Ūkininko patirtis: kaip sumažinti pavasarinės sausros žalą augalams
2019-05-03
Kėdainių rajono ūkininkas Šarūnas Šiušė (dešinėje) sako, kad vis dažniau pasikartojančios pavasarinės sausros moko žemdirbius ieškoti būdų, kaip taupyti dirvos drėgmę. Rasos Jagaitės nuotrauka

Kėdainiai. Kai kurie Lietuvos rajonai pagaliau sulaukė nedidelio lietaus, tačiau drėgmės trūkumas po ilgiau kaip 5 savaites užsitęsusio sausringo periodo vis dar jaučiamas visuose dirvožemiuose.

Kėdainių rajono ūkininkas Šarūnas Šiušė pastebi, kad per pastarąjį dešimtmetį bemaž penki pavasariai buvo sausi. Tokios sąlygos skatina žemdirbius ieškoti sprendimų, kaip sumažinti pavasarinės sausros žalą pasėliams.

Š. Šiušė ūkyje augina kviečius, miežius, rapsus, pupas, cukrinius runkelius, kukurūzus. Plati augalų rūšių gama leidžia palaikyti tinkamą sėjomainą.

„Šį pavasarį pas mus, kaip ir kitur Lietuvoje, sausringas laikotarpis užsitęsė ilgiau negu mėnesį. Aišku, augalai reaguoja į drėgmės trūkumą. Galbūt mažiausiai kenčia žieminiai rapsai, kadangi iš rudens augalai suformavo didelę šaknų sistemą, ilga pagrindinė šaknis sugeba pasisavinti vandenį iš gilesnių dirvožemio sluoksnių. Tuo tarpu kviečių, nors iš rudens jie buvo jau gerai išsikrūmiję, šaknų sistema nedirba taip, kaip norėtųsi. Todėl tenka augalus papildomai pamaitinti per lapus“, – apie sausringo balandžio sukeltus papildomus augalų priežiūros rūpesčius pasakoja kėdainiškis ūkininkas.

Į drėgmės trūkumą dirvose kol kas mažiau reaguoja žieminiai rapsai, kadangi iš rudens augalai suformavo didelę šaknų sistemą, ilga pagrindinė šaknis sugeba pasisavinti vandenį iš gilesnių dirvožemio sluoksnių

Anksti pradžiuvusios dirvos šį pavasarį padiktavo ir ankstyvesnę sėją. Š. Šiušė šiemet pavasarinius  sėjos darbus pradėjo dar kovo pabaigoje. Ūkyje taikoma beariminė žemės dirbimo technologija, kuri padeda taupyti dirvožemio drėgmės atsargas. Šį sezoną tokia technologija dar kartą parodė, kad sausringais pavasariais ji gerai pasiteisina.

„Per pastaruosius dešimt metų labai sausi pavasariai pasitaikė bene penki. Todėl siekdami išsaugoti dirvožemyje esamas drėgmės atsargas, pavasarį žemę stengiamės judinti minimaliai, kad uždarytume kapiliarus, per kuriuos gali išgaruoti daug drėgmės. Vienas iš būdų, leidžiančių taupyti dirvos drėgmę, ir yra minimalus žemės dirbimas. Jį taikant augalai ilgiau gali kentėti sausrą, nes minimaliai judintos dirvos ne taip greitai praranda drėgmės atsargas. Taip pat taikome įvairius sėjos būdus, vienas jų – sėja į visai nedirbą žemę. Manau, kad tai irgi taupo joje esamą drėgmę“, – pasakoja Š. Šiušė.

Jo nuomone, ateityje, matyt, Lietuvos žemdirbiams reikės dar daugiau mokytis, kaip pavasariais taupyti dirvos drėgmę, nes sausrų pasireiškimas mūsų regione vis dažnėja.

Augalai jautė azoto stygių

Tiesiai į ražieną pasėtų žieminių rapsų pavasarinės priežiūros darbai ūkyje buvo atliekami pagal suplanuotą technologiją: kovo mėnesį išberta amonio salietros, po to dar du kartus (kovo pabaigoje ir balandžio viduryje) išlaistyta skystų azoto trąšų KAS, dar išberta NS trąšų. Balandžio antrąjį dešimtadienį tręšta per lapus mikro- ir makroelementų kompleksu. Po kelių dienų rapsai nupurkšti augimo reguliatoriumi ir insekticidu. Augalai gerai išsišakoję, stiprūs, neilgai trukus prasidės žydėjimas. Jam įpusėjus planuojama naudoti fungicidus ir insekticidus.

Žieminių kviečių pasėliai pavasarį taip pat patręšti biriomis NS, o po to ir skystomis (KAS) azoto trąšomis. Pasak ūkininko, tose dirvose, kur žemės struktūra lengvesnė, kur podirvis sausesnis, teko kviečius papildomai pamaitinti ir per lapus (pagrindinė darbinio tirpalo maisto medžiaga – azotas), tikintis, kad tokiu būdu jie lengviau ištvers sausrą ir palijus galės normaliai augti.

Š. Šiušė pastebi, kad pastaraisiais metais dėl sausų pavasarių žieminių augalų pasėlius tręšti azoto trąšomis ūkyje pradedama anksčiau, kol dirvose dar yra pakankamai drėgmės, leidžiančios augalams pasisavinti trąšose esančias maisto medžiagas. Be to, ūkio pasėliuose naudojami azoto jutikliai, kurie parodo šios maisto medžiagos poreikį augaluose.

Ne tik šio, bet ir kitų ūkių, naudojančių šį modernų azoto nustatymo pasėliuose būdą, patirtis parodė, jog šį pavasarį kaip niekada juntamas azoto trūkumas augaluose. Priežastis aiški – pernelyg sausas dirvožemis, kuriame išbertos azoto trąšos negali ištirpti ir augalų šaknys negali jų pasisavinti. Šią padėtį, aišku, gali greitai pataisyti lietus.

Tankiems žieminių kviečių pasėliams balandžio sausros padaryta žala dar gali būti minimali: jeigu augalai ir atmes dalį šoninių ūglių, jų dar turėtų likti pakankamai, kad būtų formuojamas aukštas derlingumo potencialas. Aišku, situaciją dar pagerintų artimiausiomis dienomis žadamas lietus  

Žvelgdamas į ūkio pasėlius Kėdainių rajono ūkininkas Š. Šiušė sako, kad kol kas didelių praradimų dar nėra. Žieminių kviečių pasėliai labai tankūs, todėl jeigu augalai ir atmes dalį šoninių ūglių, pasėliai turėtų išlikti reikiamo tankumo dideliam derliaus potencialui formuoti. Rapsų tolesnė būklė irgi priklausys nuo būsimų orų. Jeigu žydėjimo metu palytų, tai didesnių praradimų, ūkininko manymu, dar būtų galima išvengti.

„Galvodamas apie ateitį manyčiau, kad balandžio sausra pasėliams yra mažesnė blogybė negu gegužės ar birželio, kaip buvo pernai. Kol po žiemos dirva dar turėjo drėgmės atsargų, galbūt balandžio sausrą išgyvensime su minimaliais praradimais. Tikiuosi, kad anksčiau ar vėliau lietus vis tiek ateis ir situacija pasėliuose pagerės, galbūt pavyks išvengti didesnių nuostolių“, – sako ūkininkas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks Jūsų pomėgis laisvalaikiu?
Orai