Ūkis
Šventė Valuckų ūkyje - prieš pat didįjį darbymetį
2012-07-10

Vilkaviškis, liepos 10 d. Vilkaviškio rajono ūkininkų Valuckų ūkis žinomas šalyje. Pagrindinis kriterijus norintiesiems dirbti pas Valuckus - ateiti į darbą blaiviems. Girtumui negalioja jokie pasiteisinimai. Užtat pareigingiems darbuotojams atsidėkojama poilsinėmis išvykomis, kelionėmis.

Šįmet Alvytės ir Eugenijaus Valuckų ūkis Bebrininkų kaime (Vilkaviškio r.) pažymi dvidešimtmetį. 1992 metais Ramoniškių kaime besikuriančio Valuckų ūkio valdos tesiekė 12 ha. Iš pradžių augino cukrinius runkelius, kurie buvo labai pelningi. Atsirado galimybė nusipirkti pirmąjį kombainą.

Netrukus buvo pradėtos auginti ir kitos žemės ūkio kultūros. Ilgą laiką ūkiui didžiausias pajamas nešė bulvės. Dar pernai ūkininkai augino jų apie 150 ha, bet rezultatai labai nuvylė. Su AB „Kraft Foods Lietuva" sutartis liko nepasirašyta, rinkoje bulvių kaina nukrito iki 20 centų už kilogramą, o savikaina siekė per 30 centų. Ūkis planuotų pajamų negavo.

3 Paragrafas delaval

Ūkio dvidešimtmečio proga šeimininkus Alvytę ir Eugenijų Valuckus pasveikino ŽŪR vicepirmininkas Sigitas Dimaitis

Šįmet Valuckai bulvių plotus sumažino apie 20 ha. Būsimam derliui parduoti pasirašyta sutartis su traškučių firma „Estrella Maarud Holding AS".

Ūkyje taip pat auginami rapsai, javai, sėmeniniai linai, žirniai bei kukurūzai grūdams. Pastarųjų plotai paskutiniu metu vis plečiami, nes kukurūzai papildo nualintą dirvožemį ir šiuo metu yra labai perspektyvi kultūra.

Pernai ūkis pradėjo auginti kiaules. Tai - sūnaus Naurio ūkis. Visą fermą su kiaulėmis Valuckai nupirko iš vieno ūkininko, praradusio norą verstis gyvulininkyste. Dabar kiaulių ūkis - pavyzdys visiems riestauodegių augintojams. Per du šimtus kiaulių gyvena itin geromis sąlygomis ir yra šeriamos tik ūkyje pagamintais pašarais.

Dukra Neringa Budrevičienė vadovauja „grūdų sektoriui". Ji iš mamos perėmė ir vadovavimą Ramoniškių kaimo bendruomenei.

Šeima - tai vaikai ir darbuotojai

„Tai lyg trys ūkiai viename, - sakė A. Valuckienė. - Mes visi čia dirbame kartu. Dukra turi agronomės išsilavinimą ir padeda ūkyje jau seniai. Neseniai padėti parsikviečiau ir sūnų. Nors vaikai tokio pašaukimo ūkininkauti, kaip mudu su Eugenijum, ir neturi, manau, tikrai visko išmoks. Juolab, kad yra protingi žmonės, o mudu su vyru galėsime džiaugtis, kad turime savo verslo tęsėjus. Sakau „verslo", nes būti ūkininku reikia tikro ir gilaus pašaukimo".

Ant scenos apdovanojami ūkio padėjėjai

Savo šeima Valuckai vadina ir ūkio darbininkus. Kai kurie jų - laiko patikrinti ūkio senbuviai, kiti - ne taip seniai dirbantys. Pagrindinis kriterijus norintiesiems dirbti pas Valuckus - ateiti į darbą blaiviems. Ūkio šeimininkė neblaivius žmones atleidžia net nesigilindama į priežastis ir neklausydama pasiteisinimų. Užtat savo „antrajai šeimai" - ūkio darbuotojams - ūkininkai atsidėkoja surengdami tikrai įspūdingas derliaus pabaigtuvių ar metines šventes. Geriausieji darbuotojai vežami ilsėtis ar švęsti jubiliejų į šiltuosius kraštus.

Pasak A. Valuckienės, šie žmonės tikrai verti kiekvieno uždirbto cento. Šeimininkė dar dabar susigraudina prisiminusi ūkį ištikusį gaisrą. Tada visi darbuotojai sutartinai nusprendė neimti vienos dienos atlygio ir dirbo ūkyje savanoriškai.

Poilsiui - žvejyba ir slidės

Paklausta, ar keistų ką nors, jei būtų galimybė susigrąžinti tuos 20 metų, Alvytė Valuckienė sakė, kad elgtųsi lygiai taip pat, tik veiktų ryžtingiau - labiau rizikuotų ir priimtų sprendimus, dėl kurių lig šiol abejojo.

Savo sutuoktinį Eugenijų kalbi ūkininkė vadino amžinu optimistu. Tik dėl jo „kaltės" įvykdyta gausybė, atrodo, neįmanomų projektų, kuriuos per naktis apsvarstė, įvertino ir sugalvojo, kaip įgyvendinti, racionalus Alvytės protas. O atsipalaiduoti nuo įtempto darbo A. Valuckienei padeda... žvejyba ir slidinėjimas. Žvitri moteris kartu su vyru žvejoti važiuoja visur, kur tai daryti yra smagu ir įmanoma.

„Taip ir įsivaizduoju, kai baigsiu visus darbus, ateis žiema ir aš sėdėsiu su meškere ant ledo, - ilgesingai atsidūsta Alvytė. - Vis labiau norisi pailsėti, sulaukti dienos, kai galėsime atitrūkti nuo pašėlusio tempo. Labai mėgstu slysti nuo kalno, kai veidą gairina vėjas. Kiekvienąkart vis baru save, kad rizikuoju, nes turiu bėdų dėl sąnarių. Tačiau, vos tik ateina žiema, braunuosi į slides ir net neleidžiu sau pamąstyti apie kokias nors negales. Čiuoždama nuo kalno visada pagalvoju - kaip aš taip ilgai galėjau be šito gyventi?

***

Prieš pat ankstyvųjų veislių bulviakasį šeimininkai sukvietė visus savo draugus atšvęsti ūkio gyvavimo jubiliejaus. Gamybinių patalpų pastogėje svečių laukė gardžios vaišės, įdomi programa. Susirinkusiuosius linksmino muzikantai.

Susirinkusieji išbandė įvairias rungtis

Staigmenų ir dovanų netrūko visą dieną. Iš pradžių Valuckai apdovanojo savo ūkio darbininkus, paskui - vaikus ir anūkus.

Dovanų sulaukė ir šeimininkai, vos spėję suktis ir klausytis į eilutę išsirikiavusių sveikintojų iš bendradarbiaujančių firmų, bankų. Valuckus sveikino ir kaimynai, draugai bei darbuotojai, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Sigitas Dimaitis.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai