Ūkis
Ūkininkauja, nes nusprendė pritaikyti įgytas žinias
2018-01-17

Gargždai. Klaipėdos rajone, Plikiuose, gyvenantį Robertą Stončaitį į žemės ūkį pastūmėjo įgytos žinios. Iš pradžių dirbo seniūnijoje žemės ūkio specialistu, domėjosi europine parama, žiniomis dalijosi su konsultuotis atėjusiais ūkininkais. Kuo toliau, tuo įkyriau mintis kirbėjo ir pačiam imtis žemdirbystės, buvusiame Klaipėdos žemės ūkio technikume, seminaruose įgytas žinias praktiškai pritaikyti.

Taip ir padarė - 2004 metais registravo ūkį. Iš Klaipėdos grįžo į gimtąjį Plikių miestelį. Keletą hektarų žemės pirmai pradžiai nuosavos turėjo, vėliau ėmė nuomotis. Jokios technikos ir gamybinių pastatų neturėjo, ūkininkavimas, kaip pats sako, prasidėjo „ant plyno lauko". Taigi nedelsdamas parengė projektą paramai gauti.

Rizikos nepabūgo

Dabar svarsto, jog nepralošė, kad ėmęsis ūkininkavimo nevengė rizikos. Tik paskelbus apie europinę paramą, R. Stončaitis nusprendė ja pasinaudoti. Rengė projektus, skolinosi iš bankų.

„Europinės paramos skirstymas tik neseniai buvo prasidėjęs, taigi ūkininkai atsargiai į šią naujovę žiūrėjo. Tuomet europinių pinigų buvo, o norinčių dalyvauti projektuose dar nebuvo daug. Visus pagrindinius projektus per kokius penkerius metus parengiau ir įgyvendinau", - sako pašnekovas. Pastaruoju metu teigia visą techniką perkąs savo lėšomis.

Konkurse „Metų ūkis 2017" Roberto Stončaičio (nuotr. dešinėje) ūkis buvo įvertintas antra vieta

Dabar dirba daugiau kaip 300 ha. Nuosava žemė sudaro nedidelę dalį - 24 ha. Pradėjęs ūkininkauti manė, jog pajamos iš žemės ūkio bus tarsi papildomas uždarbis. Galvojo, kokį pusšimtį hektarų ir po darbo grįžęs ar laisvadieniais įdirbsiąs, tačiau besiplečiant ūkiui valdiško darbo atsisakė.

Ūkininkas nevengė eksperimentuoti, kol atsirinko savo dirvožemiams tinkamiausias kultūras. Pastaraisiais metais sėjo žieminius ir vasarinius kviečius bei kvietrugius, miežius, žirnius.

Organinės medžiagos grįžta į dirvožemį

R. Stončaitis teigia didelį dėmesį skiriantis dirvožemio gerinimui. „Kai laikai gyvulius, nori nenori turi pievas sėti. Taip lengviau paįvairinti sėjomainą, kas dvejus trejus metus javus su pievomis kaitaliojant. Be to, gyvulių augintojai turi mėšlo, gali juo dirvožemį pagerinti. Grūdininkams sunkiau - galimybės ribotos. Mineralais dirvožemio neatstatysi", - sako jis.

Iš ankštinių sėja žirnius, tačiau pastaruoju metu dėl reglamentuojamos jų auginimo technologijos bei krintančių supirkimo kainų žirniai ūkininkui nebeatrodo patrauklūs.

Ieškodamas įvairesnių būdų pagerinti dirvožemį, prieš keletą metų nusprendė išbandyti sėti pašarines daugiametes žoles - dobilus, motiejukus. Ir nenusivylė, nes dvigubą naudą gauna - ir sėklą nukūlęs parduoda, ir dirvožemis atsigauna.

Atliekamų šiaudų, kuriuos galėtų kitiems parduoti, ūkyje nerasi. Mat R. Stončaitis po javapjūtės juos smuklina ir atgal į dirvą grąžina.

Naujokams pataria įvertinti rizikas

Nors daugelis teigia, jog pradėti ūkininkauti „nuo nulio", neturint nei nuosavos žemės, nei žemės ūkio technikos neįmanoma - geriausios žemės išdalytos, o ir konkuruoti su stipriais ūkiais būtų nelengva, R. Stončaitis įsitikinęs, kad pradėti ūkininkauti taip, kaip jis pradėjo, įmanoma ir dabar.

„Reikia gerai pasverti savo galimybes. Bankai visuomet skolina, tik reikia labai atsargiai pasverti viską. Nepamiršti, kad pasiskolinsi svetimus, o atiduoti reikės savus", - nuomonę išsako ūkininkas.

Anot jo, pastarieji dveji metai žemdirbiams nėra palankūs. „Daug grūdų nuėjo net ne į pašarinius, o į biokurą. Vadinasi, net savikainos nepasiekė. Taigi reikia įvertinti visas rizikas. Juk žemės nuomą reikia sumokėti. Žemės savininkams nerūpi, kokie derliai buvo. Jei dar esi skolingas bankams, gali ir liūdnai baigtis nė nepradėjus. Tačiau be bankų neapsieisi. Ir aš neapsiėjau", - R. Stončaitis teigia neabejojantis, kad be lizingų ar paskolų ir kiti šalies ūkininkai neišsiverčia.

Kitas jo patarimas - kuo daugiau konsultuotis su specialistais, mokslininkais bei žemės ūkio technikos, sėklos, trąšų, augalų apsaugos pardavėjais. Jis teigia visus konsultantus mielai savo ūkyje priimantis, išklausantis. Tuomet savo išvadas padaręs, gerai apsiskaičiavęs išlaidas ir įvertinęs preliminarų rezultatą perkantis.

Investicijas planuoja rudenį

„Vieno konkretaus tiekėjo nesu pasirinkęs. Technika - įvairių gamintojų, o trąšas, pesticidus pirkdamas į kainą atsižvelgiu. Juk didesnį kiekį perkant kelių eurų skirtumas nemažai pinigų sutaupo. Visur reikia skaičiuoti - žemės ūkyje taip nėra, kad pinigai iš žemės virstų", - tikina žemdirbys.

R. Stončaitis investicijas į ūkį paprastai planuojantis rudenį. Jos priklauso nuo metų palankumo. Pernai, pavyzdžiui, buvusiose kolūkio dirbtuvėse, kurių dalį turi nusipirkęs, pavyko įrengti aruodus grūdams. Šiemet pirmi metai, kuomet grūdus laiko savo patalpose, nes anksčiau tokios galimybės neturėjo. Po ne itin palankių metų ūkininkams, apsvarstęs savo finansines galimybes, planuoja įrengti grūdų valymo ir beicavimo techniką.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai