Ūkis
Skelbiamos pirmosios lietuviško derliaus prognozės
2014-06-26

Akademija (Kėdainių r.). Kaip ir kasmet, birželiui einant į pabaigą, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkai sudaro preliminarias derliaus prognozes. Šiemet laukiama panašaus derliaus kaip ir pernai.

Tiesa, dėl žiedinukų antplūdžio prognozuojamas mažesnis vasarinių rapsų derlius, o ir pačių rapsų plotai sumažėję palyginti su pernai. Be to, šį pavasarį didelę dalį žiemkenčių teko atsėti vasarojumi.

Nors Lietuva nedidelė, tačiau augalams augti sąlygos skirtinguose regionuose susidaro labai įvairios. Tad pasėlių padėtis apžvelgta atskiruose penkiuose šalies regionuose - Vakarų, Vidurio, Suvalkijos, Šiaurės ir Rytų.

3 Paragrafas delaval

Vakarų Lietuvoje po žiemos daugelis pasėlių buvo išretėję, žiemkenčių šaknys silpnos. Išretėjusius ar tuščius plotus žemdirbiai atsėjo vasarojumi. Plungės, Telšių rajonuose teko atsėti apie 60 proc., Mažeikių, Naujosios Akmenės rajonuose - apie 70 proc., o Klaipėdos ir Šilutės rajonuose - apie 80-90 proc. žiemkenčių. Tačiau Žemaitijoje yra ir labai gerai peržiemojusių žiemkenčių plotų.

Šiuo metu ne visuose laukuose matyti išbarstytų azoto trąšų efektyvus veikimas ir akivaizdi nauda, nes iki šiol orai buvo vėsūs, trūko kritulių, augalai augo silpnai ir prastai įsisavino azoto trąšas iš dirvožemio. Vertinant žieminių augalų pasėlius galima konstatuoti faktą, jog šiemet žieminių rapsų pasėliai atrodo geriau negu žieminių kviečių laukai (Mažeikių, N.Akmenės, Telšių  rajonuose). Beje, rapsų plotai šiemet pastebimai sumažėjo, palyginti su 2013 metais.

Birželio pradžioje drėgmės trūkumas, žema temperatūra, pristabdė žemės ūkio augalų augimą. Pasėliuose pasirodė įvairių ligų židiniai. Vasariniuose javuose pradėjo plisti miltligė, dryžligė. Vasariniuose rapsuose pasirodė spragės, rapsiniai žiedinukai. Javuose pastebėti javiniai amarai ir tripsai.

Vidurio Lietuvoje gegužės orai buvo kontrastingi: pirmoji mėnesio pusė buvo vėsi, naktimis oro temperatūra nukrisdavo iki 1-2 °C šalčio. Nuo mėnesio vidurio orai atšilo ir mėnesio antroje pusėje dienomis įšildavo iki 28 °C šilumos. Mėnesio viduryje gausiau palijo ir drėgmės atsargos dirvoje padidėjo. Antrojo dešimtadienio pirmoje pusėje išplaukėjo žieminiai miežiai, o antroje dešimtadienio pusėje - ž. rugiai, kvietrugiai bei daugiametės varpinės žolės (eraičinai, šunažolės, pievinės miglės). Šis varpinių augalų išsivystymo tarpsnis šiemet įvyko dešimtadieniu anksčiau nei pernai. Mėnesio pabaigoje išplaukėjo ankstyvų veislių ž. kviečiai, pradėjo žydėti ankstyvieji raudonieji dobilai - tai apie savaitę anksčiau negu 2013 m.

Gegužės trečiąjį dešimtadienį drėgmės atsargos dirvožemyje sumažėjo ne tik žiemkenčių, bet ir vasarojaus bei daugiamečių žolių pasėliuose. Nors birželio mėnesio pirmą bei antrą dekadomis praeidavo trumpalaikiai lietūs, tačiau  drėgmės trūkumas išliko birželio pirmą bei antrą dekadą. Lietūs, praėję birželio antroje pusėje, padidino drėgmės atsargas dirvoje, kurios birželio antroje pusėje buvo normaliai drėgnos, o kai kur iš šlapios.

Birželio pradžioje oro temperatūra naktimis siekdavo 7-10, o dienomis sušildavo tik iki 15-17 °C. Esant nedidelei oro temperatūrai, šilumamėgiams žemės ūkio augalams augti, tokiems kaip kukurūzams, trūko dar ir šilumos.

Tie žiemkenčių pasėliai, kurie sėkmingai peržiemojo ir buvo nuspręsta juos nenaikinti, bet palikti, šiuo metu yra dažniausiai geros būklės: gausiai patręšti, tamsiai žalios spalvos, tačiau daugelyje pasėlių smarkiai išplitusios dirvinės smilguolės. Pastaruoju metu plinta javuose ir septoriozė.

Sėkmingai peržiemojusių žieminių rapsų pasėliai retoki, tačiau gausiai šakoti. Apskritai žieminių rapsų pasėlių būklę galima būtų įvertinti kaip neblogą, prisimenant sunkias šių augalų žiemojimo sąlygas.

Laiku pasėtų vasarinių rapsų pasėliai dažniausiai atrodo vešlūs ir pakankamai tankūs. Prastų vasarinių rapsų pasėlių yra nedaug, nors nemaža dalis derliaus bus prarasta dėl didelės rapsinių žiedinukų gausos ir jų padarytos žalos rapsų žydėjimo metu.

Dalis vasarinių javų pasėlių buvo sėti į iššalusių žiemkenčių laukus, kurie buvo gerai patręšti dar rudenį. Tokių vasarinių javų (kviečių, miežių ar avižų) pasėliai labai geros būklės. Tačiau yra laukų, kuriuose vasariniai javai buvo sėti į iš dalies iššalusių žiemkenčių laukus. Tokiuose laukuose auga dviejų augalų mišinys.

Vasarinių miežių pasėliuose gausu amarų bei lapų ligų. Cukrinių runkelių pasėlių būklė gera. Anksti sėtuose laukuose augalų lapai jau susisiekia tarpueiliuose. Laukuose, kur pakanka dirvoje drėgmės, pakankamas drėgmės kiekis sudaro palankias sąlygas cukriniams runkeliams augti, gerai veikia dirviniai herbicidai.

Šiuo metu bulvėms augti drėgmės pakanka, kolorado vabalai dar mažai plinta. Šiemet pirmieji bulvių maro židiniai daržuose ankstyvųjų bulvių pasėliuose užregistruoti dar birželio 6 d., tad yra ankstyvo maro išplitimo pavojus ir ūkiniuose plotuose.

Dėl šaltoko oro bei drėgmės trūkumo kukurūzų derlingumas gali būti kiek mažesnis negu ankstesniais metais. Atskiruose laukuose kukurūzų pasėliai šviesiai žalios spalvos. Dėl šilumos trūkumo galimas prastesnis azoto pasisavinamas iš dirvos.

Suvalkijoje gegužė buvo vėsi, mėnesio vidutinė paros oro temperatūra buvo 13 °C. Pirmas dešimtadienis buvo ypač vėsus, stiprios šalnos apšaldė ne tik sudygusį vasarojų, bet kai kur pakenkė ir žieminiams kviečiams bei rapsams. Kritulių kiekis - 58 mm (SKN - 51 mm). Buvo keletas stiprių liūčių (15-17 mm), kurios pakenkė runkelių pasėliams, sudarė plutą, priplakė prie žemės daigus.

Žiemkenčių pasėlių būklė gera. Atskiri žiemkenčių laukai po žiemos išretėję. Pasėliuose daug kur išplitusios dirvinės smilguolės. Taip pat yra rugiagėlių (laukuose, kuriuose nuo piktžolių purkšta tik herbicidu Sekatoriumi). Lapų ligų nedaug: yra septoriozės, kviečių dryžligės. Nemažai lemų ir pjūklelių pažeidimų.

Žieminių rapsų būklė nebloga, augalai gerai išsišakoję. Vasariniai rapsai pavasarį labai nevienodai dygo, todėl dabar pasėliai labai nevienodo aukščio. Yra užmirkusių vietų, kai kurie laukai piktžolėti. Augalų lapus kai kur stipriai pažeidė kopūstinės kandys.

Vasarinių miežių pasėliuose yra tinkliškosios dryžligės bei amarų. Kukurūzų pasėlių būklė vidutinė. Yra nemažai piktžolėtų laukų, pasėliai gelsvi, trūksta šilumos.

Cukrinių runkelių pasėlių būklė vertintina kaip vidutinė. Yra ir nevienodai sudygusių ir išsivysčiusių augalų tuose laukuose, kuriuose pavasarį po sėjos susidarė pluta arba žemesnėse vietose užmirko augalai. Bulvių pasėliai atrodo neblogai. Tačiau randama ant lapų amarų. Pradeda kenkti kolorado vabalai ir plisti bulvių maras.

Šiaurės Lietuvoje, Pasvalio ir Biržų rajonuose, iššalo beveik visi kviečiai, nes žiemą nesusiformavo sniego danga, o tik ledo kristalai, kurie tik padidino šalčio skverbimąsi į augalo ląsteles. Šiuo metu žiemkenčių pasėlių būklė vidutinė, tad ir derlius planuotinas tik vidutinis.

Dalis žieminių rapsų pasėlių plotų, dėl prastų žiemojimo sąlygų, taip pat iššalę, dalis išliko, bet yra išretėję. Tik apie 10-20 proc. peržiemojusi žieminių rapsų pasėlių atrodo neblogai.

Vasariniai rapsai stipriai pažeisti rapsinių žiedinukų, daugelis pasėlių prastoki. Žiedinukų antplūdis pasėliuose buvo toks didelis, kad išbandžius 3-4 registruotus insekticidus bei purškiant kas 3-5 dienos, vis tik žiedynai buvo smarkiai kenkėjų pakenkti ir derlius nebus didelis. Tokio gausaus rapsinių žiedinukų antplūdžio, kaip šiais metais, iki šiol dar neteko stebėti. Be to, gerokai padidėjęs žiedinukų populiacijos atsparumas piretroidų klasės insekticidams yra viena iš svarbiausių priežasčių, dėl ko yra prastas insekticidų poveikis minėtiems kenkėjams.

Vasarinių kviečių ankstyvos sėjos (kovo paskutinėmis-balandžio pirmomis dienomis sėtųjų) pasėlių būklė gera arba labai gera. Vėliau sėtųjų (balandžio antra pusė) - vidutinė, dėl po sėjos užsitęsusio sausesnio periodo.

Daugelyje regiono laukų žirnių būklė gera ar labai gera, tačiau gausiau užlijus galimas išgulimas. Bulvėms auti drėgmės ir šilumos sąlygos buvo optimalios, išsivystymas geras. Šiuo metu lapai pradeda dengti vagas. Atvėsus orams ir dažnai lyjant, pradeda plisti maras.

Kalvotoje Rytų Lietuvos zonoje šalčio paveikti, neatsėti žieminių kviečių laukai yra reti, vidutinio piktžolėtumo. Augalai nevienodo aukščio. Miltligė nepasirodė, bet yra septoriozės. Žieminiai rugių pasėlių būklė gera - augalai normaliai išsivystę, pasėliai tankūs, nepiktžolėti. Ligų nepastebėta.

Vasarinių rapsų pasėliai labai nevienodo tankumo ir piktžolėtumo. Dauguma jų pakankamai vešlūs, drėgmės augalams pakanka. Vasarinių kviečių pasėliai gražūs, optimalaus tankumo, vėliau sėti retesni, bet nepiktžolėti. Randama truputi miltligės, kiek daugiau septoriozės, amarų dar nėra.

Vasarinių miežių pasėliai normaliai tankūs ir nepiktžolėti. Galulaukėse labai ryškios suslėgtos dirvos pasekmės, o slėneliuose šie augalai nukentėję nuo drėgmės pertekliaus. Čia daugiau ir dryžligės. Būta amarų.

Grikių būklė įvairi - vieni pasėliai žydi, kiti - pradeda žydėti, tačiau yra dar ir tik dygstančių. Bulvių pasėlių būklė geresnė nei šiuo laiku buvo ankstesniais metais. Jie turi daugiau produktyvių stiebų ir vešlesni. Didžioji jų dalis normalaus tankumo ir nepiktžolėti, nors ir gerai sudaigintos dygo keturiomis paromis ilgiau. Netrūkstant drėgmės ir maisto medžiagų, gražiai auga.

Senose ganyklose prastai tręšiamos žolės neužaugino daug žolės. Be to, vėsūs orai nebuvo palankūs žolynams intensyviai augti. Yra pašalusių svidrynų. Daugiamečių, ir ypač ankštinių, žolynų plotai sėjomainose yra sumažėję. Tam yra bent kelios priežastys, kurios būdingos ir visai Lietuvai. Svarbiausia - siaura Lietuvos augalininkystės ūkių specializacija (tik javai ir rapsai). Todėl sėjomainoje nebeliko vietos daugiametėms žolėms. Be to, specializuoti pieno ūkiai taip pat suintensyvino gamybą, todėl ganyklose įsėjami našūs žolynai su baltaisiais dobilais, kurie laikas nuo laiko atnaujinami.

LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkai Virginijus Feiza, Sigitas Lazauskas, Jonas Šlepetys ir Irena Gaurilčikienė, apibendrinę kolegų surinktus duomenis, pateikia prognozuojamą žemės ūkio augalų derlingumas (t/ha) atskirose šalies agroklimatinėse zonose bei vidutiniškai Lietuvoje. Joje pateikti apibendrinti LAMMC ŽI (Dotnuva, Kėdainių r.) bei LAMMC regioninių padalinių: Vokės - Vilniaus r., Vėžaičių - Klaipėdos r., Elmininkų - Anykščių r., Joniškėlio - Pasvalio r., Rumokų - Vilkaviškio r., Upytės - Panevėžio r., Perlojos - Varėnos r. bei Agrocheminių tyrimų laboratorijos (Kauno r.) duomenys.

Prognozuojamas žemės ūkio augalų derlingumas (2014 m. birželio pabaiga)

Augalas

Prognozuojamas derlingumas (t/ha)

Vakarų Lietuva

Vidurio Lietuva

Rytų

Lietuva

Vidutiniškai Lietuvoje

Žieminiai kviečiai

3,0

5,0

3,0

4,5

Žieminiai rugiai

2,5

3,0

2,2

2,5

Žieminiai kvietrugiai

3,5

4,0

3,0

3,5

Žieminiai miežiai

x

3,0

x

3,0

Žieminiai rapsai

2,0

3,0

1,5

2,5

Vasariniai rapsai

1,6

1,8

1,5

1,6

Vasariniai miežiai

3,0

3,9

2,5

3,4

Vasariniai kviečiai

3,0

4,5

2,6

3,8

Vasariniai kvietrugiai

2,5

3,4

2,2

3,0

Avižos

1,5

2,4

1,2

2,4

Pluoštinių linų pluoštas

X

1,0*

X

1,0

Sėmeninių linų sėmenys

X

1,5*

X

1,5

Kukurūzai (silosui)

25

40

20

35

Kukurūzai (grūdams)

6,1

7,8

5,3

7,0

Grikiai

0,9

1,3

0,9

1,0

Žirniai

2,0

2,6

1,8

2,3

Pupos

2,4

2,9

2,0

2,6

Cukriniai runkeliai

x

53

x

53

Bulvės

15

20

15

18

Daugiametės žolės (šienas)

2,3

4,2

2,0

2,9

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai