Ūkis
Sodininkystės verslas: klestėjimas ar stagnacija?
2018-09-21

Kauno r. Prieš dešimtmetį Lietuvoje kasmet buvo pasodinama 200 ha naujų sodų, o pastaruoju metu toks plotas užsodinamas per penkerius metus. Ar galima išjudinti sulėtėjusią sodų plėtrą?

Lietuvoje iš viso deklaruota 16 100 ha sodų ir uogynų, iš kurių didžiausią dalį – arti 5 000 – užima obelų sodai. Su kokiomis problemomis susiduria sodininkystės verslas, diskutuota seminare, šią savaitę vykusiame LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute Babtuose.

Pagal statistiką, vidutinis obuolių derlingumas Lietuvoje – 4–9 t/ha. Tačiau geriausiuose ūkiuose skinama gerokai daugiau – vidutiniškai 20–25 t/ha, o atskiruose kvartaluose – net 40–50 t/ha. Mokslininkų bandyminiuose tyrimuose gaunami dar didesni derliai – iki 80 t/ha. Taigi, ar verta prižiūrėti 100 ha sodo  ir skinti 2 000 t, jei galima 2 000 t skinti iš 40 ha sodo? O naudojant naujausias vaismedžių sodinimo ir formavimo schemas, galbūt užtektų ir dar perpus mažesnio ploto?

Visame pasaulyje sodininkystė eina intensyvinimo kryptimi. Pavyzdžiui, didesnio derliaus iš to paties ploto galima pasiekti auginant žemaūgius vaismedžius ir formuojant juos kordonais-vėduoklėmis. Tokiu atveju viename hektare sodinama 1 667–2 222 vaismedžių, derančių stiebų kiekis susidaro 16 670 – 22 220 ha, skinant po 40 obuolių nuo stiebo, gaunamas tiesiog stulbinantis derlingumas – 180 t/ha.

Stiprybės, silpnybės ir galimybės

SDI Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas, Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktorius Darius Kviklys įvardijo šalies sodininkystės sektoriaus stiprybes ir silpnybes. Stiprybės: stambūs ūkiai, ilgametė patirtis, naudojimasis mokslo pasiekimais ir pažangia praktika, aukštas specializacijos lygis, sutvarkyta sertifikavimo sistema (NKP arba ekologiškos produkcijos), veiklios vaisių ir uogų augintojų asociacijos.

„Apsižvalgykime aplinkui, su kuo konkuruojame – visur plėtojama tik žemaūgių vaismedžių, labai intensyvi sodininkystė. Vaismedžiai formuojami taip, kad medis dera nuo apačios iki pat viršaus“, – tik tokią kryptį versliniams sodams mato Darius Kviklys

Silpnybės – didelis investicijų poreikis, o ES finansavimo perspektyvos mažėjančios, žemos vaisių kainos, siauras pesticidų spektras, saugyklų trūkumas, griežtėjantys reikalavimai vaisių prekiniam paruošimui ir kokybės sertifikatams, klimato kaita.

Kaip jau minėta, stiprioji mūsų sodininkų pusė yra tai, kad sodininkystės ūkiai yra palyginti dideli. 12 stambiausių ūkių (didesnių kaip 50 ha) deklaruoja 1 668 ha sodų ir tai sudaro 34 proc. nuo bendro ploto, o vertinant pagal verslinių sodų plotus – tai net 54 proc. jų. Vidutiniškai stambių – nuo 10 iki 50 ha – ūkių yra 38, jie iš viso deklaruoja 811 ha. Taigi, galima sakyti, kad madas mūsų šalies sodininkystėje diktuoja pusšimtis stambiausių sodininkų.

Seminaras šalies sodininkams „Inovacijos sodininkystėje“ buvo surengtas vykdant tarptautinį „InnoFruit“ projektą – susirinkę sodininkystės specialistai net tik išklausė pranešimų, bet ir apžiūrėjo instituto vykdomus bandymus

Tiesa, labai daug ir smulkių sodų – mažesnius negu 1 ha sodelius deklaruoja net 3 037 ūkių, o bendras jų plotas siekia 1 686 ha – taigi, beveik lygiai tiek, kiek minėtų dvylikos stambiausių ūkių.

Ar yra šansų konkuruoti su lenkų sodininkais?

Lietuva šiemet turėtų skinti 55 tūkst. tonų obuolių, o Lenkija – net 4 mln. 448 tūkst. tonų. Skaičiuojama, kad kas trečias ar kas ketvirtas ES išaugintas obuolys yra lenkiškas (iIš viso ES užauginama 12 mln. 611 tūkst. t obuolių). Lenkijos sodininkystę labai sustiprino tai, kad savo laiku jie sugebėjo aktyviai pasinaudoti parama gamintojų organizacijoms steigti ir todėl gavo didžiulių lėšų investicijoms. Lietuvos sodininkai, deja, buvusių galimybių neišnaudojo.

Šiuolaikiniai sodai vis labiau mechanizuojami: štai tokiomis specialiomis šluotomis, kokią jau turi ir SDI, mechaniškai retinamos užuomazgos. Darbo sąnaudos nesulyginamos: žiedus retinant rankomis, reikia 600 val./ha, o mechaninis retinimas užtrunka vos nuo 1,5 iki 2,5 val./ha

70 proc. lietuviškų desertinių obuolių realizuojama per prekybos tinklus, 25 proc. turguose, 3 proc. ūkininkų turgeliuose ir 2 proc. kitose prekybos vietose. Kokią dalį visuose obuolių pardavimuose sudaro lietuviški obuoliai? Pasirodo, labai skirtingą: prekybos tinkluose lietuviška produkcija sudaro tik 30 proc. (o 70 proc. importiniai obuoliai), turguose lietuviškų obuolių dar mažiau – vos 20 proc., o štai ūkininkų turgeliuose situacija kur kas geresnė: čia net 70 proc. parduodamų obuolių yra lietuviški.

Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė sakė, kad viena aktualiausių problemų sodininkams – darbo rankų stygius. „Lenkijos soduose daugiausia dirba darbininkai iš Lenkijos ir Baltarusijos. Mūsų asociacija siekia supaprastinto darbo jėgos įvežimo iš trečiųjų šalių“, – pabrėžė V. Kuliešienė

Aišku viena – vietinė mūsų rinka lietuviškais obuoliais neužpildoma, tad sodininkams tikrai dar būtų galimybių plėstis. Pastebima tendencija, kad realus obuolių poreikis atsiranda tik maždaug nuo vasario mėnesio (iki to laiko didelė dalis šalies gyventojų dar valgo savo ar senelių sodeliuose išaugintus vaisius), tad versliniams sodininkystės ūkiams būtina turėti šiuolaikiškas saugyklas. Dabar esamų modernių saugyklų apimtys siekia apie 25 tūkst. tonų, būtinai reikėtų statyti naujų su kontroliuojamu klimatu arba senose saugyklose diegti naujas laikymo technologijas. Pavyzdžiui, sukrautus vaisius apdoroti metilciklopropenas (1-MCP) arba SmartFresh technologija: tai sulėtina etileno išsiskyrimą ir vėlina vaisių nokimą.

Mechanizacija – patikrintas būdas mažinti savikainą, nes išlaidos darbo užmokesčiui sudaro 50–70 proc. obuolių savikainos

Šis preparatas labai plačiai naudojamas saugyklos ir yra registruotas kone visose pasaulio šalyse, išskyrus Lietuvą. Uždujinus kameras, sustabdomas vaisių nokimas. Kompanija, diegianti SmartFresh technologiją, jau kitais metais žada ateiti į Lietuvą – tai mūsų sodininkams atvertų galimybes ir paprastose saugyklose ilgai išlaikyti obuolius nepakitusios kokybės“, – sako D. Kviklys.

Rėmimas – tik realiai gaunantiems produkciją

Susietoji parama Lietuvos vaisių ir uogų augintojams 225 eurai/ha. Sodininkai svarsto, kad ji galėtų būti didesnė (tarkime, daržovėms ji siekia 380 eurų/ha). Tačiau šioje vietoje būtina spręsti klausimą, kaip padaryti, kad remiami būtų realiai auginantys ir rinkai teikiantys produkciją, o ne tik deklaruojantys plotus? Nes akivaizdu, kad maždaug trečdalis sodų ploto nedalyvauja rinkoje, o galimybes gauti susietąją paramą turi. Asociacija „Vaisiai ir uogos“ svarsto, kad galbūt reikėtų nustatyti minimalų plotą, už kurį jau galima gauti susietąją išmoką, o galbūt reikalauti, kad pareiškėjas vestų buhalterinę apskaitą?

Klaustukų kyla ir žiūrint į deklaruojamų augalų rūšinį pasiskirstymą. Tarkime, deklaruojama labai daug šaltalankių – net 3 908 ha, riešutmedžių – 373 ha. „Nieko blogo nenoriu pasakyti apie šių augalų augintojus, bet ar tikrai visi jie skina produkciją?“, – suabejojo D. Kviklys.

Sodininkams nemenka paskata būtų dalyvavimas programoje „Vaisiai mokykloms“, tačiau jų žiniomis, ten dominuoja lenkiški obuoliai, o didžioji paramos dalis tenka ne ūkininkams, o tarpininkams. „Pagal šią programą numatytoji obuolių kaina šiemet siekia 1,24 euro/kg, tačiau sodininkams iš jų tenka apie 35–40 centų“, – tokius skaičius įvardijo D. Kviklys. Jo manymu, galbūt vertėtų nustatyti maksimalų antkainio dydį.

Latviai sugebėjo taip susitvarkyti, kad programą „Vaisiai mokykloms“ jie išnaudoja maksimaliai: nustatė, kad obuoliai turi turėti integruotos kokybės sertifikatus, todėl ten 100 proc. tiekiami latviški vaisiai (Lenkija per toli, Lietuvoje tokių obuolių nėra, o Estijoje apskritai obuolių labai mažai auginama).

Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir agrarinės aplinkosaugos skyriaus patarėjas Vidmantas Ašmonas išdėstė planus, kad bus sugriežtinta produkcijos, tiekiamos mokykloms, patikros ir atsekamumo sistema. Dabar kuriama metodika, kaip tai bus daroma.

Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir agrarinės aplinkosaugos skyriaus patarėjas Vidmantas Ašmonas priminė, kad sodininkystės, kaip prioritetinės šakos, investicinių projektų rėmimo intensyvumas yra pats didžiausias – siekia 50 proc.

Pernai pagal programą „Vaisiai mokykloms“ Lietuvoje buvo pristatyta 983 t obuolių, sertifikuotų kaip NKP, ir dar 29 t ekologiškų obuolių, sulčių – 155 tūkst. litrų. Tai didžiuliai kiekiai. Jei pavyktų pasiekti, kad visa ši produkcija būtų tik lietuviška, mūsų sodininkams tai būtų solidi paspirtis.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai