Ūkis
Šiaurės Lietuvos ūkininkams gali tekti sėją pakartoti trečiąkart (papildyta)
2014-05-12

Skuodas. Pavasarinės šalnos Šiaurės Lietuvoje vėl niekais pavertė dalį žemdirbių triūso. Ypač nukentėjo Skuodo ir Mažeikių rajonų ūkininkų pasėliai - kai kuriuose plotuose vasarines kultūras gali tekti atsėti.

Praėjusią savaitę kelias naktis Skuodo rajone termometro stulpelis buvo nusileidęs iki minus 6 laipsnių pagal Celsijų atžymos. Tai jau priskiriama stipriai šalnai. Jei žieminiai augalai ir pievos po lietaus atsigauna, tai vasarinių kultūrų likimas dar neaiškus.

Jadžiotų kaimo ūkininkas Petras Mitkus su nerimu stebi laukus, ypač 35 ha vasarinių miežių plotą ir būgštauja, kad sėją gali tekti pakartoti trečiąkart. „Vasariniai miežiai stipriai apšalo, laukiame, kas bus. Tikimės, kad atsigaus. Nukentėjęs laukas atrodo graudžiai - augalai pageltę, ūgliai nuvirtę. Gal po lietaus pagyvės", - svarsto P. Mitkus.

Lytagra 19 03 mobilus 3 paragrafas

Ūkininkas pasėlių nebuvo apdraudęs, iš bėdos teks suktis pačiam, todėl neabejoja, kad šie metai bus nuostolingi. Pavasarinės šalnos nuostolių pridarė ir P. Mitkaus kaimynams. Labiau pasisekė tiems, kurie sėjo vėliau ir želmenys nespėjo prasikalti.

P. Mitkus mano, kad jei pavasaris būtų drėgnesnis, šalnos nebūtų taip stipriai pakandusios vasarojų. „Kuo drėgnesnis dirvožemis, tuo mažiau nušąla augalai", - sako P. Mitkus.

Rudenį 20 ha jis buvo užsėjęs kvietrugiais, jie visi žuvo. „Priėjome išvados - sėjame mūsų krašte netinkamas naujas žieminių augalų veisles. Senosios veislės peržiemoja net ir nepalankiomis sąlygomis, o naujosios nepasiteisina. Iki šiol rinkomės tokias, kurios duotų didesnį derlingumą, o galutinis rezultatas - nulinis. Teks baigti eksperimentuoti ir grįžti prie to, ką sėjome anksčiau", - įsitikinęs ūkininkas.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Romas Majauskas informavo, kad nuo pavasarinės šalnos nukentėjo tik Šiaurės Lietuvos ūkininkų vasariniai augalai. Vidurio Lietuvoje augalams didesnį stresą sukėlė balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje vyravę sausi ir šilti orai. Kad susiformuotų šaknų sistema, pirmuoju augalo įsišaknijimo laikotarpiu reikia drėgmės, jos tuo metu akivaizdžiai trūko.

R. Majausko žodžiais, Žemaitijos ūkininkų laukia sudėtingi metai, derlius bus prastas, o sąnaudos didžiulės – retai kuriais metais tenka sėti tris kartus. Vidurio Lietuvoje atsigavo ir dalis varganai po žiemos atrodžiusių žieminių augalų. „Pažiūrėjus atidžiau, galima spėti, kada augalams pakenkė šaltis ir vėjas – tam tikrose vietose lapai susiaurėję. Tai augalų streso požymis“, - sako LGAA pirmininkas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką manote apie klimato atšilimą?
Orai