Kaunas. Šildomuose šiltnamiuose augantiems agurkų sodinukams saulėtos vasario dienos itin palankios. Po dviejų ar trijų savaičių pirmasis lietuviškų daržovių derlius pasieks prekybos centrus. Šiltnamių savininkai optimistiškai nusiteikę laukia prekybos pradžios, tikėdamiesi ne mažesnių kainų negu pernai. Nors didieji prekybos tinklai žaidžia kainomis, daržovių augintojai „nusipiginti" nežada, nes pirmosios lietuviškos daržovės - laukiamos ir perkamos.

Šilta žiema - tik pusė darbo

ŽŪK „Agrolit", vienijančio Lietuvos šiltnamių atstovus, direktorius Vilius Jundulas sako, kad šilta žiema dar ne dingstis ankstyvesniam ir geresniam derliui. „Nors šildymo išlaidos mažesnės, tačiau pasodintiems jauniems augalams svarbu saulė, ir jeigu jos nėra - dirbtiniu būdu nesukursime. Tad kiekviena saulėta diena šiltnamyje augantiems daigams tik į naudą", - sako V. Jundulas. Pastarosios saulėtos dienos labai palankios daigų augimui ir derliaus brandai.

Jau nuo sausio daugelyje šiltnamių vyksta pasiruošimas naujam sezonui, o pirmieji ilgavaisiai agurkai prekybos vietose pasirodys kovo pradžioje. „Tradiciškai, Moters dienai", - juokauja Antanas Šležas, Lietuvos šiltnamių asociacijos prezidentas, tarp pirmųjų sulauksiančių derliaus įvardydamas „Kietaviškių gausą" ir Audriaus Juškos ūkį.

ŽŪK „Agrolit" direktorius V. Jundulo manymu, kovo 8-osios pirkėjams laukti nereikės - lietuviški agurkai prekyboje pasirodys anksčiau, pirmomis kovo dienomis. Daržovių augintojai tikisi, kad kaina nebus žemesnė negu praėjusiais metais. „Pernai pirmieji ilgavaisiai agurkai kainavo apie 7, trumpavaisiai - apie 10 litų. Šiemet, tikimės, kilogramas ilgavaisių agurkų kainuos maždaug 2 eurus", - sako V. Jundulas.

Šiltnamių savininkams susibūrus į kooperatyvą, pavyko stabilizuoti kainas. O ir parduoti didesnį kiekį lengviau, nei dirbant atskirai. „Iš pradžių prekybos tinklai nepatikimai žiūrėjo, kad susibūrėme į kooperatyvą, bet, matom, kad kuo toliau, tuo ir jiems paprasčiau. Nereikia skambinėti visiems, klausinėti kainos. Dabar užtenka susisiekti su  vienu atstovu, kad sužinotų, kokia šiandien produkto kaina. Ir jiems, ir mums taip geriau", - tikina V. Jundulas.

Kol kas šiltnamiuose auginamos daržovės nesunkiai realizuojamos Lietuvoje. Po nepriklausomybės atkūrimo šiltnamiuose auginamų daržovių plotai labai sumažėjo, todėl realizuoti ankstyvąsias daržoves nesunku - rinka nėra perpildyta.

„Vartotojai mūsų produkciją myli ir noriai perka. Atvežtinė su ja sunkiai konkuruoja, nes mūsų ir šviežesnė, ir sveikesnė. Pirkėjai geriau šiek tiek brangiau sumoka, bet žino, kad perka šviežią produktą", - sako A. Šležas.

„Pavasarį, kol dar mažų nėra kenkėjų, šiltnamiuose išaugintos daržovės būna sveikiausios, stengiamasi kuo mažiau chemizuoti, nes kiekvienas augalo nupurškimas nuo kurios nors ligos sulėtina jo augimą ir sumažina derlių", - pritaria V. Jundulas.

Viltingi metai

Šie metai žieminių šiltnamių savininkams žada malonių permainų. Įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programą pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas" numatyta lėšų investicijoms į žieminius šiltnamius. Keliems projektams finansuoti paprašyta apie 27,3 mln. Eur.

„Šioje srityje išties nemažai padirbėta. Kol kas paraiškos vertinimo lygyje, bet jau vien tai, kad sudaryta galimybė ir tokiems projektams siekti paramos, yra sveikintina. Džiugi naujiena ir tai, kad pavyko sutarti dėl susietosios paramos už plotą, numatytos naujam laikotarpiui. Šių pokyčių nebūtume pasiekę be Žemės ūkio rūmų, ministerijos pastangų", - sako Lietuvos šiltnamių asociacijos prezidentas.

„Šiltnamiai reikalauja solidžių investicijų. Ne visi supranta, koks tai verslas ir kodėl jam reikia skirti milijonus, bet juk čia intensyvumas šimtus kartų didesnis negu kitų verslų. Jeigu šiltnamis negauna iš hektaro bent 1 milijono, verslo jis nepajėgus vykdyti. Kad tokią sumą ūkininkas gautų iš laukų, jis turi bent 300 ha dirbti", - sako A. Šležas, pavyzdžiu rodydamas suomius, kurie, stodami į ES, išsikovojo paramą šiltnamiams. Ir dabar jiems skiriama parama siekia 10-20 eurų už 1 kv. metrą. Lietuvai tokių sąlygų nepasisekė gauti, todėl šiltnamių verslas beveik nugarmėjo žemyn, tad dabar tikimasi ištaisyti klaidas ir atstatyti šią žemės ūkio sritį.

„Renovacijai paraiškas yra pateikę mūsų du kooperatyvo nariai: ūkininkas A. Juška ir „Kietaviškių gausa". Galutinio atsakymo nežinome, bet tikimės patvirtinimo", -  sako ŽŪK „Agrolit" direktorius V. Jundulas. Pasak kooperatyvo vadovo, teikti paraiškas buvo galima ir ankstesniu laikotarpiu, bet vienam projektui buvo skiriama labai maža suma, jos neužtekdavo ir hektaro ploto šiltnamiui.

„Pastatyti šiuolaikinį 1 ha stiklinį šiltnamį vidutiniškai kainuoja apie 1 mln. eurų. Į šią sumą neįskaičiuojama katilinė. Naujoje programoje ūkio subjektai, investuojantys į žieminius šiltnamius, gali pretenduoti į paramos sumą iki 10 milijonų eurų", - teigia V. Jundulas, pridurdamas, kad dėl tokių didelių investicijų tik vienas kitas naujokas ryžtasi kurti šiltnamių verslą.

„Investicijos į naują objektą yra labai didelės. Grūdininkai ir lauko daržovių augintojai investuoja į techniką, o mes - į statybas, automatizuotą šildymą, vėdinimą, tręšimą. Daug investuojame, bet sukuriame ir daug darbo vietų, ne derliaus nuėmimas vyksta tik rankiniu būdu. Vidutiniškai  viename ha dirba apie 13 žmonių, kai tuo tarpu ūkininkas, valdantis 500 ha, įdarbina du, tris žmones", - tvirtina pašnekovai, neatmetantys galimybės, atgaivinus šiltnamių verslą  ir užauginus daugiau daržovių, plėsti rinką ir ieškoti eksporto taškų.

MŪ inf.