Ūkis
Valdos nedidelės, bet augintinių - tūkstančiai
2016-11-24

Kaunas. Šių metų geriausių ūkininkų gretose - 3 bitininkystės ūkiai ir vienas paukštininkystės, tiesa, jame auginami ne kaimuose įprasti paukščiai, o mažosios vištelės - putpelės. Išskirtiniai šie ūkiai ir tuo, kad jų valdos visai nedidelės, bet augintiniai skaičiuojami tūkstančiais.

Elektrėnų savivaldybės antros vietos laimėtojai Daiva Urbonavičiūtė ir Ričardas Pranukevičius - putpelių ūkio Vievininkų k. savininkai. D. Urbonavičiūtė pasakoja, kad susižavėjo šiais paukščiais, kai tėtis gavo kelias putpeles dovanų. Dabar jų ūkyje - daugiau kaip 15 tūkst. putpelių, nors valdomos žemės sklypas tesiekia tik 4 ha. Lesalus paukščiams augintojai perka, todėl žemės ploto dydis jiems neaktualus. Pirmą kartą konkurse dalyvavę paukščių augintojai neslepia, kad patys nebūtų sugalvoję teikti savo kandidatūrų konkursui - juos rekomendavo Vievio seniūnijos žemės ūkio skyriaus specialistė.

Paklausti apie ūkininkavimo specifiką, paukščių augintojai sako, kad sunkiausia yra rasti tinkamą putpelėms auginti įrangą. „Putpelių ūkiui reikalingi specifiniai įrengimai, nepritaikysi čia kitose paukštininkystės srityse naudojamos įrangos. Ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje tokių ūkių nėra daug, tad ir įrangos pasiūla nedidelė, be to, gana brangi", - aiškina R. Pranukevičius.

Daiva Urbonavičiūtė, Ričardas Pranukevičius, ūkininkai

Putpelių augintojai Daiva Urbonavičiūtė ir Ričardas Pranukevičius džiaugiasi, kad jų darbas ir pastangos plėsti bei modernizuoti netradicinį ūkį pastebėtos ir įvertinos - jų ūkiui atiteko antroji vieta Elektrėnų savivaldybėje

Dvidešimt dvejus metus šiuos paukščius auginanti D. Urbonavičiūtė sako, kad, kai augino putpeles kartu su tėvais, naudojo savadarbius, savo pačių rankomis sukonstruotus įrengimus. Prieš dvejus metus putpelių augintojai pasistatė naują pastatą ir ūkyje įdiegė ispanų gamybos profesionalią įrangą, tad ūkininkauti tapo gerokai lengviau.

Itin mažu žemės sklypu, tačiau dideliu augintinių būriu išsiskiria ir Utenos r. gyvenančių ir trečiąja vieta rajone įvertintas Gražinos bei Gedimino Skardžių ūkis - bitininkai turi 1,5 tūkst. bičių šeimų. Šalia tėvų ūkininkauja ir sūnus Edgaras su žmona Eimanta, jų ūkyje - 300 bičių šeimų. „Bitininkaujame visi kartu, vienas kitam gelbėjame, bėdas ir rūpesčius sprendžiame visa šeima. Bitininkystė perduodama iš kartos į kartą. Mano tėvelis bitininkavo, aš jam padėdavau. Mano vyras jau nuo penktos klasės 5 avilius turėjo ir pats prižiūrėjo. Bitės mus ir suvedė", - pasakoja Gražina Skardžiuvienė.

Moteris tikina, kad jų šeimai bičių gerovė yra svarbiausia, todėl neskaičiuoja joms skiriamo laiko ir pinigų. „Pirmiausia - bitėms, o kas lieka - mums. Kai bitėms save visą atiduodi, tai ir bitės su kaupu grąžina", - sako bitininkė. Tiesa, ji apgailestauja, kad medaus ir bičių produktų perkamumas Lietuvoje labai mažėja, nes drastiškai mažėja ir pačių žmonių, ypač kaimiškose vietovėse. Tai kelia sunkumų ir su darbo jėga, nes bitininkystė - specifinė ūkio šaka, kurioje beveik visi darbai atliekami rankomis. Nors avilius ir bites bitininkai prižiūri patys, tačiau, pasak moters, sezono metu reikėtų jiems bent šešių samdomų darbuotojų, tačiau rasti jų labai sunku.

Gražina Skardžiuvienė, Gediminas Skardžius, bitininkai

Utenos r. bitininkai Gražina ir Gediminas Skardžiai pripažįsta, kad didžiausia problema, su kuria susiduria jų ūkis, ne tik mažėjančios bičių produktų valgytojų, bet ir dirbančiųjų gretos

Savo avilius bitininkai išvežioja po ūkininkų laukus, ypač džiaugiasi Skardžiai šiltu bendradarbiavimu su Kupiškio r. ūkininku Zigmu Aleksandravičiumi, dėkingi yra grikius sėjantiems rokiškėnams. Tad pasklinda Skardžių aviliai po kelis rajonus - Rokiškio, Kupiškio, Anykščių, Biržų ir Panevėžio.

Bitininkauti didelių valdų nereikia, tačiau norint prekiauti bičių produkcija būtina užtikrinti higienos reikalavimų laikymąsi. „Žmonės įsivaizduoja, kad bitininkaujant nieko nereikia. Iš tikrųjų reikia daug: ir darbo jėgos, ir higienos reikalavimus atitinkančių patalpų, nes, turint didelį bityną, būtini atskiri medaus sukimo, fasavimo, sandėliavimo cechai", - sako G. Skardžiuvienė. Ji pasakoja, kad savo lėšomis pasistatė 22 m pločio ir 50 m ilgio angarą, susipirko visus bitininkauti reikalingus įrengimus ir tik visai neseniai, pasinaudodami Europos Sąjungos parama, įrangą atnaujino.

Moteris stebisi reikalavimais, kurie keliami norint pasinaudoti ES parama. Jų sūnus Edgaras teikė paraišką norėdamas pasinaudoti jaunajam ūkininkui įsikurti skirta parama, bet paraiška nebuvo patvirtinta. „Bitininkaujant žemė nereikalinga, tačiau jei nori gauti paramą, jam reikėtų plėsti bityną, statytis atskirus sandėlius ir kurti asmeninę bazę. Tačiau tai tolygu investicijų švaistymui, kai mes turime tokią bazę. Mano nuomone, įstatymai susikerta su realybe, būtų gerai, jei būtų atsižvelgiama į kiekvieno padėtį", - pastebėjimais dalijasi bitininkė G. Skardžiuvienė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai