Ūkis
Tikras ekologinis ūkis - tik laikantis gyvulius?
2012-12-19

Kaunas. Mokslininkai, dirbantys ekologijos srityje, vienu balsu tvirtina, kad ekologiškai ūkininkaujant būtina auginti ir gyvulius, mat be mėšlo dirvožemis ilgainiui nuskurdinamas. Tam pritaria ir valdininkai, tad gali būti, kad nuo 2014-ųjų išmokos ekologiniams ūkiams bus diferencijuotos - užsiimantiems gyvulininkyste šiek tiek didesnės.

„Ekologiniai ūkiai turi gauti teisingas išmokas. Mišrus ūkis vis dėl to ekonomine prasme turi daugiau praradimų arba mažiau pajamų negu grynai augalininkystės tipo ūkis. Priežasčių labai daug, o viena iš jų gali būti skirtingos rinkos: gyvulininkystės produkcija orientuota daugiau į vidaus rinką, o augalininkystės (grūdai) labiau į eksportą, todėl yra tam tikra kainų diferenciacija. Ateityje mišriems ūkiams išmoka plotui turi būti didesnė negu augalininkystės ūkiams", - sako Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės departamento direktorius Saulius Jasius. Taip pat numatoma finansiškai skatinti ūkius, kurie 100 proc. yra ekologiniai (neturi įprastinės gamybos dalies).

Kol kas neįvardijami konkretūs skaičiai, tačiau tendencija aiški: gyvulininkystė reikalauja daugiau darbo, tačiau itin didelio pelno žemdirbiui neatneša, todėl vargu ar kas nors imsis auginti gyvulius be papildomo rėmimo. Be to, gyvulininkystės populiarumą lemia ir rinka - kol žemdirbiai už išaugintą mėsą ir pieną gauna tik tiek, kad vos padengiama savikaina, sunku tikėtis, kad į šią ūkio sritį ateis daugiau ūkininkų.

3 Paragrafas delaval

Reikia ilgalaikės strategijos

Ypač aiškiai situaciją suvokia tie žemdirbiai, kurie kažkada laikė gyvulių, o paskui jų atsisakė ir specializavosi augalininkystėje. Vienas iš tokių - Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas, Ukmergės r. ūkininkas Saulius Daniulis.

„Ne ūkininkai kalti, kad likome su vienais grūdais. Kol gyvulius pardavinėsime pusdykiai, tol niekas jų neaugins", - įsitikinęs S. Daniulis

Jo manymu, šios problemos vien su parama išspręsti neįmanoma. „Pirmiausia reikia kalbėti su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, kad netrukdytų eksportui. Kol neatsidarys normalus mėsos eksportas be jokių dirbtinių trukdžių, tol gyvulių auginimas nedidės, o gauta parama su mėsa ir pienu nusės perdirbėjams. Ūkininkai ir toliau liks tik juodadarbiai, kurių pareiga užauginti gyvulį, o jau parduoti produkciją - perdirbėjų reikalas", - piktinasi S. Daniulis. Šalyje trūksta ir ekologiškų skerdyklų - tokį statusą šiuo metu turi vos trys skerdyklos (įprastoje skerdykloje paskersto gyvulio mėsa nelaikoma ekologiška).

S. Daniulio manymu, kad ūkis sėkmingai gyvuotų, turėtų būti 10 ar 20 metų vystymo strategija, o pas mus viskas, deja, matuojama vos 4 metų ciklais: nuo rinkimų iki rinkimų. Kai nėra tęstinumo, sunku planuoti savo verslą. Be to, S. Daniulis įsitikinęs, kad negali būti jokios prievartos - ūkininkas pats turi nuspręsti, ką jam auginti. „Ekologijoje yra šiek tiek perlenkta lazda - privalai tą ir tą auginti, tiek ir tiek parduoti. Skaičiavome su kolegomis, kad pradėjus auginti gyvulius, pelnas pradėtų eiti gal po 7-8 metų, o pinigus jau šiandien reikėtų investuoti", - kol kas galimybės pradėti auginti gyvulius nemato S. Daniulis.

Sunkiai įsivaizduoja gyvulių auginimą ir mažų specializuotų ūkių šeimininkai. Pavyzdžiui, ekologinę daržininkystę plėtojantys Biržų r. ūkininkai Daiva ir Arūnas Giedrikai dešimties hektarų plote augina daugiau kaip pusšimtį skirtingų daržovių rūšių - sertifikavimo įstaigos „Ekoagros" išduotame sertifikate įvardyta per 60 daržovių ir žalumynų pavadinimų. Savo išaugintomis daržovėmis ūkininkai ištisus metus prekiauja sostinės turguose ir sako nesuvokiantys, kaip reikėtų viską suspėti, jei dar ir gyvulius tektų auginti.

„Nors mokslininkai ir tvirtina, kad ekologinis ūkis turėtų būti mišrus, mes to neįsivaizduojame. Kooperuojamės su kaimynystėje ūkininkaujančiais žemdirbiais: atiduodame smulkias, prekybai netinkamas bulves ir morkas, o mainais už tai gauname perpuvusio mėšlo trąšoms", - gerą išeitį kaip praturtinti dirvas radę daržovių augintojai.

Permainų laukia su viltimi

Mišrius ūkius plėtojantys žemdirbiai rėmimo permainų laukia su viltimi. Klaipėdos r. ūkininkas Vilius Žiogas, laikantis vieną didžiausių šalyje ekologinių pieninių karvių bandą, pritaria, kad gyvulininkystę plėtojančius ūkius reikia visokeriopai skatinti ir remti. Jo manymu, plėtojant gyvulininkystę, nereikėtų iš Lietuvos išvežti tiek grūdų, juos būtų galima sušerti gyvuliams ir tai sukurtų pridėtinę vertę.

Ūkininkas Vilius Žiogas tikina, kad mišriems ūkiams nereikia vadinamojo „stogo" išmokoms - stambias gyvulių bandas laikantys ūkininkai, net ir turėdami kelis šimtus hektarų žemės, vos ne vos sugeba pasiruošti reikiamą kiekį pašarų

„Gyvulių Lietuvoje katastrofiškai mažėja - kalbu ne tik apie ekologinius, bet ir apie visus ūkius. Štai kiaulių 1990 m. šalyje buvo 2,8 mln., dabar tėra 400 tūkstančių. Kiaulienos daugiau importuojame, negu eksportuojame, - sako V. Žiogas.- Ypač tragiškai atrodo rytinis Lietuvos pakraštys, ten jau gyvulį sunku laukuose pamatyti. Pas mus, Žemaitijoje, situacija geresnė".

Tiesa, ūkininkas pripažįsta, kad jau ir dabar daug padaryta skatinant gyvulininkystę. „Ir toliau turėtų didėti sąlyginių gyvulių susiejimas su išmokomis už žalienas. Be to, stambiems mišriems ūkiams neturėtų būti vadinamojo „stogo" išmokoms", - mano V. Žiogas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai