Ūkis
Skanius agurkus moka auginti ne tik kėdainiškiai
2015-06-01

Kazlų Rūda. Pusę metų Edita Balsė su šeima gyvena savo namuose, o kitam pusmečiui kraustosi į tėvų namus Gudelių kaime. Nuo ryto iki vakaro ji triūsia šiltnamiuose, kuriuose nuo gegužės pirmųjų dienų jau skinamas traškių agurkų derlius.

Antradieniais ir šeštadieniais savo ūkio produkcija Edita prekiauja ūkininkų turgelyje Kaune, nemažai nuperkama ir tiesiai iš namų. „Penkti metai auginame agurkus, bet tokio prasto pavasario dar nebuvo. Dėl neįprastai šalto oro vėluoja ir derlius, augalai lėtai įsisavina maisto medžiagas", - šiemetinę situaciją komentuoja Edita.

Edita Balsė agurkus augina penkerius metus ir jau turi sukaupusi vertingos patirties

Agurkus ji augina juodo plastiko 10 l talpos maišuose, kurių dugne pradurtos skylutės vandens pertekliui nutekėti. Į kiekvieną maišą atvestas kapiliarinis laistymas.

Agurkus perka daigais, kai šie turi 3-4 lapelius. Šiemet daigelius į šiltnamį pasodino kovo 28 dieną, o pačius pirmuosius agurkėlius nusiskynė paskutinėmis balandžio dienomis. Masinė prekyba agurkais prasidėjo nuo gegužės pradžios. Pirmuosius agurkus pardavė po 2,5 euro už kilogramą, o pastarosiomis dienomis kaina nukrito iki 1,5-1,8 euro/kg.

Visuomet augindavo du agurkų derlius (liepos gale atiderėjusius augalus pakeisdavo naujais daigais), bet antrasis derlius nė vienais metais nebuvo gausus dėl ligos - netikrosios miltligės. „Niekaip neatrandu būdų, kaip su ja kovoti. Reikėtų galbūt kūrenti šiltnamius, kai orai rudeniop pradeda vėsti, bet tai jau būtų mums per brangu", - svarsto Edita.

Iki šiol moteris prisimena pirmą kartą, kai susidūrė su šia liga. Agurkai gražiai žaliavo, žydėjo ir buvo jau pradėję megzti, kai staiga vieną rytą atvėrusi duris Edita aiktelėjo: visi augalai karojo beviltiškai suvytę. Liga juos pakirto tiesiog žaibiškai, per vieną naktį. „Tada verkiau kruvinomis ašaromis", - emocijų neslepia Edita.

Šie agurkai gausiai derės iki liepos vidurio, o paskui derėjimas mažėja ir augalai paprastai išraunami

Šiaip antroji agurkų banga būtų labai paklausi - rudeniop žmonės juos noriai perka konservavimui. Tačiau dėl liūdnos patirties Edita sako šiemet tikriausiai antrajam derliui agurkų neauginsianti: chemijos savo šiltnamiuose naudoti nenori, o be stiprių fungicidų miltligė neįveikiama.

Ar mažesnius, ar didesnius agurkus mėgsta pirkėjai? Pasirodo, norai įvairūs: senyvo amžiaus žmonės prioritetą teikia didesniems vaisiams, nes paprastai juos lupa ir deda į salotas ar šaltibarščius, o jaunesni klientai renkasi mažesnius agurkėlius. „Būna ir išrankių pirkėjų, kurie ilgai aiškina, kokių agurkų jiems nedėti, o pasiūlius išsirinkti patiems, kaip tik tokių ir prisideda", - linksmai juokiasi agurkų augintoja.

Studentė būdama Edita trejus metus dirbo Kauno šiltnamiuose, kur išmoko auginti agurkus, čia įsidėmėjo ir itin gerą jų veislę - Mirabele. Dabar tik juos ir teaugina. Vaisiai gero skonio, traškūs, saldūs, puikiai tinka ir salotoms, ir konservavimui. Vaisius skina kas antrą dieną, bet žinoma, periodiškumas priklauso ir nuo orų - kai šilta ir saulėta, agurkai auga greičiau. Paprastai vienu skynimu iš vieno 3 arų ploto šiltnamio priskinama apie 100 kg agurkų.

Pernai frigo daigais sodintos braškės šią vasarą žada gausų derlių

Pernai Edita sugalvojo naujieną - auginti šiltnamyje ne tik agurkus, bet ir braškes. Pasirinko vidutinio ankstyvumo braškių veislę Darselect. Pirko šaldytus (frigo) daigus ir vasarą, birželio 20 dieną, užsodino visą šiltnamį braškių - tilpo 800 daigų. Tikėjosi gausaus derliaus, bet kaip tyčia liepos pabaigoje, per patį uogų nokimą, prasidėjo vasaros kaitra ir braškės tiesiog sudžiūvo. Šiemet uogų kereliai atrodo puikiai, jau pradėtos skinti ir pirmosios stambios ir saldžios uogos.

Uogoms žemė mulčiuota šiaudais, įrengtas lašelinis laistymas. Pusė kerelių pernai rudenį buvo nupjauti, o likusieiji palikti per žiemą su lapais. Pasak šeimininkės, skirtumas akivaizdus - nenupjauti kereliai žymiai vešlesni, uogų ant jų užmegzta daugiau ir jos stambesnės. Braškės niekuo nepurkštos, todėl Edita sako jų net neplaunanti - drąsiai valganti tiesiai nuskintas.

Molekulinę biologiją ir biotechnologiją studijavusi ir magistro laipsnį įgijusi moteris prisipažįsta, kad daržininkaujant trūksta praktinių agronominių žinių, kurių tenka ieškoti internete ar knygose. „Šiaip gailiuosi, kad nestojau į Aleksandro Stulginskio universitetą. Bet žinoma, mokytis niekada nevėlu", - šypsosi Edita Balsė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai