Ūkis
Triušininkystė - perspektyvus verslas
2016-08-11

Vilnius. Nors triušių laikymo sąlygos nesudėtingos - triušininkystė Lietuvoje kol kas nėra labai populiari. Tačiau, ekspertų vertinimu, ši sritis turi nemažai potencialo, nes Lietuvoje triušienos suvartojimas yra gerokai mažesnis nei kitose Europos Sąjungos valstybėse.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2016 m. Lietuvoje buvo registruota 2460 triušių augintojų, laikančių 73786 triušius. Lyginant su praėjusiais metais, triušių skaičius statistiškai sumažėjo. Visgi kažkokių objektyvių veiksnių, darančių įtaką triušių skaičiaus kitimui, nėra.

Suskaičiuoti triušius nėra lengva užduotis. Šie kailiniai žvėreliai Lietuvoje pradėti registruoti dar 2012 m., tačiau tai daryti nėra privaloma. Triušiai itin sparčiai besidauginantys gyvūnai, kurie yra greitai realizuojami, todėl jų skaičius nuolatos kinta.

Priklausomai nuo veislės, viena patelė per metus gali atsivesti 3-6 triušiukų vadas. Vienoje vadoje gali būti nuo 1 iki 11 triušiukų. Taigi, įvertinti tikslų triušių kiekį Lietuvoje galima tik labai preliminariai. Vos per metus triušių skaičius gali smarkiai pakisti. Deja, patys gyventojai irgi neskuba registruoti savo bandų, todėl tikslūs skaičiai gali būti didesni.

Triušiena pasižymi dideliu kiekiu baltymų, joje mažiau cholesterolio ir daugiau geležies. Ji naudinga turintiems aukštą kraujo spaudimą, kenčiantiems nuo įvairių alergijų, mažakraujystės ar kepenų ligų. Triušiena yra gerokai sveikesnė alternatyva, nei kitų gyvūnų mėsa. Kadangi ji ganėtinai lengvai virškinama, ją tinka valgyti vaikams ir suaugusiems.

Triušių auginimas Lietuvoje nėra itin populiarus užsiėmimas ir paprastai tuo verčiasi pavieniai ūkiai. 90 proc. visos triušienos rinkos sudaro smulkieji gamintojai. Priskaičiuojama apie 10 veislynų, auginančių 1000 ir daugiau triušių. Populiariausios veislės: Belgijos milžinai, Vienos mėlynieji, Prancūzų avinai, Burgundijos, Kalifornijos, Naujosios Zelandijos baltieji ir kiti.

Pasaulyje suskaičiuojama net keli šimtai veislių. Jos skirstomos į mėsines, kailines ir mėsines-kailines. Taip pat pagal svorį ir plauko ilgį. Smulkių veislių triušiai gali sverti 2,5-3,3 kilogramo, o stambiųjų - 7-8 kilogramus. Stambiųjų pasaulyje karaliauja Belgijos milžinai, kurie auginami mėsai.

Nors auginti triušius nesudėtinga ir nereikalauja didelių pradinių investicijų - didelio proveržio triušininkystės srityje Lietuvoje kol kas nebuvo. Triušiena yra ganėtinai specifinis produktas, kurio paklausa kinta labai nežymiai. Tačiau šalyje vis labiau plintant sveikos mitybos idėjoms susidomėjimas triušiena ir jos paklausa po truputį auga.

Specialistų vertinimu, triušienos vartojimas kitose Europos šalyse yra keletą ar net keliolika kartų didesnis nei Lietuvoje. Triušių auginimas itin populiarus Belgijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Portugalijoje ir Slovėnijoje.

Kaip teigia triušių augintojai, mūsų šalyje šis produktas dar tik atranda kelią į pirkėjų namus. Tiesa, tam nemažai įtakos turi ir didoka kaina. Kilogramas triušienos parduotuvėse kainuoja apie 15 eurų. Visgi šalyje auginamų triušių ne visada pakanka užtikrinti net ir nedidelę paklausą. Tad galima teigti, kad triušininkystė Lietuvoje turi neblogas perspektyvas ir augintojų ilgainiui turėtų tik daugėti.

ŽŪM inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai