Ūkis
Užauginti gerą grynaveislį gyvulį gali ne kiekvienas
2017-03-06

Panevėžys. Bendrovės „Panevėžio veislininkystė" salė sunkiai sutalpino ūkininkus, susirinkusius paklausyti naujienų į seminarą-pasitarimą apie grynaveislių mėsinių galvijų auginimo verslą, jų įsigijimą ir pardavimą. Tai - dar vienas įrodymas, kad mėsinė galvijininkystė šalyje įgauna pagreitį.

Mėsinių galvijų augintojai domėjosi parama veisliniams gyvuliams įsigyti, taip pat diskutuota, kur geriau pirkti gyvulius, kaip juos realizuoti. Seminarą organizavo Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba (VGVPT), UAB „Panevėžio veislininkystė" kartu su privačiomis įmonėmis - kooperatine bendrove „Baltic Cattle" ir UAB „Baltic Vianco prekyba".

Į seminarą-pasitarimą apie grynaveislių mėsinių galvijų auginimo verslą surinko augintojai iš visos Lietuvos

„Norime, kad jūs veislinę medžiagą panaudotumėte tikslingai ir teisingai, todėl ir organizuojame tokius seminarus. Ir mūsų darbas nėra tik pirkti-parduoti - esame jūsų partneriai", - ūkininkams sakė „Baltic Vianco prekyba" direktorius Darius Dzekčiorius.

Jeigu lietuviai užaugintų didelį kiekį gerų gyvulių, jie galėtų diktuoti sąlygas supirkėjams. „Baltic Cattle" vadovas Alvydas Pečiulaitis pastebėjo, kad bandant parduoti galvijus individualiai kai kada gal ir galima gauti aukštesnę kainą, tačiau daug patikimiau yra bendradarbiauti su pripažintomis bendrovėmis, dėl ko verslas būtų stabilesnis.

Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis pabrėžė, kad šios kadencijos ŽŪM prioritetai išlieka tie patys - gyvulininkystė, daržininkystė ir sodininkystė, t. y. sritys, kurios dar užtikrina žmonių kaime užimtumą. Jis paneigė vis pasigirstančius gandus, kad nebeliks paramos veisliniams gyvuliams įsigyti. „O mėsinių galvijų augintojų bendruomenė, naudojanti naujausias technologijas, aukščiausios kokybės genetiką ir sugebanti savo produkciją realizuoti, yra geras pavyzdys kitiems žemdirbiams", - kalbėjo R. Krasuckis.

Jeigu gyvulys geras, visų šalių ekspertų nuomonės sutampa

Stambus mėsinių galvijų augintojas, LMGAGA tarybos narys Arūnas Cicėnas ragino ūkininkus daugiau veislinės medžiagos pirkti iš Lietuvos veisėjų, nes patyrę augintojai, naudojantys aukščiausios kokybės genetiką, jau išmoko užauginti gerus gyvulius. Pats A. Cicėnas 10 metų augina limuzinų veislės galvijus, kurių bandoje šiuo metu yra apie 500 ir dar ketina plėstis, statoma nauja ferma. Jo pasirinkimą lėmė bendradarbiavimas su Izraelio mėsinių galvijų augintojais, gyvulius jam atrinko labai patyręs ekspertas.

Arūnas Cicėnas ragino ūkininkus daugiau veislinės medžiagos pirkti iš Lietuvos veisėjų

„Kai su šiuo ekspertu atvykome į Prancūziją rinktis limuzinų veislės galvijų pas žinomą pardavėją, po apsilankymo antrajame ūkyje mano ekspertas pardavėjui pasakė - arba rodai gerus gyvulius, arba mes išvažiuojame. Be jokios abejonės - geriausių gyvulių parduoti niekas nenori, daug kas tikisi paprasčiausiai apgauti", - apie užsienio pardavėjus griežtą nuomonę išsakė A. Cicėnas. Vėliau jis pasikvietė dar ir antrąjį ekspertą iš Lietuvos Alvydą Pečiulaitį ir abiejų nuomonės renkantis gyvulius visiškai sutapo. „Tai reiškia, kad jeigu gyvulys geras, bet kokių šalių ekspertų nuomonės sutampa. Dabar mano karves žindenes apžiūrėję prancūzai pripažino, kad tokių gerų gyvulių reikėtų labai gerai paieškoti. Manau, kad tas pats pas mus yra ir su šarolė, angusų, aubrakų veislių galvijais. Juos tikrai galima pirkti Lietuvoje", - teigė A. Cicėnas.

Dar viena svarbi priežastis, dėl kurios jis rekomenduoja pirkti gyvulius Lietuvoje - iš Prancūzijos, Belgijos ir kitų šalių yra didelė rizika atsivežti ligų, pirmiausia - mėlynojo liežuvio ligą. Svarbus argumentas - ir brangus transportas galvijams atsivežti. Pasak jo, atsivežti 33 galvijus kainuoja apie 6-7 tūkst. Eur, nors D. Dzekčiorius patikslino, kad galima ir už 4,5 tūkst., bet vis tiek tai yra labai brangu.

Bandos branduolį veisliniams ūkiams siūlo pirkti užsienyje

D. Dzekčiorius, vykdantis „Baltijos lankų jautienos" projektą, kuris Lietuvos augintojams atveria duris į Šveicarijos rinką, konsultuoja ūkininkus formuojant veislines, produkcijos bandas ir padeda jas realizuoti. Šio projekto vykdytojai bando kurti sistemą, kad nebūtų eiliniai supirkėjai, todėl siūlo daugiau paslaugų. Į jų nuomonę buvo atsižvelgta, kai ministerija rengė paramos programas už veislinius gyvulius ir išmokas už mėsinius galvijus. O kad užaugintumėte gerą galviją, atitinkamos raumeningumo klasės, tam reikia pirmiausia atlikti veislininkystės darbą - atranką, paranką, selekciją, produktyvumo kontrolę, rinktis labai gerus bulius, nes jis lemia mažiausiai 50 proc. bandos sėkmės.

„Kad užaugintumėte gerą galviją, pirmiausia reikia atlikti veislininkystės darbą", - sakė „Baltic Vianco prekyba" direktorius Darius Dzekčiorius

Pasak D. Dzekčioriaus, labai svarbu, kad parama padeda įsigyti aukštos veislinės vertės gyvulių, bet toliau tas veislinis darbas lyg ir nutrūksta. Ūkininkai jo neretai klausia, kodėl neišeiname už Lietuvos ribų masiškiau - pasirodo, dėl to, kad neturime pakankamai duomenų apie gyvulį, pirkėjas iš jų negali sužinoti, ką tas gyvulys duos jo bandai. Pavyzdžiui, čekai mėsinius galvijus pradėjo auginti panašiu metu kaip ir lietuviai, bet šiandien iš jų gyvulius perka vokiečiai, danai, šveicarai ir kitų šalių pirkėjai, nes Čekijoje veislinis darbas labai stiprus.

„Mūsų nuomone, bandos branduolį patartina turėti iš užsienio, nes gauname istoriją - žinome, kas buvo jo tėvai, seneliai, kokie jie buvo, žinome visus produktyvumo kontrolės duomenis. Ir mums reikia tik tęsti toliau jų pradėtą veislinį darbą. Žinoma, galima pirkti gerų gyvulių ir Lietuvoje, bet veislininkystės ūkiams reikia gerinti genetinę kokybę, įliejant šviežio kraujo. O toliau produkcijos ir visi kiti ūkiai jau gali naudotis jų įdirbiu, pirkdami veislinius galvijus iš šių ūkių", - kalbėjo D. Dzekčiorius, pridūręs, kad gerus grynaveislius gyvulius ne visi gali užauginti. Nusipirkti aukštos genetinės vertės veislinį bulių Prancūzijoje gali kainuoti iki 20 tūkst. Eur. Todėl tai patartina tik veisliniams ūkiams, kurie vėliau platins jo palikuonis. O produkcijos ūkiuose būtina teisingai parinkti bulius, motinas, tinkamai kryžminti ir išnaudoti heterozės efektą.

D. Dzekčiorius taip pat pripažįsta, kad Lietuvoje yra gerų veislinių ūkių, bet kitų šalių augintojai pateikia daug daugiau duomenų ir apie gyvulį, ir apie jo protėvius. Prieš perkant galvijus užsienyje, augintojus jis ragino atsakingai rinktis ir konsultantus, pasidomėti, iš ko perkami gyvuliai. Kai kurios šalys internete deda aktyvias kilmės knygas ir būdamas namie gali viską sužinoti apie rūpimą galviją, nes duomenų ten - begalės, atliktas milžiniškas veislinis darbas. Ir tai, teigia D. Dzekčiorius, yra garantas, kad gyvulys tikrai yra veislinis, kuris gerins jūsų bandos genetiką ir galima dėl jo tartis. Bet negalima pirkti atvirkščiai - pirma atvažiuoja gyvuliai, iš paskos kažkokie dokumentai, o tuomet pasirodo, kad jų trūksta.

„Labai svarbu ne tik perskaityti dokumente, ką gausite iš to gyvulio, bet ir matyti jo išvaizdą - turi būti balansas tarp kilmės dokumentų, produktyvumo kontrolės ir paties gyvulio išvaizdos", - patarimus dalijo D. Dzekčiorius.

Lietuvoje vienintelė pripažinta institucija, vedanti mėsinių galvijų Kilmės knygą, yra Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA). Todėl ir jos direktorė Vilma Živatkauskienė, ir D. Dzekčiorius ragino ūkininkus stoti į asociaciją ir aktyviai dalyvauti jos veikloje, priimant sprendimus. V. Živatkauskienė pasidžiaugė, kad asociacijos gretos plečiasi, kad ūkininkai yra ištroškę žinių, bendravimo, tai rodo jų gausus dalyvavimas seminare. „Ir labai svarbu apsispręsti, kuria linkme einate - veislinės ar pramoninės bandos, tačiau bet kuriuo atveju labai svarbu turėti gerą bulių reproduktorių. O kad parama būtų tikslingai panaudota, atsakingai rinkitės konsultantus ir vežėjus, konsultuokitės su asociacija, mes galime patikrinti visus Lietuvoje esančius galvijus, ar jie tikrai įrašyti į Kilmės knygą, ar nėra kraujomaišos ir pan., kad įsigytumėte tikrai bandos gerintoją, o ne blogintoją", - kalbėjo LMGAGA direktorė.   

LMGAGA direktorė Vilma Živatkauskienė akcentavo, kad tiek veislinėje, tiek pramoninėje bandoje labai svarbu turėti gerą bulių reproduktorių

UAB „Panevėžio veislininkystė" direktorius Nerijus Gricius skatino ūkininkus vežti veislinius galvijus į veislininkystės parodą Algirdiškyje - kiekvienoje parodoje jų būna vis daugiau ir, kaip rodo patirtis, beveik visi jie būna parduoti. „Turime ir patalpas aukcionui, tik vis dar nesugebame realizuoti turimų galimybių - tam trūksta ir gyvulių kiekio, ir ūkininkų bendravimo, ryžto jungtis", - pripažino N. Gricius.

„Panevėžio veislininkystės" direktorius Nerijus Gricius kalbėjo apie būtinybę dalyvauti veislininkystės parodose

Noro dirbti kartu ir bendram labui pavyzdys - UAB „Panevėžio veislininkystės" bendradarbiavimas su kooperatine bendrove „Baltic Cattle" ir UAB „Baltic Vianco prekyba". Geras kooperacijos pavyzdys - „Sartų lankų jautiena", kai į kooperatyvą susijungė grupė ūkininkų, pasistatė mėsos išpjaustymo cechą ir dabar sėkmingai ją realizuoja.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai