvartinių lėšų. Pagal jų našumą ir galingumą, galėtume pagaminti daugiau apdailos medžiagų iš medienos, bet trūksta tiesioginių partnerių, o tarpininkams parduoti neapsimoka", - sako K. Lukštas.

Tuo tarpu Lazdijų r. įsikūrusi jauna bendrovė UAB „Sodybų servisas" džiaugiasi pataikiusi į paklausių verslų dešimtuką. Aplinkotvarkos ir sodybų apželdinimo veiklai rinką bendrovės įkūrėjai rado čia pat pašonėje - savame krašte.

„Lazdijų krašte išvystyta kaimo turizmo veikla, užsakovai pageidauja ne tik teritorijų įrengimo, bet ir ilgalaikės, tolimesnės priežiūros. Bendradarbiaujame ir su ūkininkais. Lazdijuose išpopuliarėjo mėsinė gyvulininkystė, tad įrenginėjame aptvarus, vandentiekio sistemas", - pasakoja bendrovei vadovaujantis T. Jungevičius.

Nors bendrovės įkūrėjai verslo organizavimo patirties neturėjo,  kiekvienas jų išmanė tam tikras būsimos veiklos sritis, pritaikė individualias žinias komandiniam darbui. Jokių keblumų nekilo ir įgyvendinant projektą paramai. 

Ir verslo pradžiai, ir plėtrai

Priemonės alternatyviam verslui plėtoti kaime numatytos ir pagal naująją 2014-2020 m. programą. Galima paminėti tokias paramos schemas kaip priemonės „Ūkio ir verslo plėtra" veiklos „Parama ne žemės ūkio verslui kaimo vietovėse pradėti", „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti". Parama galės būti skiriama tiek alternatyvaus verslo pradžiai, tiek alternatyvaus verslo plėtrai, jos galės kreiptis tiek ūkininkai, kiti fiziniai asmenys, tiek labai mažos ir mažos įmonės. O detalūs kriterijai bus nustatyti priemonės veiklų įgyvendinimo taisyklėse.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai