Ūkis
Selekcinio užmokesčio dydis nesikeis
2015-02-23

Akademija (Kėdainių r.). Selekcinis užmokestis Lietuvoje renkamas sklandžiai, o žemdirbiai jau susitaikė su mintimi, kad jį mokėti būtina, teigta Lietuvos sėklininkystės asociacijos (LSA) ataskaitiniame susirinkime.

Pasak LSA valdybos pirmininko Vytauto Ruzgo ir direktoriaus Juliaus Grašio, selekcinio užmokesčio nereikia mokėti sėjant sertifikuotą sėklą, tačiau pagal šį rodiklį Lietuva ir toliau yra Europos autsaiderė - pas mus sertifikuota sėkla vidutiniškai apsėjama 12 proc. pasėlių. ES vidurkis yra 60 proc. o štai Danijoje sertifikuota sėkla apsėjama net 80 proc. pasėlių.

Selekcinis užmokestis - tai ūkininko ar kito žemės naudotojo selekcininkui mokamas užmokestis už savo ūkyje užaugintą ir toliau sėjai savo ūkyje naudojamą saugomos veislės dauginamąją medžiagą. Surinktos lėšos pervedamos veislių selekcininkams Lietuvoje ir užsienyje. Kiekvienam selekcininkui arba jo atstovui atseikėjama proporcinga suma pagal konkrečios deklaruotos veislės plotą.

Lietuvos sėklininkystės asociacijos ataskaitiniame susirinkime, vykusiame Žemdirbystės institute, dalyvavo 28 nariai iš keturiasdešimties

Dar 2014-ųjų rudenį nuspręsta, kad selekcinio užmokesčio dydis 2014-2016 m. nesikeis - liks toks pat, kaip ir 2013 metais: už hektarą saugomų veislių javų - 2,60 Eur (9 Lt), už hektarą rapsų 6,6 Eur (23 Lt), už hektarą bulvių - 20,27 Eur (70 Lt).

Javų grupė apima šiuos augalus (vasarines ir žiemines formas): paprastuosius kviečius, sėjamuosius rugius, paprastuosius miežius, sėjamąsias avižas, kvietrugius sėjamuosius žirnius, pupas, sėjamuosius vikius, sojas, siauralapius ir gausialapius lubinus, grikius.

Pernai išaugo vasarojaus plotai

Pagal pasėlių deklaravimo duomenis, pernai pasėlių plotai Lietuvoje iš viso užėmė 1 mln. 183 tūkst. ha. Žieminiai kviečiai buvo auginti 295 tūkst. ha, vasariniai kviečiai - 292 tūkst. ha. Tai neįprastos proporcijos, mat paprastai žieminių kviečių būdavo dvigubai daugiau negu vasarinių, o pernykštė situacija susiklostė dėl žiemos padarinių, kai didelė dalis žiemkenčių neišgyveno. Beveik po lygiai buvo pasėta ir žieminių bei vasarinių rapsų: pirmųjų - 100 tūkst. ha, antrųjų - 103 tūkst. ha.

Vasarinių miežių pernai deklaruota 181 tūkst. ha, žieminių miežių - tik 2,1 tūkst. ha. Rugių pernai deklaruota beveik 24 tūkst. ha, žieminių kvietrugių 59 tūkst. ha, vasarinių kvietrugių - šiek tiek per 24 tūkst. ha, avižų - beveik 38 tūkst. ha.

Lietuvos sėklininkystės asociacijoje yra 40 narių: 8 žemės ūkio mokslo įstaigos, 10 ūkininkų, 7 žemės ūkio bendrovės, 14 uždarųjų akcinių bendrovių ir viena kita įmonė. 2013 m. išrinkta LSA taryba iš 14 narių, kurios pirmininku išrinktas LAMMC Žemdirbystės instituto direktorius, selekcininkas Vytautas Ruzgas (dešinėje), direktoriaus pareigas eina Julius Grašys

V. Ruzgas, apžvelgdamas sėklinių pasėlių aprobavimą, pabrėžė, kad paprastai kasmet aprobuojama daugiau negu paskui užsėjama sertifikuota sėkla. Pernai žieminių kviečių aprobuota 2 757 ha, iš tokio ploto galimas paruošti sėklos kiekis siekia 14 tūkst. tonų. Su tokiu sėklos kiekiu galima apsėti 62 tūkst. ha. arba 18 proc. viso žieminių kviečių ploto.

Vasarinių kviečių pernai aprobuota 4 125 ha, galimas sėklos paruošimas - 16 500 t, galimas apsėti plotas - 66 tūkst. ha arba 19 proc. viso vasarinių kviečių ploto. Žirnių ir pupų sėklinių pasėlių aprobuojama tiek, kad sertifikuota sėkla būtų galima apsėti gerokai per 50 proc. šių augalų plotų.

Pagailėdami 30 eurų, praranda galimybę uždirbti daugiau

Lietuviai žemdirbiai, palyginti su kitų ES šalių, sertifikuotos sėklos naudoja nedaug. V. Ruzgas priminė seną tiesą, kad sėkla lemia 20 proc. derliaus, taigi maždaug 1,2 t priedą iš kiekvieno hektaro. Jis taip pat priminė paprastą aritmetiką, kaip suskaičiuoti sertifikuotos sėklos naudą.

Sertifikuotai sėklai išleidžiama apie 72-81 Eur/ha (250-280 Lt/ha). Savo ūkyje gauta sėkla kainuoja 23-26 Eur/ha (80-90 Lt/ha). Pridėjus beicavimo išlaidas, skirtumas tarp sertifikuotos ir savo ūkyje pasiruoštos sėklos yra ne toks jau ir didelis - maždaug 30 Eur (apie 100 Lt). „Sėjant sertifikuotą sėklą, gautas derliaus priedas visiškai padengia išlaidas ir dar uždirba 46-57 Eur/ha (160-200 Lt/ha)", - dėstė V. Ruzgas.

Yra ir dar vienas svarbus momentas - sėjant sertifikuotą sėklą, visa informacija apie būna nurodyta etiketėje. Kaip pabrėžė didelę patirtį sėklininkystės srityje turintis LSA Tarybos narys, bendrovės „Baltic Agro" sėklų produktų vadybininkas Henrikas Selezenevas, šią informaciją žinoti būtina, norint suformuoti reikiamo tankumo pasėlį.

„Su žemdirbiais eksperimentavome, bandydami iš akies įvertinti 1 000 grūdų masę - gaunama didelė paklaida. Neteisingai įvertinus sėklą, suformuojamas per tankus ar per retas pasėlis", - dažną klaidą paminėjo H. Selezenevas.

Paprastai žemdirbiai, apsidrausdami nuo galimų nedaigių grūdų, ūkyje paruošos sėklos hektaro normą padidina vos ne pusšimčiu kilogramų - o tai taip pat nėra ekonomiška.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai