Ūkis
Ūkininkaujanti šeima skundams laiko neturi
2017-03-29

Ukmergė. Ūkininkai Stringiai skųstis dažnam žemdirbiui vis užkliūnančiais nepalankiais orais ar daugelio kritikuojama šalies žemės ūkio politika nelinkę. Teigia tam tiesiog neturintys laiko. O gausiai šeimynai po darbų susėdus vakarienės, visos kalbos dažniausiai sukasi apie žemdirbiškus darbus...

Pabaiske gyvenančių ūkininkų Stringių kiemą rasti lengva - tik įsukus į miestelį į akis krinta gausus žemės ūkio technikos parkas: trys kombainai, dešimt traktorių su priekabomis, grūdų valomoji, plūgai, sėjamoji, vilkikas su puspriekabe javams vežti.

Rima ir Algimantas Stringiai ūkininkauti pradėjo jau daugiau kaip prieš ketvirtį amžiaus. Sovietmečiu kolūkyje vairuotoju dirbęs vyras šiems subyrėjus nuo žemės toli nesitraukė. Pasitarę su žmona nusprendė, kad žemė ir toliau juos maitins. Pradėjo nuo 20 hektarų. Tiesa, iš jų tik trys buvo nuosavi - didesnę dirbamos žemės dalį nuomojosi.

Į savo tvartą iš kolūkio fermos tuomet parsivedė septynis galvijus - dvi melžiamas karves su prieaugliu, arklį. Bulvių sodinamoji Rimai ir Algimantui Stringiams taip pat atiteko, o kombainu dalijosi su kaimynu.

Pasirinkimu niekada nesiskundė

„Griebėmės iš peties. Labai sunku buvo. Pamenu, Algimantui ir naktimis tekdavo dirbti. Ir ūkis vis po truputį didėjo, ir vaikai dar maži buvo. Tačiau niekada nesigailėjome, kad žemės ūkio ėmėmės", - pradžią prisimena R. Stringienė.

Ūkis tuomet buvęs mišrus - ir galvijų banda padidėjo, ir javų laukai plėtėsi. Gyvulių atsisakė prieš šešerius metus - visas pajėgas skyrė augalininkystei . Šiuo metu ūkininkai dirba 800 ha. Tačiau teigia, jog tais laikais, kuomet jos buvo keliasdešimt kartų mažiau, buvo kur kas sunkiau. Dabar rankų darbą pakeitė moderni technika.

Be to, ir „pastiprinimo" sulaukė - prie tėvų verslo prisijungė jaunesnioji karta. Ūkininkauti ėmėsi sūnūs - 29 metų Raimundas ir 31 metų Regimantas, marčios Vitalija ir Milda. Net dešimtmetė Regimanto ir Vitalijos dukrelė Augustė savanoriškai imasi pagal savo amžių tinkančių įsipareigojimų.

„Labai džiaugiamės, kad vaikai gimtinėje, savame ūkyje liko, į užsienius neišsilakstė. Dirbame visi kartu, draugiškai dalijamės ir darbais, ir iš jų gautu pelnu. Esame kaip vienas kumštis", - sako Stringiai. Svarsto, kad meilė žemei ir darbui - tai tikriausiai patys pagrindiniai dalykai, vienijantys šeimyną.

Ūkininkai Stringiai jau pasiruošę pavasarinei sėjai – Algimantas Stringis su sūnumis Raimundu ir Regimantu bei anūke Auguste

Dabar kviečiais, miežiais, kvietrugiais, rapsais įsėja apie 800 ha. Didžioji dalis žemės yra nuomojama - nuosavos turi apie 150 ha. Prisipažįsta, kad svajoja įsigyti daugiau žemės kaip privačios nuosavybės, tačiau šiais laikais tai tapo jau nemenku iššūkiu - žemės įsigyti darosi vis sudėtingiau.

„Kiek vis pavyksta nusipirkti, tai vis iš tų pačių plotų, kuriuos dabar nuomojamės. Naujos nelabai beatsiranda. Be to, žiūrime, kad nebūtų sklypai išsibarstę. Ne tik į kitus rajonus, ir savojo rajono kitan kraštan nesidairom", - pasakoja A. Stringis.

Sėjomaina gerina derlių

A. Stringis sako, jog sėjai jau pasiruošę, numatę, kokius laukus kokiomis kultūromis apsės. Sėklos dažniausiai savos užsiaugina - taip ekonomiškiau. O trąšų jau iš rudens įsigijo. Teigia, kad daug jų nenaudoja - labiau ieško būdų kaip dirvožemį kitais būdais „pastiprinti".

„Labai gerina derlių sėjomaina - esame ne kartą tuo įsitikinę. Pavyzdžiui, po rapsų pasėjus žieminius kviečius, derlius daug didesnis. Mat rapsai azotą į paviršių iškelia, tai kviečiai jį geriau pasiima", - ilgamete patirtimi dalijasi ūkininkas.

Taip pat sako, jog didžiulis sėklos pasirinkimas, kokį siūlo pardavėjai, galvos jau seniai nebeapsuka. Mat renkasi tas, kurios skirtos šiauresniems kraštams.

„Anksčiau būdavo, pasiūlys pardavėjai kokių Pietų Prancūzijoje išvestų veislių, papasakos gražiai apie kuo didesnį derlingumą, ir susigundydavome. Ne mes vieni, daugelis ūkininkų ant to paties grėblio vis užlipdavo", - dabar jau šypsosi šią patirties stoką prisiminęs. Tačiau sako, jog tuomet labai juokinga nebūdavę, kuomet mūsų klimatui nepritaikytos žiemkenčių veislės žiemos neatlaikydavę.

Tiesa, kad ir pasilieka kasmet savosios sėklos ūkininkai, nepamiršta ir apie jos atnaujinimą. Kas trejus-ketverius metus vis naujos įsigiję, derliaus nepriduoda, bet pasilaiko kitų metų sėjai.

Vis naujų veislių neišbandę neapsieina - juk žemės ūkis vietoje nestovi. Tačiau tikina, jog jas dabar renkasi kur kas atsargiau. Važinėja ūkininkai į parodas, apžiūri kasmetinę pasiūlą, o paskui seminaruose aiškinasi, kokios iš veislių mūsų orų nepabijotų, kurioms labiausiai dirvožemio struktūra įtiktų.

Rimta paspirtis - europinė parama

Nemažai modernios ir šiuolaikiškus poreikius atitinkančios technikos ūkininkai yra įsigiję remiant Europos Sąjungai. R. Stringienė sako, kad ne iš karto išdrįso dalyvauti europinėse programose, rašyti projektus paramai gauti.

2007 metais įregistravęs jaunojo ūkininko ūkį, Regimantas parengė pirmąjį projektą. Pirmas blynas nebuvo prisvilęs - projektas buvo įvertintas teigiamai, o jaunasis ūkininkas įsigijo traktorių.

Brolio pėdomis pasekė ir Raimundas. Jo po metų parengtas projektas taip pat „praėjo" - pasinaudojus parama buvo nusipirktas ir kombainas. 

Po kitų pateiktų projektų Stringių žemės ūkio technikos parką papildė dar daugiau technikos. Mat iš viso rengė septynis projektus ir visi jie buvo įvertinti teigiamai.

Ūkininkai džiaugiasi, kad žemę dirbdami šiuolaikiška technika lengviau atsipūtė, buvusių kasdienių problemų dėl nuolat gendančių senų padargų atsikratė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai