Ūkis
Sėklininkystės ūkio šeimininkų rūpestis - apsaugoti bulves nuo ligų
2012-07-03

Klaipėdos r., liepos 3 d. Petro Vasiliausko ūkis Drevernoje, Klaipėdos rajone, yra pats didžiausias bulvių sėklininkystės ūkis Lietuvoje, bulves auginantis 200 ha plote ir kasmet rinkai pateikiantis iki 3 000 tonų sėklinių bulvių gumbų. Šiuo metu ūkyje intensyviai švarinamos ir dezinfekuojamos saugyklos ir mediniai konteineriai, o laukuose svarbiausias rūpestis - užtikrinti gerą pasėlių fitosanitarinę būklę.

„Problemų su bulvių ligomis kasmet vis daugiau. Mes auginame bulves tik vieną reprodukciją: atsivežame elitinės kategorijos gumbus, padauginame iki pirmos kategorijos ir parduodame mūsų šalies bulvių augintojams. Ir patikėkite, net tuos vienus metus išsaugoti sveikas bulves labai sudėtinga dėl itin prasto fitosanitarinio fono. Ateityje tikriausiai turėsime rinktis: arba pereiti prie genetiškai modifikuotų bulvių, arba ieškoti naujų veikliųjų medžiagų ir dar gausinti purškimų skaičių", - svarsto P. Vasiliauskas.

3 Paragrafas delaval

P. Vasiliausko skaičiavimu, Lietuvoje sertifikuota sėkla užsodinama mažiau negu 1 proc. visų bulvių pasėlių ploto

Augintojas stebisi, kad mūsų šalyje žmonės dar neįsisąmoninę, kad bulvių sėklą reikia dažnai atnaujinti. Įprasta metų metais auginti, tarkime, prieš 20 metų iš draugo parsivežtas „labai geras" bulves. Kodėl tai negerai? „Todėl, kad tiesiog teršiama aplinka įvairių bulvių ligų sukėlėjais. Jei mes atsivežame labai švarią sėklą, o aplinkui skraido amarai, kurie maitinasi ant įvairiausių bulvių pasėlių, ligų grėsmė iškyla ir toms švariosioms bulvėms. Lietuvoje sertifikuota sėkla užsodinama tik 0,4-0,6 proc. visų bulvių pasėlių. Tad tikėtina, kad bet koks atskridęs vabalas jau bus infekuotas", - aiškina sėklinių bulvių augintojas.

Reikėtų sukurti apsaugos zoną

Ūkininko manymu, šios problemos neįmanoma išspręsti be valstybės politinio įsikišimo. Pavyzdžiui, Olandijos teritorija yra paskelbta apsaugos zona, nes visa šalis yra pasaulinės reikšmės bulvių sėklininkystės lopšys. Ten nė vienas ūkininkas negali sodinti žemesnės kaip elitinės kategorijos bulvių. Kitos šalys (Vokietija, Škotija) yra paskelbusios atskiras sanitarines zonas, kuriose negalima sodinti žemesnės kaip elitinės kategorijos bulves.

Panašios zonos sukūrimo P. Vasiliauskas tikisi ir Lietuvoje, tarkime, pajūryje. P. Vasiliausko ūkis yra palyginti dėkingoje zonoje, vos už kelių šimtų metrų nuo ūkio - Kuršių marios. Už marių kopos, už jų -jūra. Žodžiu, aplinka, kurioje amarai nesiveisia. Stiprūs vėjai nuolat pučia nuo marių pusės ir amarus nuneša tolyn į žemyną. „Apie 50 km zona nuo marių yra tikrai švaresnė, todėl mums lengviau konkuruoti su kitais", - sako augintojas.

Siekiant mažinti pavojingų bulvių ligų plitimą, reikėtų auginti tik I ir II reprodukcijos bulves, o paskui sėklą keisti. Auginti aukštų kategorijų bulves apsimoka - pasodinus I reprodukcijos gumbus, galima gauti iki 30-40 proc. derliaus priedą.

Išmoko atskirti pavojingų amarų rūšis

Ūkininkas pripažįsta, kad nors jau 20 metų augina bulves (sėklines bulves - nuo 1999 m.), vis dar yra kur tobulėti.  „Dabar kuriame ne technologiją, bet gilinamės į pačius smulkiausius jos niuansus. Tai tas pats, tarsi smuikininko virtuozas šlifuotų menkiausius garso atspalvius, - aiškina ūkininkas. - Turime komandą, kuri domisi absoliučiai viskuo, kas dedasi pasaulyje bulvininkystės srityje. Nors pasaulis žiniomis dalijasi labai sunkiai, dažnai tenka už tai sumokėti didelius pinigus".

Prieš kelerius metus ūkyje nuspręsta, kad reikia patiems išstudijuoti bulvių devirusavimo metodiką ir išmokti atpažinti amarus (mat amarų gamtoje yra apie 400 rūšių, o bulvėms kenkia gal tik 10-12 rūšių, tačiau jų išoriniai požymiai labai panašūs). „Reikia velniško įgudimo ir specialių kodų, kad žiūrėdami pro mikroskopus galėtume identifikuoti amarus. Mums ši identifikavimo sistema atsiėjo 60 tūkst. Lt - tiek kainavo apmokyti sūnų su marčia Didžiojoje Britanijoje esančioje Centrinėje tyrimų laboratorijoje", - atvirai sako augintojas.

„Investuoti į modernią techniką būtina, nes derlių sudoroti turime suskubti per palyginti trumpą laiką", - aiškina Petras Vasiliauskas

Dabar ūkyje racionaliau naudojama cheminė augalų apsauga - nuo amarų purškiama tik tada, kai gaudyklėse aptinkama bulvėms pavojingų jų rūšių. Ūkis dalyvauja specialioje Žemės ūkio ministerijos remiamoje programoje, pagal kurią, vadovaujant Elmininkų bandymų stoties direktoriui Kęstučiui Rainiui, treti metai daromi amarų tyrimai.

Laikymo sąlygos labai svarbu

Sėklines bulves labai svarbu ne tik tinkamai užauginti, bet ir paskui išlaikyti, kad jos išliktų gyvybingos iki pavasario. Tinkamam režimui palaikyti sunaudojama daug energijos - per mėnesį už elektrą mokama 5 000 Lt. „Bulvių šildyti niekada nereikia, tik vėsinti. Bulvės yra gyvas organizmas, kvėpuoja ir išskiria energiją",  - aiškina ūkininkas. Pagal švedų konsultacijas įrengtose saugyklose oras per valandą pasikeičia mažiausiai tris kartus, kad nesikauptų anglies dvideginis. Šaltas oras paduodamas po konteinerių apačia ir kyla į viršų, o šiltas oras kartu su drėgme surenkamas viršuje ir išstumiamas per ventiliacines angas.

Sėklinių bulvių saugykloje palaikoma pastovi 2 laipsnių šilumos temperatūra. Natūralus bulvių ramybės periodas būna 1-1,5 mėnesio (ankstyvųjų veislių bulvių jis trumpesnis, vėlyvųjų - ilgesnis), o paskui gumbai pradeda dygti. Tik vėsiai laikomų gumbų dygimo procesas sustabdomas.

Jei pirkėjai ieško bananinių bulvių...

Šiemet ūkyje auginama 12 bulvių veislių, iš kurių keturios skirtos traškučių gamybai, o kitos - maistinės bulvės. Kokias veisles auginti, lemia rinka - kitaip tariant, ką pirkėjai mėgsta, tą jiems ir siūlo. Štai Vilniaus regione populiariausia veislė Osprey - gumbai šviesia odele, rausvomis akutėmis. Ta veislė itin populiari ir tarp pirkėjų iš Rusijos.

Lietuviškam skoniui svarbu, kad bulvės būtų krakmolingos, verdamos sukristų, o Vokietijoje, Prancūzijoje populiarios veislės, kuriose sausųjų medžiagų perpus mažiau - išvirtos jos atrodo tarsi peršviečiamos. Cepelinams virti geriausiai tinka tų veislių bulvės, kuriose sausųjų medžiagų yra daugiausia - 20 ir daugiau proc. Tarkime, cepelinams virti idealiai tinka Lady Rosetta veislės bulvės.

Dalia Vasiliauskienė į agronominius dalykus nesikiša, jos darbo sritis - ūkio vadyba ir darbų organizavimas

Auginant sėklines bulves, neišvengiamai užauga ir didelių, tinkamų ne sėklai, o maistui - tokių būna nuo 10 iki 30 proc. Kaip anekdotą ūkininkas pasakoja tokią istoriją: turgaus prekeiviai buvo labai pamėgę vežtis Lauros veislės bulves, dėl vietos stokos laikytas sėklinių bulvių sandėlyje. Šeimininkas net nežinojo, kad tos bulvės nuo šalto oro buvo truputį salstelėjusios, o turguje dėl šios savybės pirkėjams buvo pristatomos kaip bananinės ir tiesiog graibstyte graibstomos. Kai jos baigėsi, turgaus prekeiviai griebėsi už galvos - ką dabar reikės pasiūlyti pirkėjams, kurie ieško būtent tų saldžiųjų „bananinių" bulvių...

Užauginti ir parduoti - vienodai svarbūs darbai

„Dirbame be tarpininkų - patys sudarinėjame kontraktus, patys prekiaujame. Tik todėl mes judame į priekį, turime galimybių investuoti. Parduoti yra didžiulis darbas, lygiai toks pat svarbus, kaip ir užauginti", - įsitikinęs P. Vasiliauskas, labai patenkintas tuo, kad į bulvininkystės verslą pavyko įtraukti visus šeimos narius. Iš olandų elitinės kategorijos bulvių sėkla perkama po 2,5 Lt/kg, o padauginus I kategorijos sėkliniai gumbai parduodami po 1-1,5 Lt/kg. Sėklinių bulvių auginimo technologija yra dvigubai ar net trigubai brangesnė negu maistinių, o derlius jų mažesnis. Maistinių bulvių augintojai kasa nuo 40 t/ha, o sėklinių uždera tik apie 20 t/ha.

Iš laukų kiekvieną rudenį reikia parvežti iki 10 tūkst. tonų bulvių - toks būna bendras gumbų derlius. Jei geri orai, į sandėlį per dieną pargabenama nuo 500 iki 800 tonų bulvių. Tokiam kiekiui sudoroti reikia pajėgumų, todėl ūkis nemažai investavo į našią techniką. Anksčiau bulves veždavo su šešiomis priekabomis, o dabar pakanka dviejų po 25 tonas talpos.

Palydovinės žemės ūkio technikos valdymo sistemos reikalingos tam, kad būtų galima preciziškai tiksliai suformuoti vagas, o paskui atlikti pasėlių priežiūros darbus. Bulvės turi augti lygiai vagos viršuje, kad vėliau dirbdama technika jų nežalotų bulvių. Jei bulvės išaugo vagos šone, iš karto skaičiuojami derliaus nuostoliai.

Pagal specialius pageidavimus pagamintas du milijonus litų kainavęs bulvių kasimo kombainas „Grimme Tectron 415" yra maksimaliai kompiuterizuotas

Ūkyje jau pernai derlių dorojo naujas kombainas, kainavęs beveik 2 mln. Lt (ES parama buvo 40 proc. intensyvumo). Kombaino techninius parametrus ūkininkas su kompanijos TTK atstovais važiavo derinti tiesiai į gamyklą Vokietijoje. Kompanijos „Grimme" keturvagis kombainas per minutę kasa vieną toną bulvių. Dėl vikšrinės važiuoklės jis neskęsta net ir šlapioje dirvoje, be to, jos nesuspaudžia. Kombainas prisitaiko prie dirvos paviršiaus, tiksliai kopijuoja vagas. Darbus paspartina ir nauja bulvių rūšiavimo mašina, kainavusi per 400 tūkst. Lt. Derlių sudoroti reikia suspėti per 20 dienų - maždaug tiek laiko rudenį gamta dovanoja tinkamas oro sąlygas bulviakasiui.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai