Ūkis
Varpų fuzariozės problemos aktualios ir šiemet
2013-08-14

Akademija, Kėdainių r. Šiais metais žieminiuose kviečiuose varpų fuzariozė pažeidė nuo 1 iki 22 proc. varpų, tačiau ligos intensyvumas nesiekė 1 procento. Tačiau vasariniuose kviečiuose situacija visiškai kita – skirtinguose rajonuose fuzariozė vidutiniškai pažeidė nuo 3,4 iki 80,3 proc. varpų, o ligos intensyvumas kito nuo 0,7 iki 12,7 procento.

Mokslininkų stebėjimai leidžia manyti, kad ir šiais metais kai kurių rajonų ar pavienių ūkių ūkininkai turės rimtų problemų dėl vasarinių grūdų kokybės, juolab, kad nuo pieninės brandos pabaigos iki kūlimo dar liko 2–3 savaičių laikotarpis, tad esant šiltiems ir lietingiems orams varpų fuzariozės intensyvumas dar gali gerokai padidėti.

Įvertinta daugiau negu pusšimtis pasėlių

Šiais metais Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filiale Žemdirbystės institute buvo atlikti ekspediciniai tyrimai, kurių tikslas – nustatyti varpų fuzariozės išplitimą ir intensyvumą skirtingose Lietuvos vietovėse bei surinkti informaciją apie auginamas veisles, taikomas agrotechnines ir apsaugos priemones. Kūlimo metu iš pasėlių bus surinkti žieminių ir vasarinių kviečių grūdų mėginiai Fusarium grybų išplitimo, rūšinės sudėties bei mikotoksinų deoksinivalenolio, T2/HT2 ir zearalenono tyrimams.

Ilgametė stebėjimų patirtis rodo, kad Lietuvos klimato sąlygomis varpų fuzariozė didesnės žalos padaro vasariniams javams nei žieminiams, todėl ekspedicinių tyrimų metu didesnis dėmesys skirtas vasariniams kviečiams.

Lytagra 19 03 mobilus 3 paragrafas

„Žieminiuose javuose paprastai liga išplinta negausiai ir grūdų kokybė nukenčia nežymiai. Kitokia situacija vasariniuose", - teigia Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja Skaidrė Supronienė

Pieninės brandos antroje pusėje varpų fuzariozė įvertinta 56 vasarinių kviečių pasėliuose, vienuolikoje Lietuvos rajonų: Ukmergės, Anykščių, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių, Kėdainių, Jurbarko, Šakių, Vilkaviškio, Kretingos ir Mažeikių. Žieminiuose kviečiuose liga vertinta tik Kėdainių ir Marijampolės rajonuose.

Skirtinguose rajonuose fuzariozė vidutiniškai pažeidė nuo 3,4 iki 80,3 proc. vasarinių kviečių varpų, o ligos intensyvumas įvairavo vidutiniškai nuo 0,7 iki 12,7 proc. Ligos išplitimas ir intensyvumas labai priklausė nuo vietovės: gausiausiai liga išplito Šakių ir Vilkaviškio rajonuose, mažiausiai – Kretingos ir Mažeikių.

Daug lemia meteorologinės sąlygos

Viena iš pagrindinių priežasčių – meteorologinės sąlygos. Šilumos ligos plitimui vasariniuose javuose Lietuvoje dažniausiai pakanka, tačiau krituliai pasiskirsto labai nevienodai, todėl yra vienas reikšmingiausių įtakos faktorių.

„Šiais metais vasarinių kviečių žydėjimo metu (paprastai tai būna birželio 21–28 d.) Šakių ir Vilkaviškio rajonuose palijo gausiau negu vidurio Lietuvos ar kituose rajonuose. Mažiausiai kritulių, iš mūsų aplankytų rajonų, šiuo laikotarpiu buvo užfiksuota Mažeikių rajone. Tyrimų metu taip pat pastebėta, kad javų auginimo rajonuose varpų fuzariozės buvo aptikta gausiau, negu ten, kur javų plotai mažesni“, – sako S. Supronienė, pabrėždama, kad didesnė javų koncentracija sėjomainoje taip pat yra svarbus rizikos veiksnys varpų fuzariozei plisti.

Daugeliu atvejų rajono viduje visuose patikrintuose laukuose varpų fuzariozės išplitimas (pažeistų varpų skaičius) buvo panašus, kaip, pavyzdžiui, Šakių rajone – nuo 55 iki 95 proc., tačiau atskirais atvejais (Radviliškio r., Ukmergės r.) skyrėsi net iki šešių kartų (nuo 11,5 iki 65 proc.).

Ligos intensyvumo lygis priklausė nuo konkretaus pasėlio. Pavyzdžiui, Anykščių rajone įvertinus 7 skirtingus vieno ūkininko pasėlius, kuriuose auginta ta pati veislė Vanek, bet skyrėsi sėjos laikas, priešsėlis, žemės dirbimo būdas ar purškimas fungicidais, varpų fuzariozės išplitimas kito nuo 7 iki 68,5 proc.; taip pat skyrėsi ir ligos intensyvumas nuo 0,1 iki 7 procentų. „Tame ūkyje mažiausias ligos išplitimas ir intensyvumas nustatytas po rapsų augintuose kviečiuose, žydėjimo metu purkštuose Osiriu, o didžiausias – trečius metus iš eilės auginant kviečius ir nenaudojant fungicidų nuo varpų fuzariozės“, – stebėjimus konkretizavo S. Supronienė.

Taisyklės, kurių negalima ignoruoti

Ekspedicinių tyrimų metu pastebėta, kad auginant javus ne visuomet laikomasi geros žemdirbystės praktikos, pavyzdžiui, vasariniai kviečiai auginti nesilaikant sėjomainos ir migliniai javai sėti tame pačiame lauke kelerius metus iš eilės.

Fuzariozės pažeistas varpas galima atskirti pagal rausvai oranžinę spalvą. Varputėse bei ant bręstančių varpų varpažvynių, ypač užsitęsus drėgniems orams, susidaro rausva Fusarium grybų sporų masė

Javų šiaudai po derliaus nuėmimo dažniausiai susmulkinami ir paskleidžiami. Žinoma, taip pagerinama dirvos struktūra, tačiau tuo pačiu sudaromos palankios sąlygos Fusarium grybų infekcijai išsilaikyti ir plisti, ypač kai taikomas seklus dirvos purenimas ar beariminė sėja ir dirvos paviršiuje lieka daug šiaudų likučių.

Taip pat pastebėta, kad atskirais atvejais neįvertinta varpų fuzariozės rizika ir pasirinkti netinkami fungicidai.

Kelia abejonių ir veislių atsparumas. Nors veislės IS Jarissa, Thasos, Nawra, Ethos literatūroje įvardijamos kaip atsparios, Epos – vidutinio atsparumo fuzariozei, tačiau Lietuvoje nėra atliktų tiksliųjų lauko bandymų tiriant vasarinių kviečių veislių atsparumą varpų fuzariozei.

Iš ekspedicijos metu surinktų duomenų matyti, kad veislės Nawra, Ethos, Epos mūsų šalies klimato sąlygomis gali būti nepakankamai atsparios šiai ligai. Pavyzdžiui, ligai plisti nepalankiomis sąlygomis veislės Nawra pasėliai buvo tikrai nestipriai pažeisti varpų fuzariozės (ligos intensyvumas Mažeikių r. 0,1–0,3 proc.), tačiau Šakių r. ta pati veislė Nawra (ligos intensyvumas 32,4 proc.) veislės kviečiai buvo nuo 7 iki 10 kartų labiau pažeisti negu Tybalt (3,4 proc.) ir Triso (4,6 proc.), o Jurbarko r. net 25 kartus labiau negu Vanek (0,9 proc.).

Tiriant Fusarium genties grybų rūšinę sudėtį, nustatyta, kad pažeistose varpose dažniausiai vyravo F. graminearum genties gybai, kurie yra potencialūs mikotoksinų deoksinivalenolio ir zearalenono producentai.

„Apibendrinant galima pasakyti, kad gausiau liga išplito tuose rajonuose kur javų žydėjimo metu laikėsi drėgni orai, dėl infekcijos šaltinio dirvožemyje ir aplinkoje, taip pat dėl ne visai tikslaus fungicidų purškimo laiko ir pasirinkto produkto bei nepakankamo veislių atsparumo“, – reziumavo mokslininkė S. Supronienė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką manote apie klimato atšilimą?
Orai