Ūkis
Saugoti nykstančias ūkinių gyvūnų veisles skatina ir parama (Fotogalerija)
2013-05-28

Baisogala. Žemės ūkio gyvūnų genofondas - kiekvienos tautos nacionalinis turtas. Tačiau išsaugoti senąsias gyvulių ir naminių paukščių veisles nelengva. Dabar labiau pažįstamos užsienio veislės nei savos. Tam, kad tautinis paveldas nenueitų užmarštin, LSMU Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institute surengta konferencija-paroda „Senosios ūkinių gyvūnų veislės mažame šeimos ūkyje".

Baisogalos dvaro, kuriame įsikūręs Gyvulininkystės institutas, parke buvo demonstruojamos Lietuvos vietinės kiaulės, senojo genotipo baltosios kiaulės, Lietuvos baltnugariai, šėmieji ir juodmargiai galvijai, žemaitukų, stambiųjų žemaitukų ir Lietuvos sunkiųjų veislės arkliai, Lietuvos šiurkščiavilnės ir juodgalvės avys, vištinės žąsys, taip pat ožkos, lietuvių skalikai, balandžiai, triušiai. Parodos programoje buvo ir vaikų piešinių konkursas „Mažytis jauno žmogaus prisilietimas prie senųjų ūkinių veislių" ir darbų parodėlė „Mano triušis".

Lytagra 19 03 mobilus 3 paragrafas

Lietuvos vietinių kiaulių išskirtinis morfologinis bruožas - karoliukas po kaklu. Šios vienos seniausių Europoje veislių kiaulių 2013 m. Lietuvoje buvo tik 56. Visos jos veisiamos Gyvulininkystės institute

Praėjusiais metais liko tik apie 400 Lietuvos senojo genotipo Lietuvos baltųjų kiaulių, jų veislinis branduolys saugomas Gyvulininkystės institute.

Lietuvos šiurkščiavilnės avys įtrauktos į Pasaulio žemės ūkio gyvūnų katalogą. Iki XX a. pradžios jos buvo auginamos asmeniniuose ūkiuose visoje Lietuvoje. Ties išnykimo riba jos atsidūrė 1949 m., kai buvo uždrausta kergti avis su šiurkščiavilniais avinais. Šiurkščiavilnių avių 2013 m. priskaičiuota 226.

Nuo seniausių laikų visoje Lietuvoje augintos šiurkščiavilnės avys žmones ir maitino, ir rengė

Nuo lietuvių tautos praeities neatsiejami ir žemaitukų veislės žirgai. Tai - nacionalinis pasididžiavimas, davęs pradžią keturioms Lietuvos veislėms. Parodoje buvo demonstruojami žemaitukai, selekcininkų išvesti stambieji žemaitukai ir Lietuvos sunkieji arkliai. Už šias tris veisles Lietuva gauna ES išmokas.

Žemaitukai, vienos seniausių veislių Europoje arkliai, jau tris kartus buvo atsidūrę ties išnykimo riba. Tačiau daugiausia Žemaitukų arklių augintojų asociacijos pastangomis veislė buvo išgelbėta ir jų dabar yra per 500

Demonstruoti lietuvių skalikai - nuo XVI a. žinoma seniausia lietuviškų medžioklinių šunų veislė.

Parodą rengė Gyvulininkystės institutas kartu su Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centru ir Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų asociacija. Parodoje apsilankęs žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna akcentavo edukacinę parodos reikšmę jaunajai kartai, kad ji žinotų, kas yra žemės ūkis, kad pienas negaminamas parduotuvėje.

„Vaikams reikia pamatyti Lietuvos gyvūnus, tradicinius amatus, tad ši paroda yra gerasis kaimo pavyzdys, čia galima skiepyti meilę žemei", - sakė žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna, parodos organizatoriams, dalyviams ir lankytojams perdavęs ir premjero Algirdo Butkevičiaus linkėjimus

Gyvulininkystės instituto direktorė Violeta Juškienė teigė, kad pasaulį užkariaujant intensyvioms technologijoms, ateina naujos produktyvios gyvūnų, taip pat ir augalų veislės, kurios išstumia senąsias veisles. Šiuo laikotarpiu kyla didelis pavojus prarasti mūsų protėvių išvestas veisles. Neveltui 1992 m. Rio de Žaneire pasirašyta Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės išsaugojimo konvencija.

„Lietuva, pasirašiusi Rio de Žaneiro konvenciją, įsipareigojo išsaugoti nykstančias veisles. Tai svarbus dokumentas, bet dar svarbesnis mūsų pačių suvokimas, kad privalome šį neįkainojamą turtą išsaugoti ir perduoti ateities kartoms", - kalbėjo Violeta Juškienė

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Sigitas Dimaitis įteikė ŽŪR padėkos raštus daug prie genofondo išsaugojimo prisidėjusioms Gyvulininkystės instituto specialistėms: Inai Stuogei, Violetai Razmaitei, Daivai Ribikauskienei, Leokadijai Tarvydienei, Editai Kaurynienei, Saulutei Čepaitienei.

Nykstančių Lietuvos gyvulių veislių laikymas finansuojamas pagal Lietuvos KPP 2007-2013 m. priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos" programą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas."

Pasak Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centro vadovės mokslininkės Rūtos Šveistienės, ES ir nacionalinio biudžeto skiriamos lėšos nykstančioms veislėms išsaugoti - neabejotinas stimulas auginti senųjų veislių gyvūnus, todėl šalies žemdirbių susidomėjimas senųjų veislių gyvuliais ir paukščiais gerokai išaugo.

Pasak Rūtos Šveistienės, žemės ūkio gyvūnų genofondas - kiekvienos šalies nacionalinis turtas

Mokslininkų ir augintojų pastangos bei skiriama KPP parama jau davė rezultatų - daugumos saugomų veislių gyvūnų skaičius padidėjo. Sumažėjo senojo genotipo žalųjų galvijų nuo 120 (2007 m.) iki 30 (2013 m.), taip pat ir Lietuvos baltųjų kiaulių - nuo 1 000 iki 400.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką manote apie klimato atšilimą?
Orai