Ūkis
Teisininkas: egzistuoja galimybė nusavinti neteisėtai įsigytą žemę
2018-01-12

Vilnius. Verdant aistroms dėl ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių, valdančių daugiau nei 500 ha žemės sklypų, žemės ūkio ministras Bronius Markauskas prabilo apie galimybę nusavinti neteisėtai įsigytą žemę. Ūkininkai tokias kalbas vertina tik kaip gąsdinimą, tačiau teisininkai teigia, kad tokia galimybė iš tiesų egzistuoja.

Vadinamasis žemės saugiklių įstatymas priimtas 2014 metais, baiminantis, kad Lietuvoje žemę supirks užsieniečiai ir taip sužlugdys žemės ūkį. Pagal jį asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti ne daugiau kaip 500 ha žemės. Daugiau jos gali turėti tik gyvulininkystės ūkiai arba ūkininkai ir įmonės, kurie daugiau jos buvo įsigiję iki šio ribojimo.

Žemės ūkio ministras B. Markauskas jau kelis kartus viešai kalbėjo neatmetąs galimybės atimti, t.y. nacionalizuoti žemę, jeigu buvo pažeidimų ją įsigyjant.

B. Markauskas, kalbėdamas „Delfi TV" studijoje, gana griežtai užsiminė apie padarytus pažeidimus. „Manau, kad atitinkamos tarnybos turi rimtai pasidomėti visa žemės pirkimo istorija, kodėl žemė tapo kilnojamu turtu, kodėl iki 2014 m. niekam nebuvo įdomu, kiek realiai atskiri subjektai valdo žemės ir kiek jos perka. Po 2014 m., kai buvo priimtas vadinamasis žemės saugiklių įstatymas, kuris ribojo žemės įsigijimą, niekas nekontroliavo, kad jo būtų laikomasi", - sakė B. Markauskas.

Ne viena bendrovė pasinaudojo tuo, kad fiziniam asmeniui nėra uždrausta turėti keletą bendrovių, kurių kiekviena gali įsigyti iki 500 ha žemės. Įstatymuose nėra reglamentuota, kiek bendrovių tiesiogiai ar netiesiogiai gali valdyti vienas asmuo.

Advokatų profesinės bendrijos TVINS advokatas, partneris Vytautas Šenavičius „Mano ūkiui" teigė, kad galimybė nusavinti neteisėtai įgytą žemę egzistuoja.

„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymu, pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareikštą ieškinį teismo sprendimu iš žemės ūkio paskirties žemės įgijėjo gali būti paimamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn žemės plotas, kuris įsigytas pažeidžiant minėto įstatymo nurodytus reikalavimus.

Valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka asmeniui atlygina paimto žemės ūkio paskirties žemės ploto žemės įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal žemės verčių zonų žemėlapius, jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė. Kaip žinia, vidutinė rinkos kaina dažnai neatitinka pirkimo kainos", - teigė teisininkas.

Jis atkreipė dėmesį, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. „Pagal įstatymą skiriasi, kas yra laikoma susijusiais asmenimis juridinio ir fizinio asmens atveju. Tačiau esant pažeidimui prokuroras galėtų kreiptis ir dėl fizinio asmens, ir dėl bendrovės pažeidimo", - teigė V. Šenavičius.  

Jo duomenimis, iki šiol Lietuvoje nėra buvę atvejų, kai neteisėtai įgyta žemė būtų nacionalizuota. „Tokios praktikos nėra. Mano žiniomis, prokurorai dėl to dar nėra kreipęsi", - sakė V. Šenavičius.

Vyriausybės nutarimas „Dėl atlyginimo asmenims už valstybės nuosavybėn paimtą žemės ūkio paskirties žemę taisyklių patvirtinimo" nustato tvarką, kaip tokiu atveju yra asmeniui atlyginama už valstybės nuosavybėn paimtą žemės plotą.

Asmuo, kurio atžvilgiu yra priimtas teismo sprendimas paimti žemės sklypą valstybės nuosavybėn, turėtų kreiptis  į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT), pateikdamas duomenis, reikalingus nustatyti atlyginimo dydį. NŽT apskaičiuoja atlygintiną sumą už valstybės nuosavybėn paimtą žemės sklypą. Asmeniui būtų atlyginta paimto žemės ploto žemės įsigijimo kainą arba vidutinė rinkos verte, kurios dydis nustatomas pagal Žemės verčių zonų žemėlapius, jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė. Atlygintina suma tada būtų išmokama iki kitų kalendorinių metų liepos 1 d.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai