Ūkis
Tempti jungą sugeba tik ištvermingiausi
2014-06-06

Plungės r. Žemaičių Kalvarijos seniūnijoje, Šarnelės kaime, ūkininkaujantis Vidmantas Jonika įsitikinęs, kad mėsinė galvijininkystė yra strategiškai svarbi ūkio šaka, nes žmonėms per amžius reikėjo ir reikės kokybiškos mėsos. Tik štai klausimas: ar bus norinčių auginti tuos galvijus? Valstybė turėtų daugiau remti šią ūkio šaką, nes lengvesnės duonos pargavę žemdirbiai į ją atgal vargu ar besugrįš.

„Įsikinkai į tą vežimą ir atrodo taip turi būti. Bet jei kas nors iškinkytų, aš niekada į jį nebegrįžčiau", - atvirai kalba V. Jonika. Prieš dvylika metų nuo nulio pradėję kurti mėsinės galvijininkystės ūkį, dabar Jonikų šeimos nariai valdo tris ūkius: kooperatyvą „Lietuviška mėsa", žemės ūkio bendrovę „Aubrakas" ir Almos Jonikienės ūkį. Visuose ūkiuose šiuo metu yra beveik 2 000 galvijų, iš kurių 600 karvių žindenių.

3 Paragrafas delaval

„Ūkius reikėjo suskaidyti dėl tam tikros politikos. Juk Lietuvoje turtingesniu žmogumi būti gėda, tad tenka susismulkinti. Nors, pavyzdžiui, Italijoje teko matyti ūkius, auginančius po 30 tūkst. galvijų", - su nuoskauda kalba Vidmantas Jonika

Ūkininko teigimu, ūkio plėtrai smarkiai kirto apribojimas valdyti ne daugiau kaip 500 ha žemės. Tokiose nederlingose žemėse, kokios yra Šarnelės apylinkės, 500 ha žemės plote įmanoma laikyti apie 200 galvijų. Kitaip tariant, vienam galvijui būtina skirti 2 ha žemės ūkio naudmenų.

„Žemės plėtros apribojimas mums yra didžiulis smūgis. Kaip vykdyti ilgalaikius įsipareigojimus, kuriuos esame numatę verslo projektuose? Negi teks bylinėtis su valstybe? Jei galvosime, kad europinė parama yra tarsi socialinė programa, tada gerai: ji bus padalyta smulkiems ūkio subjektams. Bet jei norime, kad europinė parama sukurtų vertę, padėtų susikurti konkurencingiems ūkiams, tada turi būti kitokia politika", - mintis dėsto Vidmantas.

Pasak jo, gyvulininkystė yra tokia sritis, kur viskas dėliojasi dešimtmečiais ir staigūs posūkiai gali viską labai greitai išbalansuoti. Gyvulininkystė turėtų būti kertinis nejudinamas akmuo - strategiškai svarbi šaka valstybei.

Kodėl mūsų parduotuvėse nėra kokybiškos jautienos?

Kodėl geros jautienos Lietuvos parduotuvėse beveik nėra? „Todėl, kad esame lietuviai. Prekybininkai, pajutę, kad pirkėjai jau įprato pirkti kokybišką mėsą, pradėjo iš ūkininkų reikalauti mažinti kainas. Prisiviliojo pirkėją ir mūsų, augintojų, jau nebereikia. Vartotojas tiesiog klaidinamas - jam vietoj jautienos siūloma karviena", - realią padėtį nusako V. Jonika.

Jo ūkyje išauginta mėsa prekiaujama tik „Norfos" prekybos centruose. Pasak Vidmanto, labiausiai kokybiška jautiena perkama Vilniuje, Kaune ir Visagine. Didžioji dalis lietuviškos jautienos eksportuojama į Prancūziją, Italiją, Belgiją, Olandiją, Vokietiją, Ispaniją.

„Mūsų srityje veikia atvirkštiniai konkurencijos dėsniai: kuo daugiau mėsinių gyvulių augintojų, tuo mes turėsime stipresnį pirkėją. Pirkėjams reikia kiekio, o kol kas su savo turimais kiekiais mes to tikrojo pirkėjo vis dar negalime prisišaukti. Kuo daugiau bus mėsinių galvijų augintojų, tuo bus geresnė produkcijos kaina", - įsitikinęs V. Jonika. Šiemet pirmą kartą susikooperavę mėsinių galvijų augintojai Klaipėdoje pakrovė į laivą 1 000 bulių - šis krovinys buvo skirtas Libijai. Iš tų 1 000 bulių 600 buvo iš Jonikų ūkio.

Aubrakų veislės galvijus tinka auginti ekstensyvaus ūkininkavimo salygomis

„Turiu gerą pasiūlymą - reikėtų Žemės ūkio ministerijai parodyti iniciatyvą ir įmonę „Rovisa", kuri yra bankrutavusio „Snoro" banko rankose, perduoti kooperuotiems mėsinės galvijininkystės ūkiams. Šios skerdyklos pakaktų tam, kad galėtume ugdyti savo vartotoją. Mes esame suinteresuoti, kad vartotojas būtų ugdomas, o ne kad prekybininkai jį apgaudinėtų", - sako V. Jonika.

Būtina kruopšti ir nuosekli atranka

Jonikų ūkyje laikoma 600 karvių žindenių, per metus gimsta apie 550 veršelių, iš jų pusė būna telyčaitės. Iš jų maksimaliai 90 atrenkamos veislei, o kitos paauginamos ir parduodamos mėsai. Kitaip tariant, iš trijų gimusių telyčių veislei paliekama viena.

Atrinkdamas geriausius gyvulius, Vidmantas vadovaujasi prancūzų zootechnikų-selekcininkų principu: atėjai į tvartą ir iš karto į akį krenta trečdalis blogų. Dar trisdešimt procentų privalai atrūšiuoti iš likusių. „Žodžiu, reikia vadovautis 1/3 principu ir sėklininkystė bus aukštumoje. Žinoma, reikia atsižvelgti ir į motinas: gal ji tik kas antrą veršį išsaugojo, gal motinystės instinktas per silpnas ir t. t.", - paaiškina V. Jonika. Eilė veisliniams gyvuliams iš jo ūkio įsigyti sudaryta 2 metams į priekį.

Ūkyje įrengtos patalpos gyvulių aukcionams

Sukergtos veislinės telyčios kaina yra apie 2 000 eurų. Buliukai perkami aukcionuose Prancūzijoje. Jie gali kainuoti ir 10 000 eurų, ir 7 000 ir 4 000 eurų. „Lietuvoje bulius paprastai parduodame mėsos kaina + 2 000 Lt. Ten moku 10 000 eurų, o čia negaunu nė 10 000 litų", - tokią aritmetiką dėsto V. Jonika.

Buliai bandoje būna tik geriausi iš geriausių. Jie veislininkystės stotyse praeina sudėtingus  testus, tad neprasprūsta nė vienas trūkumas. „Geras bulius bandoje yra pusė bandos. O blogas bulius - ne bandos gerintojas, bet blogintojas", - geležine taisykle vadovaujasi V. Jonika.

Vidutinis dienos prieaugis ūkyje siekia 1,2 kg. Maksimalus rekordas - 1 400 kg svorį pasiekęs bulius

„Jonikų ūkis kūrėsi mano akyse. Šiandien jau matyti rezultatai. Akivaizdu, kad tai yra geriausia aubrakų banda Lietuvoje ir vienas iš stipriausių mėsinės gyvulininkystės ūkių, - pabrėžė žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna. - Nepakanka tik nusipirkti kokybišką gyvulį, su veisliniais gyvuliai reikia nuolat dirbti vykdant jų atranką. Jei nebus nuosekliai dirbama, tai po kelių kartų banda akivaizdžiai suprastės. Ne paslaptis, kad taip ir atsitiko su kai kuriomis bandomis Lietuvoje".

Ekologiški, bet nesertifikuoti

Aubrakai Pancūzijoje ganosi 1,5 km virš jūros lygio, kalnuose, kur augmenija nėra vešli, tad lietuviškų pievų žolės jiems sočiai užtenka. Prancūzijoje, kai pavasarį galvijai išgenami į laukus, būna aiškiai išryškėję pirmieji trys šonkauliai, o Jonikų bandoje to nebūna - taigi, gyvuliai net per daug nupenėti. Aubrakų  virškinimo sistema šiek tiek kitokia - žarnynas ilgesnis negu šarolė ar limuzinų galvijų, todėl jie visiškai neišrankūs pašarams. Jų net išmatos skiriasi nuo kitų galvijų - labiau panašios į arklio.

Aubrakai ne tik ištvermingi, bet ir ilgaamžiai, ūkyje yra „mamų", kurios jau atsivedusios po keturioliktą veršelį. Per žiemą galvijai laikomi šalto tipo tvartuose. 600 mamų žindenių suskirstytos į grupes po 30, veršiukai prie karvės būna 9 mėnesius. Naują karvę į bandą galima įvesti tik pavasarį, kai jos išgenamos į lauką. „Jei įvestume rudenį, kai suvarome į tvartą, tai naujokę karvę bandos senbuvės mirtinai užbadytų. Labai aštri konkurencija", - paaiškina V. Jonika. Susirgę gyvuliai negydomi - laikomasi principo, kad bandoje turi būti natūrali atranka. Gydomi tik sunegalavę maži veršeliai.

Per visus ūkininkavimo metus Jonikai nėra pirkę nė kilogramo trąšų, nė litro pesticidų. Nors ūkis ekologiškas, bet gyvuliai nesertifikuojami. Tiesa, prieš kelerius metus gyvulius sertifikavo, bet dėl įvairių administravimo kliūčių šios procedūros atsisakė.

„Ūkis mokėjo po 20 tūkst. Lt už sertifikavimą. Atvažiuoja tikrintojas ir įtariai žiūri: oho, kiek tu čia gauni išmokų. Ir puola ieškoti neatitikčių. Nesertifikuodamas gyvulių, žinoma, prarandu išmokas, bet morališkai laimiu. Ir nervai sveiki", - šypteli Vidmantas.

Jonikų ūkis priklauso Lietuvos ekologinių mėsinių galvijų augintojų asociacijai. Šios asociacijos direktorius Arūnas Rutkauskas pabrėžia, kad organizacija jungia tuos augintojus, kurie nori pragyventi iš grynaveislių mėsinių gyvulių auginimo. Viena iš narystės sąlygų - ūkis turi gauti ne mažiau kaip 50 proc. pajamų iš mėsinės gyvulininkystės. „Ekstra klasės gyvuliai turi būti parduodami veislei, o ne mėsai", - pabrėžia asociacijos direktorius.

Mėsinės galvijininkystės plėtra susirūpinę (iš kairės) žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna, Lietuvos ekologinių mėsinių galvijų augintojų asociacijos direktorius Arūnas Rutkauskas ir Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos viršininkas Vilius Rekštys

Lietuvos ekologinių mėsinių galvijų augintojų asociacija jungia 23 narius, bendras jų laikomų grynaveislių mėsinių galvijų kiekis siekia 6 000 - tai bemaž trečdalis visų Lietuvoje auginamų veislinių mėsinių gyvulių. „Mūsų tikslas nėra pritraukti kuo daugiau narių, bet sujungti tikrus bendraminčius", - sako Arūnas Rutkauskas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai