Ūkis
Ūkyje išauginama pusantro milijono broilerių per metus
2016-04-19

Kaišiadorių r. Paukštininkystė, kaip ir visos kitos žemės ūkio šakos, nuolat išgyvena pakilimo ir nuosmukio laikotarpius, nors paukštienos pasaulyje suvartojama vis daugiau. Mėsinių viščiukų augintojas Sigitas Petkevičius teigia, kad paukštininkystė - globalus verslas, labai jautrus bet kurios rinkos svyravimui.

Vienas iš devynių Lietuvoje mėsinius viščiukus auginančių stambių ūkininkų - Kaišiadorių r. ūkininkaujantis S. Petkevičius. Zooinžinieriaus išsilavinimą turinčio Sigito pažintis su broileriais prieš kelis dešimtmečius prasidėjo Kaišiadorių paukštyne, kuriame jis vadovavo skerdyklos cechui. Dirbdamas paukštyne, dar iki atkuriant Nepriklausomybę, Sigitas pradėjo žvalgytis apylinkėse nuomojamų fermų, nes jau turėjo minčių kurti savo paukščių ūkį. Dabar penkiose jo ūkio paukštidėse yra apie160 tūkst. skirtingo amžiaus viščiukų. 2015 metais S. Petkevičiaus paukštynas tapo konkurso „Pažangiausias gyvulininkystės ūkis" laureatu.

Kaišiadorių r. ūkininkaujantis Sigitas Petkevičius - vienas pirmųjų privataus vištų ūkio steigėjų Lietuvoje

Mėsinių viščiukų auginimo versle Sigitas drąsiai gali vadintis senbuviu, bet, sako, kuo ilgiau šiame versle sukiesi, tuo labiau supranti, kad žinių vis mažai. „Ne kartą girdėjau sakant, atseit, gerai man - auginu sau vištas ir vargo nematau. Bet taip kalbėti gali tik tas, kuris nėra bandęs auginti paukščių", - sako S. Petkevičius.

Parduoda gyvus paukščius

Sigitas yra vienas pirmųjų privataus vištų ūkio steigėjų Lietuvoje. Verslumo gyslelė prieš kelis dešimtmečius jam padėjo numatyti kelis ėjimus į priekį ir tai leido pakloti gana tvirtus ūkio pamatus. Šiuo metu Sigitas turi 5 paukštides maždaug po 1 700 m2, kiekvienoje jų vidutiniškai laikoma po 30-33 tūkst. Ross veislės broilerių. Per metus užauga maždaug 7,5 viščiukų vados, o tai sudaro 1,2-1,4 mln. broilerių.

Šioje fermoje - beveik 31 tūkst. viščiukų, jau pasiekusių skerdimo svorį

Fermos išsimėčiusios maždaug 15-18 km spinduliu aplink Kaišiadoris. Tai gerai dėl sanitarinės saugos, nes iki minimumo sumažinama galimybė, ištikus bėdai, pavojingą užkratą pernešti į visas fermas. Išvežus paukščius iš fermos, ji valoma, dezinfekuojama ir tik tada į ją atvežama nauja viščiukų partija. Kitaip sakant, fermoje taikoma visame pasaulyje populiari praktika „tuščia-pilna".

Viščiukai auginami 40 dienų. S. Petkevičius parduoda tik gyvus paukščius pagal svorį Kaišiadorių ir Vilniaus paukštynų skerdykloms.

Ūkyje dirba 15 samdomų darbuotojų - po 3 kiekvienoje fermoje, paukščių sveikata rūpinasi veterinarijos gydytojas. Visos penkios S. Petkevičiaus ūkio paukštidės yra automatizuotos ir pagal technologijas neatsilieka nuo Vakarų - čia įrengtos automatinės lesinimo, girdymo, šildymo, vėdinimo, apšvietimo sistemos, viskas kompiuterizuota.

Iš pašarų bokštų lesalai atkeliauja į bunkerius paukštidėje, iš ten padalijami į lesyklas, kurios driekiasi per visą pastato ilgį (90 m). Viename fermos gale yra mažesnio diametro lesykla, kurioje lesalai baigiasi greičiau, tuomet siunčiamas signalas į bunkerį, kad jis vėl pasipildytų pašarais

„Tačiau žmogaus įsikišimo ir valdymo vis tiek reikia. Yra daugybė svarbių dalykų: keičiasi tai oras, tai drėgmė; didelis menas yra užtikrinti tinkamą paukštidės mikroklimatą, kuris paukščiams labai svarbus, nuo to didele dalimi priklauso ūkio sėkmė", - apie paukštininkystės ūkio subtilybes pasakoja Sigitas. O viščiukai, pasak jo, dėl spartaus augimo tampa vis jautresni.

Beje, prieš 20 metų broileris iki 2 kg būdavo užauginamas per 56-60 dienų. Dabar pakanka 35 dienų. O genetikų užmojis - iki 2025 metų pasiekti, kad 2 kg broileris užaugtų per 30 dienų.

Svarbiausia - vienadienių viščiukų kokybė

Vienadienius viščiukus, kurių kokybė yra svarbiausias viso verslo pamatas, Sigitas dažniausiai perka iš didžiųjų Lietuvos paukštynų. Tačiau rinkoje sumažėjus vienadienių viščiukų pasiūlai, pastarąjį pusmetį juos pirko „Linas Agro" valdomame Latvijos paukštyne. „Latviškų vienadienių viščiukų kokybė stebėtinai gera", - teigė Sigitas. Kritimas siekia tik 2-3 proc., o tai šiame versle - labai geras rezultatas, nes Europos paukštynuose vidutiniškai krenta apie 5 proc. vienadienių viščiukų.

Vis dėlto jis neatsisakys bendradarbiauti ir su Kaišiadorių paukštynu. Pasak Sigito, labai svarbu, kad visi tėviniai pulkai iš paukštyno teritorijos iškelti į nuošalesnes vietas, dėl to sumažėja ligų rizika, ir viščiukų kokybei tai turės teigiamos įtakos. 

„Jeigu vienadieniai viščiukai tvirti, juos gali užauginti be jokių antibiotikų ir priedų, pakanka  sureguliuoti lesalų rūgštingumą, kai kada galima duoti ir vitaminų organizmui pastiprinti - tai verslo esmė", - teigia ūkio savininkas.

Lesalus viščiukams ūkininkas daugiausia perka iš „Kauno grūdų" įmonės, kartais atsiveža jų iš Lenkijos. „Auginti pačiam tikrai neapsimoka", - tuo Sigitas jau spėjo įsitikinti.

Fermas bei mėšlidę S. Petkevičius statė su ES parama. Ir dabar patvirtintas naujas projektas dar vienai paukštidei statyti. Jis rengiasi atnaujinti kompiuterines paukštidžių valdymo programas, nes nori matyti daugiau parametrų, taip pat - amoniako, CO2 emisiją. „Mano tikslas - iki maksimumo pagerinti tvarto mikroklimato kokybę, kad žmogiškasis veiksnys ją lemtų kuo mažiau", - verslininkas turi ambicingų tikslų.

Sigitas Petkevičius stebi automatinės sistemos rodomus duomenis

Paukštininkystė - globalus verslas

Paukštininkystės verslas labai priklausomas nuo grūdų kainų. Per 2008-2009 m. ekonomikos krizę paukštininkystės ūkiams laikai buvo itin sunkūs, nes tuomet grūdų kaina buvo labai aukšta, o mėsos - žema. „Jeigu ne įsipareigojimai bankui, tai būčiau kuriam laikui fermas uždaręs ir laukęs, kol laikai pagerės. Buvome dugne. Bet po truputį išlipome iš duobės. Dabar, sakyčiau, rinkoje yra pusiausvyra", - kalba Sigitas ir priduria, kad paukštininkystė yra globalus verslas, rinka labai jautriai reaguoja į bet kokį veiksmą pasaulyje.

Kaip pavyzdį jis pateikia situaciją Ukrainoje. Kai Donecko srityje buvo subombarduota vieno veislinio paukštyno visa infrastruktūra - neliko nei elektros, nei šildymo. Tvartai, kuriuose buvo laikoma apie milijonas tėvinių pulkų, buvo atidaryti ir paukščiai išleisti į laisvę -jie pasklido  po laukus...O tai reiškia, kad buvo prarasta apie 15 mln. brangios genetinės medžiagos. Toks kiekis atsiliepė ne tik Ukrainai - vienadienių paukščiukų pradėjo trūkti visoje Europoje. Aišku, jų kaina pakilo, mokėta bet kiek už bet kokius viščiukus, tad jų kokybė greitai suprastėjo. „Mūsų verslas toks - kai gerai, tai visiems gerai, kai blogai, visiems blogai", - sako Sigitas.

Paukštienos rinkoje šiuo metu stebima perprodukcija. Sunku pasakyti, kas ją lėmė. Lenkijoje kainos pastarąjį pusmetį buvo tokios žemos, kad niekas nesuprato, kas atsitiko. O Lenkija tapo didžiausia paukštienos gamintoja visoje Europoje, gamybą padidinusi net 12 proc. per metus. Tai milžiniški kiekiai. Taigi, Lenkijos augintojai - didžiausi lietuvių konkurentai.

Didžiausius nuostolius ūkiui sukeltų paukščių gripas, kuris neseniai buvo pasirodęs Prancūzijoje, Olandijoje. Jo labiausiai baiminasi Sigitas, nes kristų praktiškai visi viščiukai, būtų išnaikinti visi paukščiai rajone, uždarytas eksportas, tad šio viruso pasirodymas sukeltų didelių ekonominių pasekmių. Todėl S. Petkevičiaus paukštynuose laikomasi biosaugos reikalavimų, vištos neturi kontakto su laukiniais paukščiais, tad rizika užsikrėsti yra minimali.

MŪ inf.

Visą publikaciją skaitykite balandžio mėn. žurnale „Mano ūkis" (Nr. 4)

Kartu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai