Ūkis
Svarbiau ne plėsti, bet optimizuoti ūkį
2018-01-31

Prienai. Beveik dešimtmetį Ingavangio kaime ūkininkaujantis Žilvinas Galinis dirba apie 300 ha. Pasak ūkininko, tai optimalus ūkio dydis, norint savo jėgomis darbus atlikti, todėl ir sau tikslą kelia ne plėsti ūkio valdas, bet efektyvinti veiklą, mažus plotus jungiant į didesnius arba nepatogius toli esančius laukus keičiant į patogesnius dirbti.

„Šilavoto seniūnijoje mano ūkis - vienas iš didžiausių. Kadangi nuosavos žemės pagrindą turiu (nuosava žemė sudaro 140 ha), nepuolu pirkti visos siūlomos žemės. Žiūriu, kad paranku būtų, ribotųsi su turimais laukais, žemės būtų derlingos", - žemės pirkimo kriterijus dėsto jaunas ūkininkas.

Jo teigimu, seniūnijoje konkurencija nedidelė, ūkininkaujančiųjų nėra daug, ūkiai nedideli, tad žemės pasiūla yra, hektaro kaina siekia 3-4,5 tūkst. eurų.

Žilvino ir Ugnės Galinių ūkis konkurse „Metų ūkis 2017" įvertintas pirmąja vieta Prienų rajone

Keletą sklypų norėtų jis ir pats parduoti, o gautus pinigus investuoti į arčiau esančią žemę, prijungti ją prie turimų laukų ir taip optimizuoti ūkio veiklą. Dabar 300 ha valdančio augalininkystės ūkio žemės ūkio naudmenų deklaracijoje nurodoma 100 sklypelių. Dirbama žemė nuo namų nutolusi per 2-5 km, toliausiai - iki 10 kilometrų.

Kooperuojasi su dėde

Ūkininkas pripažįsta, kad svarbus plėtrą stabdantis veiksnys yra ir darbo jėgos trūkumas. Augalininkystės ūkis negali užtikrinti darbuotojams darbo bei pajamų ištisus metus, todėl pagalbininkus samdo tik porai darbymečio mėnesių.

Dirba Ž. Galinis kooperuotai kartu su dėde - tėvo broliu Gintu, kuris yra 200 ha ūkio savininkas. Abu augina žieminius kviečius ir rapsus, šie augalai sudaro pagrindą, pavasarį sėja miežių, pupų ir žirnių - vasarinėms kultūroms šį sezoną per abu ūkius palikta 100 hektarų.

Žemės dirbimo, sėjos ir pasėlių priežiūros darbus 500 ha plote dviese ir atlieka, tik darbymečiu pagalbininkų ieško, dažnai į pagalbą ateina ir Žilvino tėvas. Per javapjūtę abiejuose ūkiuose darbuojasi du derliaus nuėmimo kombainai.

Vaikinas džiaugiasi, kad jau ne vieną derliaus nuėmimo sezoną prie jo kombaino vairo sėsti sutinka automobilių servise Prienuose dirbantis darbuotojas, kitu kombainu dirba jo dėdė. Žilvinas rūpinasi grūdų realizacija ir jų išvežimu iš ūkio. Galiniai didžiąją dalį grūdų iš karto per javapjūtę išveža - bendradarbiauja su viena grūdų įmone, kurios sandėliuose jie laikomi iki pardavimo. Šiek tiek grūdų sandėliuoja ir turimame sandėlyje gretimame kaime.

Kad būtų patogiau grūdus išvežti, prie namų Ingavangyje Žilvinas pasistatė didžiulį angarą: per javapjūtę čia pilami nukulti grūdai, kuriuos patogu iš angaro į vilkiką pakrauti. Pasak Žilvino, darbuotojų trūkumas stabdo ir nuo investicijų į džiovyklą bei grūdų laikymo bokštus, nes prie jų darbymečiu, kai darbuotojų klausimas ir taip labai aktualus, reikėtų dar vieno žmogaus.

„Mūsų mini kooperatyve kol kas geriausia džiovykla - du kombainai, kurie savotiškai mums ją atstoja. Kadangi kombainai našūs ir jų pajėgumai yra gerokai didesni nei reikia tokiam plotui nukulti, galime leisti grūdams laukuose padžiūti, važiuoti jų kulti ne nuo pat ryto, darbus anksčiau baigti, kitaip sakant, nuimti tik optimalios drėgmės grūdus", - aiškina Ž. Galinis. Jo teigimu, peržiūrint ataskaitas, kokios drėgmės grūdai išvežami, akivaizdu, kad džiovykla jo ir dėdės ūkiuose vis dar nebūtų atsipirkusi.

Išveža grūdus per javapjūtę, o parduoda, kai tenkina kaina

Žilvinas neslepia, kad pastaraisiais metais gamta nelepino, tačiau labai skųstis jis nelinkęs. Pernai spėjo visus javus nukulti, tiesa, maždaug dešimtadalis jų buvo drėgnesni ir prastesnės kokybės, mažesnis buvo ir derlius - vidurkis siekė tik 6 t/ha. „Panašu, kad kažko pritrūko. Gal gamtos sąlygos įtakos turėjo, o gal šiek tiek trąšų per mažai panaudojome", - situaciją ramiai vertina ūkininkas, ankstesniais metais vidutiniškai kūlęs po 7 t/ha.

Daug dėmesio Ingavangio ūkininkas skiria ir gyvenamajai aplinkai tvarkyti ir gražinti - įsigiję apleistą sodybą ir išvalę šabakštynus, Galiniai pasistatė naują namą, didžiulį angarą, į kurį per javapjūtę pila iš laukų parvežtus grūdus, įrengė alpinariumus, pasodino naujų medžių ir augalų

Labiau nei gamtos sąlygos jam nerimą kelia nuolat besikeičiantys valdžios sprendimai. Vienas jų - draudimas naudoti cheminius preparatus žalinimui skirtuose pasėliuose. „Be chemijos, ypač skirtos piktžolėms naikinti, žirnių net nebandysime auginti, nes jie žemesni, sugula, tai didelė tikimybė, kad ir liks laukuose. Pupas teks bandyti, kito kelio nėra, nes, manome, kad pūdymas - neefektyvus žemės naudojimas", - prisipažįsta ūkininkas.

Dalį grūdų, maždaug 15-20 proc. būsimo derliaus, Ž. Galinis parduoda pagal išankstinio pardavimo sutartis. Jis neabejoja, jei kaina viršija savikainą, pasirašyti išankstinio pardavimo sutartį daliai derliaus verta - taip bent iš dalies apsisaugoma nuo nuostolių, jei kainos per javapjūtę krenta, o kuo greičiau parduoti reikia drėgnesnius grūdus.

Jis prasitaria, kad nuostolių nepavyksta išvengti ir dėl derliaus saugojimo grūdų įmonėje, kuri vienintelė siūlo grūdų saugojimo iki Joninių paslaugą. „Nors teigiama, kad grūdai saugojami nemokamai, tačiau kai juos parduodi, gauni apie 8 Eur/t mažiau nei parduodamas savo sandėlyje laikomus grūdus. Vadinasi, jei išsiveža 1 000 t grūdų, už juos gauni 8 000 eurų mažiau nei parduodamas grūdus iš savo sandėlio", - sako Ž. Galinis.

Bene didžiausias tokio saugojimo privalumas, kad nereikia sukti galvos dėl jų laikymo sąlygų, o grūdus gali parduoti bet kada, kai tenkina kaina. Tad maždaug prieš tris savaites ūkininkas pardavė pirmąją dalį saugoti išvežtų grūdų. Kitus bendrovės ir ūkio sandėlyje laikomus grūdus planuoja parduoti vėliau.

Perka naudotą techniką tiesiai iš Danijos

Ūkininkavimo pradžioje Ž. Galinis pasinaudojo jaunajam ūkininkui įsikurti skirta parama, vėliau du kartus parengė ūkio modernizavimo projektus ir įsigijo augalininkystės ūkiui reikalingiausios technikos. Pasak Žilvino, jei laiką būtų galima atsukti atgal, dabar jis siektų maksimalios paramos sumos, netaupytų pirkdamas techniką ir rinktųsi našesnes mašinas.

Planuoja jis atnaujinti turimos technikos parką, tiesa, ne naujomis, bet naudotomis geros techninės būklės mašinomis ir įsigyti jas tiesiai iš Danijos. Ž. Galinio teigimu, iš šios šalies be tarpininkų parsivežti naudotą žemės ūkio techniką yra gerokai pigiau nei pirkti iš Lietuvos įmonių, kurios užsideda didžiulį keliolika tūkstančių siekiantį antkainį. Čia jam labai pagelbėja Lietuvoje gyvenantis draugas danas, kuris ne tik padeda išsirinkti geros techninės būklės techniką, bet ir už simbolinį mokestį sutvarkyti visus pirkimo bei parvežimo formalumus.

Žilvinas iš Danijos jau yra pirkęs traktorių, purkštuvą, plūgą. Artimiausiu metu planuoja įsigyti ne tik galingesnį traktorių, bet ir našesnius padargus, pradedant sėjamąja. „Ieškau naujesnių metų, geresnės komplektacijos technikos nei turiu ūkyje", - sako ūkininkas, žiemos laikotarpį išnaudojantis skelbimams peržiūrėti ir planams kurti.  

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai