Ūkis
Svarbu ne vaizdas, o derlius
2018-06-20

Joniškis. Birželio viduryje nemažai žieminių kviečių laukų jau gelsta, artėja branda, o liepos pradžioje kai kuriuose laukuose jau tikriausia bus galima ir kūlimą planuoti. Nors netolimoje praeityje liepos pradžioje žieminiai kviečiai dar būdavo purškiami karbamidu.

Technologijas reikia taikyti labai lanksčiai, atsižvelgiant į konkrečių metų orų sąlygas. O šiemet jos, švelniai tariant, žemdirbių nelepina – sausra ir karštis augalus tiesiog baigia užkankinti. Žinoma, laukas laukui nelygu – kai kur situacija neatrodo tokia kritinė.

„Dotnuva Baltic“ ir „Linas Agro“ pakvietė žemdirbius į lauko dieną, skirtą naujausių augalų veislių ir priežiūros technologijų pristatymui Joniškio r. ūkininko Svajūno Bungos ir Gataučių žemės ūkio bendrovės laukuose.

Lauko diena prasidėjo vasarinių miežių Laureate lauke

Vasariniai miežiai – po žaliosios trąšos

Pirmasis stabtelėjimas buvo naujos miežių veislės Laureate lauke. „Veislė Laureate registruota 2017 m., sėkmingai praėjusi Anglijos ir Prancūzijos salyklininkų tyrimus. Tikimės, kad po šių metų ir įmonė „Viking Malt“ įtrauks ją į savo veislių sąrašą. Pagal derliaus potencialą tai veislė Nr. 1. Vidutinio ankstyvumo, atspari ligoms“, – naują veislę apibūdina bendrovės „Dotnuva Baltic“ Sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas.

Miežiai pasėti balandžio 22 d, sėjos norma 3,8 mln./ha. Priešsėlis buvo kviečiai. Prieš sėją tręšta karbamidu, fosforas ir kalis atiduotas pagal tręšimo programą. Purkšta ir mikroelementais cinku bei manganu. Dėl sausros pasėlis neatrodo tobulai, bet apskritai vaizdas neblogas – matyt, gelbsti tai, kad čia buvo auginta žalioji trąša.

„Žaliąją trąšą naudoju jau septyneri metai ir įsitikinau jos nauda. Viskas paprasta, nereikia kažkokių ypatingų technologijų, tinka ir diskinis, ir noraginis skutiklis, tuoj po kūlimo skuti ir sėji. Per du mėnesius garstyčios užaugina didžiulę masę, kurią rudenį reikia užarti“, – pasakoja ūkininkas Svajūnas Bunga. Šiemet jis turi ir žaliojo pūdymo plotų, daro eksperimentus, kokių augalų mišiniai geriausia tiktų auginti tokiuose pūdymuose.

(Iš kairės)Audrius Lukoševičius, Sigitas Augas, Svajūnas Bunga, Gintautas Cesevičius ir Petras Kiseliovas įsitikinę, kad gamybiniai bandymai yra būtina naujų veislių ir technologijų atrankos proceso dalis

Ūkininkas laukuose naudoja kalkinimo medžiagas. „Kalkinimas – tai visai ne dėl to, kad mūsų dirvos būtų rūgščios. Tai darau visai kitu tikslu. Pagal vokiečių metodikas, dirvoje reikia labai tiksliai subalansuoti kalcio ir magnio santykį. Kalkinu ne visus laukus, o tik tuos, kurio kalcio ir magnio balansas neatitinka normų. Tai darau jau penkti metai – ir jaučiu, kad situacija tuose laukuose pagerėjo“, – sako S. Bunga.

„Linas Agro“ Pesticidų prekybos vadovas Petras Kiseliovas atkreipė dėmesį, kad vasarojuje šiemet labai efektyviai veikia paprasti seniai žinomi druskiniai herbicidai: MCPA, 24–D Nufarm, Banvel. Jie itin efektyvūs tada, kai piktžolės suformuoja storą kutikulą ir sulfonilurėjos grupės ALS inhibitoriai tiesiog nepatenka per tą sluoksnį ir nesuveikia.

„Reikia atkreipti dėmesį į paviršiaus aktyviųjų medžiagų naudojimą. Fungicidus reikėtų naudoti tokius, kokie duoda žalinimo efektą. Konkrečiai šiam laukui šiomis sąlygomis rekomenduočiau Viverda, purkšti vieną kartą 1 l/ha norma kainuotų apie 27 eurus hektarui“, – rekomendavo P. Kiseliovas.

Žalioji trąša padeda išsaugoti azotą

Žalinimo reikalavimai – tarsi postūmis, kad reikia investuoti į dirvos gerinimą. Be humuso kiekio didinimo dirvožemyje didinti derlingumų nepavyks.

Bendrovės „Dotnuva Baltic“ Sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas sako, kad šiemet tikriausiai nemaža dalis ūkininkų žalinimo klausimą spręs sėdami posėlinius augalus, kuomet po javų važiuojama tiesiai su skutiku ir sėjamos garstyčios ar ridikai (šie du augalai, ko gero, labiausiai tinkami auginti Lietuvos sąlygomis, nes laikotarpis nuo jų sėjos iki vegetacijos pabaigos yra pakankamai trumpas, o štai sėti facelijas ar grikius – rizikinga, nes jie nespės užauginti pakankamai masės).

Vieni ūkininkai žaliąją trąšą užaria rudenį, o kiti palieka per žiemą. Pavasarį tokie laukai sutvarkomi su sunkiaisiais skutikliais.

Pasak S. Augo, šiemet išryškėjo du dalykai. Pirmas – laukai, pasėti po žaliosios trąšos, atrodo tikrai geriau. Kodėl? Dėl to, kad ruduo buvo labai drėgnas, didelis azoto trąšų išsiplovimas. O posėliniai augalai azotą kaupė savyje ir nedavė jam išsiplauti. Kitaip tariant, daugiau maisto medžiagų liko dirvoje.

Antras pastebėjimas – geriau laukai atrodo ten, kur visos trąšos atiduotos prieš sėją. „Kas prieš vasarojaus sėją atidavė 90 kg/ha veikliosios medžiagos azoto, pasėjo optimaliu terminu, to pasėliai atrodo visai gerai. Neverta važiuoti su salietra į sausus laukus, nes nebus jokio efekto“, – sako S. Augas.

Žieminiai kviečiai

Praėjusį rudenį žiemkenčių sėja buvo labai sudėtinga. Kas pasėjo į per drėgną dirvą ir ypač su sunkiomis sėjamosiomis, tų laukai suvargę. Pastebima, kad laukai, pasėti anksčiau, atrodo geresnės būklės negu tie, kurie pasėti rugsėjo pabaigoje ar spalio pirmomis dienomis. Mat vėliau pasėjus perteklinis lietus tiesiog užplakė, supūdė sėklą.

S. Bungos laukuose nebe pirmi metai daromi žieminių kviečių veislių bandymai, skaičiuojamas kiekvienos veislės derlingumas. Pernai pirmoje vietoje pagal derlingumą čia buvo Etana (11,17 t/ha), antroje vietoje – KWS Emil (10,8 t/ha), trečioje vietoje – Linus, ketvirtoje – Ada, tada Balitus ir Famulus. Kadangi derlius buvo gausus, visi kviečiai buvo antros klasės (ribojantis parametras buvo glitimo kiekis).

S. Bunga naudoja labai stiprų augimo stabdymą, jo kviečiai tikrai neaukšti. Vizualus vaizdas neatrodo toks gražus ir daug žadantis, kokį vėliau parodo kombaino bunkeris

„Dotnuvoje turime tiksliuosius bandymus, kur pasėta per 40 žieminių kviečių veislių, jos sėjamos mažais laukeliais keturiais pakartojimais. Tokie bandymai daromi jau ketvirti metai, turime trejų metų duomenis (2015, 2016 ir 2017 m.). Pagal juos pirmoje vietoje yra Etana (8,9 t/ha), antroje – Balitus (8,8), trečioje KWSEmil (8,5), ketvirtoje Ada (8,1), tada Famulus ir Kena DS. Toliau skaičiuojamos pajamos iš hektaro – ten irgi pirmauja vokiška Etana, gerai atrodo ir lietuviška Ada.

Pagal pajamas iš vieno hektaro pernai kaip tik ir buvo Ada – 1 291 euras, nes jos grūdai buvo ekstra klasės. Etana pernai pajamų davė 1 268 eurus/ha (nors jų derlius buvo beveik tona didesnis už Ados, bet grūdai buvo antros klasės. Aišku, reikia įvertinti ir tai, kad pernai už ekstra klasės grūdus mokėta neįprastai daugiau negu už kitų klasių – tarp antros ir ekstra klasės kviečių skirtumas buvo 17 eurų).

Veisles visada renkuosi pačias naujausias – mano principas toks, kad turiu būti vienu žingsniu į priekį“, – sako agronomo išsilavinimą turintis ūkininkas Svajūnas Bunga

Kokių kviečių paklausa bus šiemet? Prognozė kol kas tokia, kad grūdų ieško tos rinkos, kur nereikia aukštos kokybės kviečių. Bet viskas paaiškės supirkimo metu. „Iki 2020 m. yra parama plotams, užsėtiems sertifikuota sėkla. 2017 m. tai sudarė beveik 18 eurų. Jei su viena tona sėklos apsėjame 4–4,5 ha, tai reiškia, kad už toną sertifikuotos sėklos kompensacija yra apie 80 eurų. Tikrai verta pamąstyti“, – paragino A. Augas.

„Dotnuva Baltic“ sėklininkystės vadybininkas Gintautas Cesevičius priminė, kad kiekvienas didesnis ūkis turėtų auginti bent dvi skirtingo ankstyvumo veisles žieminių kviečių veisles, kad lengviau būti išsidėlioti kūlimą.

Apsauga nuo piktžolių ir ligų

P. Kiseliovas, kalbėdamas apie žieminių kviečių pasėlių apsaugą nuo piktžolių, sakė, kad geriausias sprendimas – rudeninis priešvarpinio herbicido naudojimas. „Naudokite Boxer 2 l/ha iš karto po sėjos. Jis turi 95–100 proc. efektyvumą nuo dirvinės smilguolės, gerai naikina rapsų pabiras, kibiuosius lipikus. Pavasarį dažniausiai teks perpurkšti, kaip ir po bet kokio dirvinio herbicido, bet Boxer privalumastas, kad jis turi visai kitą veikliąją medžiagą – prosulfokarbą, kuri puikiai sunaikina ALS inhibitoriams atsparias smilguoles“, – pabrėžė P. Kiseliovas.

„Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų skyriaus vadovas Andrius Lukoševičius sakė, kad šių metų specifika – augalai labai skuba vystytis. „Greitas vystymasis ne visada naudingas. Jei augalas neturi masės, tai vadinasi ir sėklų užpildymas bus silpnesnis, derlius mažesnis. Šiemet mes daugeliui ūkininkų rekomendavome naudoti fungicidą Ceriax, turintį žalinimo efektą. Viena papildoma vegetacijos diena gali duoti apie 150 kg/ha grūdų derliaus“, – akcentavo A. Lukoševičius.

„Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų skyriaus vadovas Andrius Lukoševičius mano, kad dėl pernelyg greito vystymosi augalai gali formuoti menkesnį derlių

Žinoma, svarbu, kad fungicidas būtų veiksmingas nuo pagrindinių javų ligų. „Fungicidas Viverda, purškiamas ant vėliavinio lapo, puikiai sutvarko pagrindines ligas ir suteikia žalinimo efektą. Metais, kada ligos labai plito, Viverda davė net 1,31 t/ha derliaus priedą“, – kalbėjo A. Lukoševičius.

Pupos: fungicidinei apsaugai taupyti nereikėtų

Anksčiau S. Bunga augino veislės Fuego pupas, tačiau išbandęs Vertigo, pasirinko jas. Pasėjo balandžio 19 d., sėjos norma – 38–40 augalų kvadratiniame metre. „To visiškai pakanka. Kai tankiau sėji, pupos pradeda krūmytis, o krūmijimasis mažina derlių – tai ne kviečiai, kuriems krūmijimasis yra naudingas“, – perspėja ūkininkas Svajūnas.

Pupos Vertigo, nors ir gausiai žydi, bet dėl vandens trūkumo šiemet formuoja mažiau ankštarėlių

„Daug metų auginu pupas ir esu įsitikinęs, kad purškimų fungicidais sąskaita negalėsime sutaupyti – būtina naudoti pilnas normas du kartus. Aišku, fungicidai turi būti skirtingi. Tai sukelia kainą, bet pupų plotai didėja, ligos vis stipriau plinta ir be fungicidinės apsaugos neišsiversime“, – sako ūkininkas. Ypač svarbu gerai apsaugoti nuo ligų tuos pasėlius, iš kurių planuojama ruošti pupų sėklą. Žinoma, ne mažiau svarbu , kad pupos butų nepiktžolėtos. Nuo šiemet pupose yra registruotas efektyvus herbicidas Basagran (du kartus po 1 l/ha arba 2 l/ha per vieną kartą).

Pupoms reikia daug drėgmės, todėl joms tinkamesnės sunkios dirvos, kuriose išsilaiko drėgmė. Jei kas tokių neturi, geriau auginti žirnius.

Žirniai: rinkos nuosmukį reikia išgyventi

„Žirnius auginu gal jau 20 metų. Esu matęs įvairiausių veislių ir įvairiausių technologijų. Naujoji Ingrid – geriausia iš mano augintų. Bet tuo nereikėtų stebėtis, juk veislės neina atgal, o tik į priekį“, – sako S. Bunga.

Švedų selekcijos žirniai Ingrid pasižymi ankstyva branda, yra atsparūs išgulimui ir sėklų išbyrėjimui iš ankščių

Žirnių auginimo technologija labai panaši kaip ir pupų, tik fungicidus naudojo ne du kartus, o vieną. „Azoto trąšų žirniuose (kaip ir pupose) nenaudoju – nematau prasmės. Esu daręs ir bandymų, kad tuo įsitikinčiau“, – sako ūkininkas. Pernai žirnių jis kūlė 5,6 t/ha, pupų – 6 t/ha.

Beje, ūkininkas kasmet skaičiuoja rekordus – štai pernai rekordą sumušė miežiai, kurių derliaus vidurkis buvo 8 t/ha. „Niekada nesigiriu, kad štai prikūliau 12 ar 13 t iš vieno hektaro. Visada reikia skaičiuoti bendrą derliaus vidurkį“, – sako S. Bunga.

Žirnių rinka vis dar smukusi, nekantriai laukiama gerų žinių iš Indijos – kada jie pradės pirkti žirnius iš Europos. Šį sunkų laikmetį teks tiesiog išlaukti, nes žirniai yra neabejotinai vienas geriausių augalų sėjomainai išlaikyti, o lietuvių žemdirbių kuliami žirnių derliai niekuo nenusileidžia išauginamiems Vokietijoje.

Rapsų laukai kenčia nuo sausros

Gausi rapsų veislių kolekcija auginama Gataučių žemės ūkio bendrovės laukuose. Gataučių ŽŪB vadovas Darius Stonis sakė, kad rapsai pasėti rugpjūčio 22 dieną. Herbicidai nelabai suveikė (matyt dėl sausos dirvos), todėl dabar lauko vaizdą gadina žydinčios šunramunės. Laukas su lomomis, nevienodos dirvožemio struktūros, todėl tie rapsų plotai, kurie auga smėlyje, smarkiai nukentėję nuo sausros.

Gataučių žemės ūkio bendrovės vadovas Darius Stonis

Pasak D. Stonio, rapsams svarbiausia yra geras išsivystymas iki žiemojimo, štai kodėl rapsus reikia sėti kaip galima anksčiau ir pasirinkti veisles, kurios nelinkusios kelti pagrindinio stiebo, arba augimą stabdyti augimą augimo reguliatoriais.

S. Augas sakė, kad jei pavyksta pasėti laiku, labai neblogai uždera ir linijinės žieminių rapsų veislės (jų rinkoje yra palyginti nedaug, nes selekcininkai į jų kūrimą mažai investuoja). Pusiau žemaūgius rapsų hibridus verta rinktis todėl, kad ir anksčiau pasėti jie nekelia augimo kūgelio, gerai žiemoja. Laukams, kur yra problemų su piktžolių kontrole, siūloma rinktis „švaraus lauko“ technologijos rapsų veisles. O patys populiariausi yra įprastiniai rapsų hibridai, kurių kūrimui selekcininkai skiria daugiausia dėmesio.

Rapsų veislių bandymai Gataučių žemės ūkio bendrovėje

Bandymuose auga ir jau gerai žinomų, ir naujų rapsų veislių – Visby, Garou, Troy, DK Explicit, Hornet, Mentor, Clarus, Minotaur, Cult, Kuga. Pastaroji veislė – naujas žiemkentiškumo standartas. Šis vokiškas „Rapool“ selekcijos hibridas pasižymi itin geru žiemojimu – žiemoja geriau už ištvermingumu pagarsėjusius Visby. Augalai vidutinio aukščio, labai atsparūs išgulimui, intensyviai vystosi pavasarį. Ši veislė taip pat išsiskiria tolerantiškumu užmirkimui. „Žiemkentiškumas ir derliaus potencialas – svarbiausi atrankos kriterijai. Pernai Gataučiuose derlingiausia buvo Cult rapsų veislė, davusi 5,37 t/ha derlių“, – sakė S. Augas.

Žemdirbių galvos skausmas – netobula meteorologija

Du dešimtmečius ūkininkaujantis Svajūnas Bunga yra kooperatyvo „Joniškio aruodas“ valdybos narys, vienas iš jo kūrimo iniciatorių. „Tada kooperatyvo kūrimas buvo tam tikra avantiūra. Džiaugiuosi, kad viskas pavyko. Taip, kaip dabar gyvename, galima tik girtis – galime būti ir kitiems pavyzdys, kaip galima susitvarkyti“, – gera žemdirbių idėja kooperuotis džiaugiasi S. Bunga.

Pasak jo, pagrindinis jo ir kolegų galvos skausmas – meteorologija. Prognozės skirtos miestiečiams, o ne žemdirbiams. Labai trūksta meteorologinių stotelių. „Juk niekas nefiksuoja, koks kritulių kiekis iškrito konkrečioje vietovėje. Ir kaip paskui įrodyti, kad jau sausra? Aš pats bandau matuoti su kritulių matuokliais, visur jų esu prisismaigstęs, pats vedu statistiką, skaičiuoju, ko tikėtis iš vieno ar kito lauko. Bet žemdirbiams reikia profesionalių meteorologų pagalbos“, – įsitikinęs S. Bunga.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai