Ūkis
Sojos: ar dar kas tiki jų ateitimi Lietuvoje?
2018-01-30

Kaunas. Nors praėję metai sojų augintojams buvo labai nepalankūs, patyrę ūkininkai šiaip ne taip prikūlė beveik po 1 t/ha sojų pupelių. Vienas iš didžiausių šalyje sojų auginimo propaguotojų prof. Antanas Svirskis tikisi, kad sojos neišnyks iš Lietuvos laukų. Pasak jo, kuriozas, kad eksportuojame dirvą alinančių javų grūdus, o už gautus pinigus perkame dirvą gerinančių sojų produktus.

„Lieku optimistas ir tikiu, kad parinkus tinkamesnes veisles, galėtume šalies poreikiams prisiauginti vertingų ekologiškų sojų. Deja, pagalius kaišo genetiškai modifikuotų (GM) sojų ir jų rupinių bei išspaudų tiekėjai ir perpardavėjai, nes tai - dideli pinigai. Štai tik vienas pavyzdys: prieš kelerius metus iš žalinimo programos ŽŪM išbraukė sojas, neva jos netradicinės, auginamos nedideliais plotais, vėlai nuimamos ir ilgai išsilaiko nesuirę šaknų gumbeliai, todėl esą gali būti problemų įgyvendinant Nitratų direktyvą", - apgailestauja A. Svirskis.

Pasak jo, sojos sukaupia azoto net du kartus daugiau negu žirniai, kol kas jų nepuola ligos ir kenkėjai, o tai ypač svarbu nuo šių metų uždraudus žalinimo plotuose naudoti herbicidus. „Deja, į visus šiuos argumentus niekas nereagavo. Tiesa, atsakingi pareigūnai žadėjo ištaisyti nesusipratimą, tačiau iki šiol - be rezultatų", - sako S. Svirskis.

Kuo vertingos sojos

Gauruotoji soja (Glycine maxima L.) - maistinis, pašarinis ir techninis augalas. Priklausomai nuo veislės ir auginimo regionų agroklimatinių sąlygų, sojų sėklose būna 35-45 proc. baltymų, 17-27 proc. riebalų, daugiau kaip 25 proc. angliavandenių, vitaminų, bei mineralinių medžiagų.

Sojų baltymuose yra visų aminorūgščių, todėl jų baltymai prilygsta mėsos baltymams. Maistingumu prilygsta jautienai. Be to, sojos - vertingas pašaras daugeliui auginamų gyvulių rūšių. Iš 1 kg išspaudų galima gauti apie 1,27 pašarinio vieneto ir 360 g virškinamųjų proteinų.

Sojų selekcija Lietuvoje pradėta 1925 m. Dotnuvos selekcijos stotyje. Iš pradžių čia buvo pasėti 6 sojų numeriai, gauti iš Mandžiūrijos, vėliau dar 32 numeriai iš Japonijos, Austrijos ir Vokietijos. Daugumos tirtų numerių sojos visai neprinoko, o kitų sėklos buvo labai smulkios.

Selekcininkas Z. Mackevičius iš vertingiausių veislių atrinko ankstyviausius bei derlingiausius augalus ir juos daugino. Taip sukurtos veislės Dotnuvos rudasėklė ir Dotnuvos geltonsėklė. Vėliau sukurtos dar dvi sojų veislės Gintarė ir Vaiva. Deja, dėl įvairiausių priežasčių sojų selekcija ir tyrimai Lietuvoje nutrūko ir sojos nepaplito. Nuo 1968 m. sojos vėl pradėtos tyrinėti LŽŪA (B. Ubienė ir kt.), o nuo 1996 m. - ir Dotnuvoje (A Svirskis).

Nuo 2011m. ir Lietuvoje kelių entuziastų iniciatyva pradėtos auginti Ukrainos selekcijos įmonės sukurtos ankstyvos ne genetiškai modifikuotos sojų veislės. Nepaisant patyrimo stokos ir mokslo įstaigų abejingumo, kasmet šalies ūkiuose sojos auginamos 1-2 tūkst. ha plote ir net ekologiniuose ūkiuose gaunamas 1-2 t/ha sėklų derlius.

Nemažai vertingos sojų auginimo patirties sukaupė ūkininkai S. Daniulis, N. Mileris, K. Mykolaitis, V. Lekavičius, R. Misevičius ir kiti.

Naujausi tyrimai atlikti LAMMC

Trejus metus sojų auginimo agrotechnologiją ūkininkaujant ekologiškai tyrinėjo LAMMC mokslininkai Žydrė Kadžiulienė, Irena Deveikytė, Dalia Ambrazaitienė, Monika Toleikienė ir Jonas Šlepetys. Jų tikslas buvo įvertinti įvairių veislių sojų, augintų skirtingo pločio tarpueiliais, įtaką sėklų derliui, auginimo technologijas taikant ekologinėje gamyboje.

Lauko eksperimentai vykdyti 2015-2017 m. LAMMC Žemdirbystės instituto ekologinėje sėjomainoje, lengvo priemolio rudžemyje. Eksperimentų metu tirta sojų sėklos paruošimas, sėjos laikas, tarpueilių plotis, įvairių veislių sojų vystymasis ir produktyvumas.

Vidutiniais trejų metų tyrimo duomenimis, didžiausią derlių veislės Merlin sojos davė azotą fiksuojančiomis bakterijomis inokuliuotas sėklas pasėjus ankstyvesniu terminu (gegužės viduryje) 25 cm tarpueiliais. Derlius gautas 20 proc. didesnis negu pasėjus dviem savaitėmis vėliau, o sėklų inokuliavimas derlių padidino 24 proc. Siauresniais tarpueiliais augintų sojų derlius buvo 12 proc. didesnis negu augintų plačiais (50 cm) tarpueiliais, tačiau 25 cm tarpueilius sudėtinga purenti mechanizuotai.

Dėl piktžolių gausos sunku išsiversti be tarpueilių purenimo, todėl tektų rinktis auginimą platesniais tarpueiliais. Sojų vegetacija trunka apie 140 dienų ir dažniausiai tęsiasi iki spalio vidurio, todėl gana rizikinga jas auginti ekologiniuose ūkiuose dėl lietingų rudens orų, kurie sutampa su derliaus dorojimu.

Atlikus tyrimus ir panaudojus kitų tyrėjų rezultatus, parengta pradinė ekologiškai auginamų sojų technologija. Mokslininkų išvada tik patvirtino jau žemdirbių iš patirties suvoktą taisyklę - ekologiniuose ūkiuose reikėtų auginti kuo ankstyvesnių veislių sojas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai