Veiklus ūkininkas jau galvoja apie naujus projektus
2014-10-20

Marijampolė. Diplomuotas veterinarijos gydytojas Juozas Botyrius spėja ne tik savo ūkyje ‑ jis yra ir vienos gausiausių savivaldybėje - Gyviškių bendruomenės pirmininkas, seniūnaitis. Jauno ūkininko užtenka viskam, ir į ateitį jis žiūri su viltimi.

„Jis rodo iniciatyvą vienijant kaimo gyventojus visuomeninei veiklai, ši bendruomenė aktyviai dalyvauja projektuose, siekia pagražinti ir pagerinti gyvenamąją aplinką. Neseniai bendruomenė su VVG Gyviškių kaime vaikams įrengė aikštyną", ‑ vardija Marijampolės savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Eugenijus Alesius.

Juozas Botyrius visuomeninės veiklos nesureikšmina. 1993 m. pradėjęs ūkininkauti kartu su tėvais, po šešerių metų, teturėdamas 11 ha nuosavos žemės, įkūrė savo ūkį. Daug metų augino po 300‑400 kiaulių, galvijus mėsai, laikė pieninių karvių bandą. Kai 2009 m. kiaulių ūkis pasidarė nuostolingas, jį likvidavo.

Šiuo metu mišraus ūkio savininkas laiko 150 galvijų. Iš jų 30 - melžiamos karvės. Tarp likusių 120‑ies patenka prieauglis, telyčios ir mėsiniai galvijai. Galvijams prižiūrėti Juozas samdo 4 darbuotojus ir čia pat priduria, kad į šį skaičių patenka ir žmona.

Ūkininkas dirba 150 ha, trečdalį jų užima pievos, mišiniai, dobilai. Likusioje žemėje augina grūdines kultūras: žieminius ir vasarinius kviečius, miežius, avižas ir jų mišinius su vikiais. Ko nesunaudoja pašarams- maždaug 200‑300 t grūdų - kasmet parduoda.

Marijampoliečio ūkis jau dabar atitinka žalinimo reikalavimus. „Kai yra gyvulių, labai patogu ir paprasta taikyti sėjomainą, tarkime, javų su dobilais. Be to, dirvožemiui tręšti reikia mažiau mineralinių trąšų, nes panaudojame mėšlą, tai irgi leidžia sutaupyti", ‑ pastebi pašnekovas.

2007‑2013 m. finansiniu laikotarpiu projektus J. Botyrius rengė kiekvienais metais ir juos lydėjo sėkme, tik pernai dėl lėšų stygiaus paraiška nebuvo vertinama. Daugiausia investuoja į modernią techniką: įsigijo naują traktorių, ritinių presą, pjaunamąją, grėblį. Paskutinis pirkinys, pasinaudojus ES lėšomis buvo galingas 150 AG John Deere traktorius, o plūgą prie jo ir organinių trąšų kratytuvą jau įsigijo savomis lėšomis.

„Dirbti su sena ir su nauja technika - nepalyginami dalykai. Turėjau tris senus rusiškus trąšų kratytuvus. Su jais dirbdavau dvi savaites, o su nauju tą patį darbą atlieku per keturias dienas. Ne tik sutaupau laiko, bet ir degalų - nauda neabejotina. Senąjį ritinių presą daugiau taisydavau, negu su juo dirbdavau. Su nauju ne tik palengvėjo darbas, bet ir pagerėjo šienainio kokybė. Tačiau svarbiausia - komfortas. Anksčiau šienapjūtės bijodavau, nes tai buvo alinantis laikotarpis, dabar dirbti smagu, atrodo, net nepavargsti. Naujas traktorius komfortabilesnis netgi už senesnį lengvąjį automobilį", ‑ tikina Juozas. Nauju traktoriumi ir prie jo įsigytu šiuolaikišku plūgu dirvas aparė dukart sparčiau negu anksčiau.

„Dabar svajoju apie sėjamąją, ir tai bus pirma investicija naujame ES finansiniame laikotarpyje. Senoji jau atgyvenusi visapusiškai", ‑ planų neslepia pašnekovas.

Fermos, kuriose laikomi galvijai, anot ūkininko, toki gražu ne tokios, kokių norisi. Vis dėlto Juozas pirmiausiai ketina visiškai modernizuoti technikos parką. Tuomet eilė ateis ir pastatams. „Jie seni, prašyte prašosi remonto, reikia tobulinti melžimo įrangą. Kol kas bijau į ją investuoti, laukiu, kol paaiškės perspektyva. Nemažai ūkininkų skaudžiai nudegė investavę dideles sumas, kai buvo mokama gera kaina už superkamą pieną. Kas modernizavosi per projektus, įsipareigojo viską išlaikyti tokiame pat lygyje, o kaip gali išlaikyti, kai kaina krenta per pusę", ‑ sako Juozas.

Šiuo metu J. Botyrius apie ūkio plėtrą negalvoja, stengiasi išlaikyti tai, ką turi, tačiau kai situacija pagerės, plėtrai idėjų turi. „Tai daryti leidžia įsigyta našesnė technika. Tiesa, Marijampolės savivaldybėje žemės nusipirkti beveik neįmanoma. Vyresnio amžiaus ūkininkai pavargsta ir traukiasi iš žemės ūkio produkcijos gamybos, kasmet pavyksta 1‑3 ha išsinuomoti papildomai", ‑ galimybes paaiškina ūkininkas.

„Kai tokia politika, dažnas ūkininkas jau patiria nuostolių, nes priverstas produkciją pardavinėti žemesne negu savikaina kaina. Gyvename viltimi, kad padėtis pasitaisys, dar nepuolame ūkių pardavinėti", ‑ sako ūkininkas.

Neseniai įvykusioje tradicinėje rudens šventėje „Sūduvos kraitė 2014" Juozas Botyrius apdovanotas Šv. Jurgio, Marijampolės globėjo, medaliu. Jis mano, kad tokio įvertinimo nusipelno visi ūkininkai ir visi bendruomenių pirmininkai, nes šiandien jie dirba iš idėjos ir veltui.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokie Jūsų lūkesčiai?
Orai